Pirmasis popiežius, apsilankęs Šventojoje žemėje, buvo Paulius VI. Tiesa, tuomet jis lankėsi daugiausia Jordanijoje.

Šią savaitę popiežius Pranciškus antrą kartą lankysis Izraelyje, tačiau šįkart, reikia tikėtis, jo vizito neužtemdys karas. Pranciškaus vizitas žymi 50 metų jubiliejų nuo pirmosios popiežiaus piligrimystės į Šventąją žemę. Gegužės 24 dieną atvyksiantis popiežius Pranciškus susitiks su žydų ir musulmonų lyderiais, aplankys svarbias žydų vietas, o trijų dienų vizitą užbaigs aukodamas šv. Mišias.

Jo vizitas gerokai skirsis nuo prieš pusšimtį metų vykusio pirmojo popiežiaus apsilankymo, nes tuomet didžiąją dalį šventų vietų, tarp kurių buvo ir Betliejus, kontroliavo ne Izraelis. Šias teritorijas valdė Jordanija.

Atskrisdamas į Vidurio Rytus, popiežius Paulius VI keliais aspektais prisidėjo prie istorijos pokyčių. Prieš kelis mėnesius popiežiumi išrinktas Paulius VI ne tik paliko Romą, kas jau savaime buvo gana retas dalykas, ne tik paliko Italiją, kas per visą popiežystės istoriją buvo nutikę tik kelis kartus, jis paliko Europą, o to dar niekada nebuvo nutikę. Tad Paulius VI tapo pirmuoju po pasaulį keliaujančiu popiežiumi.

Ankstyvą tos dienos popietę Paulius VI žengė už Jordanijos sostinės Amano esančio oro uosto asfaltu ir buvo pasveikintas karaliaus Husseino. Iš Amano popiežius neperšaunamu automobiliu buvo nuvežtas į Jeruzalę ir pakeliui sustojo pasimelsti Jordano upės pakrantėje, kur buvo pakrikštytas Jėzus. Po ceremonijos Jeruzalės apaštalinėje delegacijoje popiežius patraukė į Senamiestį.

Minių pasveikintas

Pasveikinti Šventojo Tėvo į Damasko aikštę susirinko gausios minios žmonių, dauguma jų su palmių šakelėmis rankose. Minios užblokavo popiežiaus kelią į Senamiestį per Damasko vartus, ir policijai panaudojo rimbus, kad išskirstytų minią.

Paulius VI žengė Via Doloresa keliu, kuriuo Jėzus nešė savo kryžių į Golgotą, kalvą, ant kurios buvo nukryžiuotas ir kur vėliau buvo pastatyta Šventojo kapo bažnyčia.

Šioje bažnyčioje popiežius aukojo šv. Mišias, po kurių grįžo į Apaštalinės delegacijos namus, kur jo laukė privačios audiencijos. Vakare jis meldėsi Getsenamės sode, kuriame Judas bučiniu išdavė Jėzų ir kur, pasak Evangelijų pagal Morkų ir Matą, Jėzus buvo suimtas.

Armagedono vietoje

Kitą dieną Paulius VI anksti paliko Apaštalinės delegacijos namus ir patraukė šiaurėn Vakarų Kranto link, pakeliui sustodamas Nabluse ir Jenine. Kelią kartkartėmis užblokuodavo palestiniečių protestuotojai, jie skandavo: „Palestina arabams“, „Grąžinkite mūsų namus“, „Grąžinkite mūsų žemę.“

Dėl to Izraelio lyderiai daugiau nei valandą stingdančiame sausio šaltyje ilgiau nei valandą turėjo laukti Šventojo Tėvo lauke, šalia Megido muziejaus, vietos, kur turėtų prasidėti Armagedonas.

Kai popiežius atvyko, jis ir jį lydintys kardinolai paspaudė rankas Izraelio prezidentui Zalmanui Shazarui, po to – premjerui Leviui Eshkolui ir kitiems ministrams bei svečiams. Dvi delegacijos sėdėjo viena priešais kirą. Z. Shazaras pasakė sveikinimo kalbą, kuri sinchroniškai buvo verčiama iš hebrajų į prancūzų kalbą.

Kai prezidentas baigė kalbėti, pontifikas užsidėjo akinius ir perskaitė kalbą, kuri sinchroniškai buvo verčiama iš prancūzų į hebrajų kalbą. Savo kalbą jis baigė žodžiais: „Shalom, shalom“, kas išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „taika“. Į tai minia atsakė džiaugsmingais plojimais.

Po to Šventasis Tėvas ir prezidentas apsikeitė dovanomis. Visa ceremonija tęsėsi mažiau nei pusvalandį.

Tuomet Paulius VI išvyko į Nazaretą, kuris ta proga pagrindinę gatvę pervadino pontifiko vardu ir išpuošė Izraelio bei Vatikano vėliavomis. Po ceremonijos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikoje popiežius nusileido į bažnyčios grotą, kurioje, kaip teigia tradicija, arkangelas Gabrielius pranešė Marijai, kad ji pagimdys Jėzų. Ten popiežius aukojo šv. Mišias, kurias transliavo televizija, po jų pasakė kalbą.

