Šiemet Pilietinės visuomenės institutas jau šeštąjį kartą pristatė Pilietinės galios tyrimą. 2013-ųjų metų indekso reikšmė – 36 balai iš 100 galimų (2007 metais, kai imta skaičiuoti, indekso įvertis buvo 33,9). „Pilietinė galia auga iš lėto, jos pokytis labai mažas. Jai palankią aplinką gerinti dar yra kur“, – sakė viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, sociologė doc. dr. Rūta Žiliukaitė.

Padidėjo pilietinės galios supratimas ir pojūtis dėl galimų rizikų

Pilietinės galios indeksą (jo metodiką parengė prof. Ainė Ramonaitė, doc. dr. Rūta Žiliukaitė, dr. Mindaugas Degutis) sudaro keturios dimensijos: pirmoji matuoja faktinį piliečių aktyvumą, antroji – potencialų, t. y. kiek žmonių imtųsi veiksmų, kilus tam tikroms politinėms, ekonominėms ar vietinės reikšmės problemoms. Trečioji tiriama dimensija yra subjektyvus savo pilietinės galios, įtakos supratimas, ketvirtoji indikuoja pilietinės veiklos rizikos vertinimą.

Doc. dr. Rūta Žiliukaitė

Evgenios Levin nuotrauka

Palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai didesnė dalis gyventojų aukojo labdarai (2012 m. – 48 proc. , o 2013 m. – 55 proc.). Vyraujančiomis pilietinėmis veiklomis, be labdaros, išlieka dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (51 proc.) bei vietos bendruomenių reikaluose (37 proc.). Įsitraukti į politinę veiklą, kreiptis į institucijas ar pareigūnus, dalyvauti demonstracijose piliečiai linkę daug mažiau.
Pagal šių metų tyrimo rezultatus matyti, jog visuomenė pozityviau supranta savo pilietinę galią. Lyginant su 2012 metų duomenimis, savo ar tiesiog paprastų žmonių įtakos priimamiems sprendimams supratimas išaugo (nuo 45 iki 52,1 balo iš 100). Tuo tarpu rizikos dimensijoje daugiau respondentų nei anksčiau teigė, jog jos tikėtinos. Pasak doc. dr. Rūtos Žiliukaitės, pilietinė veikla Lietuvos visuomenėje vis dar nėra įprasta, bent pusė gyventojų mano, jog užsiimant pilietine veikla, galima susidurti su tokiomis rizikomis kaip aplinkinių būti palaikomam keistuoliu, įtarinėjamai dėl savanaudiškumo, šmeižtas, grasinimai etc.

Dr. Darius Kuolys provokuodamas klausė, ar tai nėra schizofreniška situacija: žmonės jaučiasi turį daugiau įtakos, tačiau taip pat didesnis ir jų rizikos pojūtis. Kaip tai paaiškinti? Ekspertų teigimu, tai gana logiška, nes nieko neveikdamas ir rizikos nematai, tuo tarpu praktiniai veiksmai gali turėti pasekmių, ypač artimos aplinkos socialinio spaudimo. Pilietinės visuomenės instituto direktorė, dr. Ieva Petronytė pateikė ir dar vieną paaiškinimą: praėjusiais metais žmonės faktiškai įsitraukė į veiklas, man būta dviejų mobilizuojančių klausimų – dėl skalūnų dujų žvalgymo bei žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau to atgarsiai spaudoje buvo neigiami, visuomenė gana susiskaldė.

Pilietiškiausieji dalyvavimą supranta kaip pareigą

Prof. Ainė Ramonaitė

Evgenios Levin nuotrauka

Politologė prof. Ainė Ramonaitė pasidomėjo, kokie žmonės turi daugiausia pilietinės galios. Nors indekso vidurkis – 36, yra respondentų su balais arti šimto, tai nėra utopinė realybė. Pasak mokslininkės, daugiau pilietinės galios turi vyrai nei moterys, didžiųjų miestų, bet sostinės gyventojai (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio), pagal profesijas – pilietiškiausi verslininkai. Politinio dalyvavimo teorijose rašoma apie statuso svarbą: iš esmės einamos pareigos bei gaunamos pajamos turėtų teigiamai koreliuoti su pilietiškumu. Profesorės teigimu, tokio ryšio esama, tačiau jis labai menkas, labiausiai jis pasitvirtina tarp asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Kitaip tariant, turint aukštąjį išsilavinimą, kuo daugiau uždirbi – tuo esi pilietiškai galingesnis.

