Apaštalo Jono Evangelijoje randame Jėzaus atsisveikinimo kalbas. Jėzus teigia, kad turi grįžta pas Tėvą ir nori pas Jį nusivesti savo mokinius. Mums dabar pakankamai aišku, apie ką kalbėjo Jėzus, bet anuomet Jėzaus mokiniams daug kas buvo paskendę tarsi migloje. Tomas visų mokinių vardu kalbėjo: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ (Jn 14, 5).

Ta proga Jėzus pasakė žodžius, kurie jau du tūkstančiai metų duoda peno svarstymams apie žmogaus gyvenimo prasmę bei tikslą: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“. (Jn 14, 6). Šie Viešpaties žodžiai yra ypač aktualūs šiandien, nes žmonės yra pasimetę ir dažnai nežino nei tiesos, nei kelio, nei suvokia, kas yra tikras gyvenimas.

Išmintingi žmonės kuria ekonomines, energetikos, švietimo, kultūros ir kitokias strategijas. Žmogus nori žinoti, ko siekia ir kokiomis priemonėmis įgyvendins užsibrėžtus tikslus. Visa tai galima tik pagirti. Tačiau labai apgailėtina, kai tas pats žmogus retai susimąsto apie savo gyvenimo strategiją: kokį gyvenimą nori sau ir savo vaikams susikurti ir ką darys, kokias priemones naudos, kad jo gyvenimas būtų sėkmingas ir visavertis.

Esminis klausimas: ar turime visaverčio gyvenimo viziją? Mes visi norime saugaus gyvenimo, siekiame, kad išsipildytų mūsų norai ir taip taptume laimingi. Šito siekdami, daugelis susitelkia į dvi siekiamybes: turėti daug pinigų ir malonumų. Renkasi tokias profesijas, kurios žada gerus pinigus ir medžiaginę gerovę. Deja, jei žmogus turės tik tokius siekius, jis niekuomet nebus laimingas. Neįmanoma savo dvasią užpildyti tik pinigais, valgiais ir gėrimais, nes tai ne žmogaus, o tik nemąstančio keturkojo lygis.

Jėzus teigia, kad jis yra gyvenimas ir tik jis vienas gali patenkinti visus žmogaus troškimus. Šiandien, minėdami Jėzaus Draugijos atkūrimo 200-ąsias metines, prisimename daugybę Draugijos tėvų ir brolių, kurie savo gyvenimus sudėjo į Jėzaus rankas. Jie važiavo į misijas, kūrė mokyklas, kolegijas ir universitetus, jie daugelyje pasaulio valstybių padėjo žmonėms pažinti ne tik Dievą, bet pagerinti net jų medžiaginę gerovę. Jeigu prieš 435 metų jėzuitai nebūtų Vilniuje įkūrę universiteto, Lietuva dar ilgus metus būtų skendėjusi tamsoje ir prietaruose.

Visaverčiam žmogaus gyvenimui reikalinga aiški tiesa apie pasaulį, žmogų ir žmogaus gyvenimo tikslą. Mūsų amžiuje žmonės yra pasimetę. Tūkstančius metų mes žinojome tiesą apie žmogų, kad yra vyrai ir moterys, kad jie, mylėdami vieni kitus, kuria šeimas, augina vaikus ir plečia ne tik žemės, bet ir Dievo karalystę. Dabar gi sakoma, kad vyras gali būti ir moterimi, kaip tai matėme Eurovizijos koncerte, kad žmogus gali pasirinkti bet kurią lytį, jeigu tik to nori. Tai labai pavojinga.

Jėzus teigia, kad jis yra tiesa. Jis yra Amžinasis Žodis, sukūręs pasaulį ir žmogų, nubrėžęs žvaigždžių kelius ir nustatęs, kokia orbita turi suktis žmogaus gyvenimas. Kai kuriems žmonėms nelengva priimti Jėzų kaip tiesą, nes jie mąsto, kad tokia tiesa juos padarys mažiau laisvus. Jie nenori suprasti, kad niekas taip nepavergia žmogaus, kaip tiesos neturėjimas. Dvidešimtame amžiuje žmonija apsidžiaugė atsikračiusi nacizmo ir komunizmo diktatūros. Visi mąstė, kad atėjo aukso amžius, kai galės gyventi taikoje ir laisvėje. Tačiau per pasaulį ir Europą grėsmingai žygiuoja gender ideologija, kuri ne tik skelbia, kad kiekvienas žmogus gali pasirinkti vyro ar moters lytį, bet ir prievartauja normalius žmones, bet jie bet kokius moralinius iškrypimus priimtų kaip gėrį. Šiandien jau ne vienoje valstybėje bijoma pasakyti prieš homoseksualų elgesį net vieną žodį, nes bus rizikuojama dideliais nemalonumais. Dėl savo klasikinių pažiūrų į šeimą italas Rokas Butiljonė 2004 metais prarado teisę dirbti Europos teisingumo, pilietinių laisvių ir saugumo komisaru. Prievartaujami net kunigai, kad neminėtų, jog Šventasis Raštas smerkia iškreiptus lytinius santykius. Tuomet kyla klausimas: ar daug skiriasi persekiojimas už žodį sovietiniais laikais ir dabartinėje Europoje? 

Turėti tiesą ir teisingą supratimą apie gyvenimo tikslą – tai turėti gerą pradžią ir žinoti pabaigą – laukiančius Tėvo namus, tačiau kiekvienam reikia nueiti šį kelią. Žmogų vilioja žvaigždžių, garsių sportininkų, įtakingų politikų ir daug kitų kelių. Vieni iš jų nepriekaištingi, bet kitų nepavadinsi net keliu, nes jie veda į aklavietę. Kai kas pasirenka net nusikaltėlių, sukčių ar alkoholikų kelią. Tik per atgailą galima pasukti iš šių šunkelių į kelią, vedantį į Tėvo namus.

Jėzus teigia, kad jis yra kelias ir tik su juo einant galima pasiekti tikslą – gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Jėzaus kelias yra meilės kelias, tikros meilės kelias. Jėzus pirmasis ėjo tuo keliu ir mus kviečia eiti paskui jį. Verta surizikuoti, nes nė vienas juo eidamas nenusivylė.

Eiti Jėzaus keliu – tai turėti drąsos pasitikti pasaulio smūgius. Eiti Jėzaus keliu – tai visuomet turėti viltį, kad net tamsiausioje gyvenimo naktyje Jėzus yra šalia tavęs, tave myli ir išbandymuose nepaliks tavęs vieno.