Apsilankęs greta esančiame pranciškonų vienuolyne, Šventasis Tėvas rengėsi palikti miestą. Pontifikui bekeliaujant automobilio link, jis buvo apsuptas minios, tačiau saugiai buvo palydėtas policijos pareigūno. Popiežius su savo palyda išvyko į Taboro kalną, ant kurio įvyko Kristaus Atsimainymas.

Iš Taboro kalno popiežius savo kelionę tęsė į Kafarnaumą, Biblijoje aprašytų stebuklų vietą, taip pat į Šv. Petro namus. Ant netoli esančio Palaiminimų kalno, ant kurio Jėzus sakė savo žymųjį Kalno pamokslą, stovinčiame pranciškonų vienuolyne jis suvalgė paprastus piligrimo pietus. Tuomet Paulius VI vyko į Vakarų Jeruzalę, kurioje jį pasitiko miesto meras Mordechajus Ish-Shalomas ir kiti miesto atstovai.

Vėliau popiežiaus kelias pasuko į Siono kalną, ten jis aplankė „aukštutinį kambarį“, kuriame, anot tradicijos, Jėzus su savo apaštalais valgė Paskutinę vakarienę. Pasimeldęs Paulius VI nuvyko dar vienai ceremonijai į benediktinų vienuolyną. Po to jis vėl kirto sieną ir sugrįžo į Jordanijos kontroliuojamą Rytų Jeruzalę, kur dar spėjo surengti kelias audiencijas.

Kitą rytą Šventasis Tėvas aukojo rytines Mišias Viešpaties gimimo bažnyčioje, kuri stovi ten, kur, kaip tikima, gimė Jėzus. Tuomet jis Alyvų kalne susitiko su ekumeniniu Konstantinopolio patriarchu Atenagoru I. Tai buvo itin reikšmingas Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių lyderių susitikimas, prabėgus keliems šimtmečiams nuo Didžiosios schizmos.

Šis susitikimas vėliau padėjo atkurti santykius tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių ir lėmė tai, kad buvo anuliuotos 1054 metais paskelbtos eskomunikacijos. Po to popiežius grįžo į Amaną, kur dar kartą susitiko su karaliumi Husseinu ir išskrido atgal į Romą.

Diplomatiniai santykiai

Prabėgo daug metų, kol kitas popiežius apsilankė Izraelyje. Pirmiausia turėjo būti užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Šventojo Sosto ir Izraelio. Tai įvyko 1993 metais pontifiku tapus neseniai kanonizuotam Jonui Pauliui II. Šis žingsnis atvėrė kelią penkių dienų popiežiaus vizitui Šventojoje žemėje 2000 metų kovą, kai buvo minimos dutūkstantosios Jėzaus gimimo metinės.

Per savo vizitą Jonas Paulius II susitiko su Izraelio prezidentu Ezeru Weizmannu, vyriausiais rabinais ir apsilankė Yad Vashemo muziejuje, oficialiame Holokausto memoriale. Jis taip pat lankėsi ir prie Raudų sienos, kur pagal tradiciją paliko raštelį Dievui.

Didžiausias dėmesys vizito metu buvo skiriamas siekiui pataisyti santykius tarp Katalikų Bažnyčios ir žydų. Vizitą lydėjo sėkmė.

2005 metais mirusį Joną Paulių II popiežiaus tarnystėje pakeitė Benediktas XVI. 2009 metų gegužę popiežius Benediktas XVI surengė savaitės laiko piligriminę kelionę po Šventąją žemę. Kelionę pontifikas pradėjo Jordanijoje, tačiau didžiąją laiko dalį praleido Izraelyje. Jis susitiko su Izraelio prezidentu Shimonu Peresu ir kitais Izraelio atstovais. Kaip ir jo pirmtakai, popiežius susitiko su religiniais lyderiais ir aplankė krikščionims švenčiausias vietas.

Kaip ir popiežius Jonas Paulius II, Benediktas XVI apsilankė Yad Vashemo muziejuje ir prie Raudų sienos, kur pasimeldė. Jis susitiko su žydų, krikščionių – ne tik katalikų – bei musulmonų religiniais lyderiais, taip pat su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu. Susitikimas su juo vyko Betliejaus Mangerio aikštėje.

Kaip ir ankstesnių popiežių piligrimystės į Šventąją žemę, pastaroji taip pat prasidės Jordanijoje.

Nors tai yra pirmas Pranciškaus kaip popiežiaus vizitas į Šventąją žemę, tačiau ne pirmasis jo apsilankymas čia apskritai. Prieš 40 metų jaunas Jorge Mario Bergoglio lankėsi Šventojoje žemėje, tačiau neturėjo galimybės pabūti švenčiausiose vietose. Jam atvykus, prasidėjo Jom Kipuro karas, tad būsimasis pontifikas šešias dienas praleido uždarytas viešbutyje, Jeruzalėje, ten skaitydamas Pauliaus Laiškus korintiečiams.

Pagal Haaretz parengė Donatas Puslys