Įdomi prof. Ainės Ramonaitės įžvalga apie ryšį tarp pilietinės galios ir pareigos būti pilietiškam jausmo. Respondentams buvo užduodamas klausimas, ar asmuo turi būti aktyvus savo bendruomenės gyvenime. Iš duomenų matyti, jog pilietiškiausi žmonės turi vidinę dalyvavimo normą, t. y. atsako, jog dalyvauti privalu. Anot politologės, pastarasis aspektas daug geriau paaiškina pilietinę galią nei išsimokslinimas ar statusas. Lieka tik klausimas, kaip tokią pareigą išugdyti ir ar pakankamai dėl to daroma mokyklose.

Dr. Darius Kuolys

Evgenios Levin nuotrauka

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įtrauktas siekis, kad Lietuvos pilietinė galia įgytų 50 balų įvertį. Ar tai nėra utopija? Ekspertų teigimu, šis įvertis buvo apskaičiuotas, darant prielaidą, jog pilietiškumas nebus specialiai skatinamas, o struktūriniai veiksniai dramatiškai nepasikeis. Tačiau tikslas yra, – pabrėžė prof. Ramonaitė, – kad valstybė ko nors imtųsi, tuomet indeksas įgytų ir dar didesnį įvertį. Pasak doc. dr. R. Žiliukaitės, tą 50 įvertį pasiektume, jei kiekvienas dalyvautų bent trijose pilietinėse veiklose per metus. Tam sudaryti sąlygas galėtų aktyvios, iš tiesų veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios telkia žmones. „Per dvidešimt metų nevyriausybinės organizacijos tapo daug profesionalesnės, tačiau jų tinklas silpnas ir retas“, – sakė sociologė.

Valstybės tarnautojų pilietinė galia už visuomenės didesnė

Dr. Ieva Petronytė

Evgenios Levin nuotrauka

Šiais metais tyrimo autoriai įdėmiau pažvelgė į konkretų visuomenės sektorių – valstybės tarnautojus bei pareigūnus. Jų indekso vidutinė reikšmė yra 44,7 balai – 8,7 punkto didesnė už visos visuomenės. Jie ir aktyviau dalyvauja veiklose, ir išsiskiria savo pilietinio dalyvavimo potencialu. Dr. Ieva Petronytė komentavo, jog šiame sektoriuje daugiausia pilietinės galios taip pat turi vyrai (jie dažniau eina vadovaujančias pareigas) bei vadovų ir patarėjų pozicijas užimantys asmenys.
Ar nėra taip, kad valstybės tarnyba, kaip ir visa visuomenė, yra ištikta bejėgystė jausmo, – klausė dr. Darius Kuolys, teigdamas, jog subjektyviai įtaka šiame sektoriuje vertinama panašiai prastai (pareigūnai – 3,3, o visuomenė – 3,1 balas iš 10). Profesorė Ainė Ramonaitė „apgynė“ valdininkus, nurodydama, jog net 7,8 proc. tarnautojų atsakė, kad imtųsi iniciatyvos, iškilus tokiai problemai kaip valstybės perversmas. Tai didelis įvertis, turint mintyje, jog, pagal tarptautinius skaičiavimus, sėkmingam protestui reikia 3,5 proc. gyventojų. „Taip lengvai perversmo Lietuvoje neįvykdysi“, – sakė politologė. Visos visuomenės mastu tokioje situacijoje iniciatyvos imtųsi 5,3 proc. žmonių.

Jeigu lygintume valstybinio sektoriaus pilietinę galią su mokytojų bei moksleivių, pamatytume, jog mokyklose jos sukaupta daugiau (2009 metais apskaičiuotas mokytojų pilietiškumas – 47,8, mokinių – 47,6). Labiausiai pareigūnus bei tarnautojus mokytojai lenkia realiu ir potencialiu aktyvumu.

Parengė Rosita Garškaitė