Iššūkiai, kurie apsunkina tikinčiųjų pasiryžimą laikytis Katalikų Bažnyčios mokymo, daugiausia susiję su neefektyviu švietimu ir prasismelkiančia reliatyvistinės kultūros įtaka, sakoma artėjančio Vyskupų sinodo apie šeimą darbiniame dokumente Instrumentum laboris. Šio dokumento daugelis katalikų laukė kaip barometro, nurodysiančio, kokios tendencijos gali vyrauti Sinode. Pastaraisiais mėnesiais sklandė lūkesčiai, kad galbūt būsimas Sinodas peržiūrės Bažnyčios pastoracines praktikas kai kuriose srityse, pavyzdžiui, išsiskyrusių ir antrą civilinę santuoką sudariusių katalikų sielovadoje.

Gairėse aiškiai pabrėžiamas Bažnyčios mokymas apie santuokos, kuri sudaroma tarp vyro ir moters, neišardomumą, bei atvirumą gyvybei, tačiau kartu pabrėžiama, kad Bažnyčia turi gailestingai atsiliepti į šeimų pastangas laikytis mokymo jautriais klausimais – antros santuokos sudarymas ir komunijos priėmimas, kontracepcija, bendras gyvenimas nesusituokus, vienos lyties santuokos, ir remti savo vaikus jų kelyje susitaikymo link.

Paskelbtas Vatikano spaudos salėje birželio 26 dieną, dokumentas buvo parengtas kaip pamatas spalio 5-19 dienomis vyksiančio vyskupų sinodo neeilinės asamblėjos „Pastoraciniai iššūkiai šeimai evangelizacijos kontekste“ metu vyksiančioms diskusijoms. Gairės parengtos remiantis klausimynu, kuris buvo išplatintas visose pasaulio vyskupijose. Sulaukta atsakymų ne tik iš daugumos diecezijų, tačiau ir bažnytinių bendruomenių, atskirų asmenų.

Pristatyme paminėtos kelios apibendrintos klausimyne išryškintos problematikos, būdingos atskiriems pasaulio regionams: poligamija Afrikoje, kastų sistema Indijoje, didėjantis nepilnamečių motinų skaičius Lotynų Amerikoje, emigracija Rytų Europoje. Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje vis labiau prarandamas moralinis pasitikėjimas Bažnyčia, dėl įvairių skandalų.

Dokumentas Instrumentum Laboris kaip vieną veiksnių, kodėl Bažnyčios mokymas tam tikrais klausimais sulaukia menko palaikymo iš kai kurių katalikų, nurodo šiuolaikinę kultūrą. Primenama visuomenėje ryškėjanti tendencija pamiršti, jog šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, vieta, kur išmokstama įveikti sunkumus ir priklausyti kitiems, bei atkreipiamas dėmesys, kad pasaulietinės normos vis dažniau ima dominuoti ir kaip etikos normos. Kitos priežastys, gilinančios šeimos krizę – hedonistinė kultūra, reliatyvizmas, materializmas, individualizmas, auganti sekuliarizacija, kultūra atmetanti ilgalaikių pasirinkimų, įsipareigojimų nuostatą. Taigi Sinodo uždavinys bus apmąstyti kaip skelbti Evangeliją ir Bažnyčios mokymą šiame naujame kontekste.

Dokumentą pristatė kardinolas Lorenzo Baldisseri, Vyskupų sinodo generalinis sekretorius. Šeima skelbianti Evangeliją šiandien, pasitinkanti sunkumus, perduodanti gyvybę ir tikėjimą: tai trys esminės dokumento ašys. Trijų dalių dokumentas tai įrankis, kuriuo remsis sinodo tėvų diskusijos. Gvildenamos tokios temos Bažnyčios mokymas ir tikinčiųjų sąmoningumas jo atžvilgiu, kokia turėtų būti šeimos pastoracija naujų iššūkių kontekste, atvirumas gyvybei ir tėvų atsakomybė vaikų auginime, kaip kartu gyvenančių nesusituokusių porų tikrovė, išsiskyrusiųjų sielovada, homoseksualių asmenų sielovada, nepilnametės motinos, santuokos anuliavimo procedūros supaprastinimas, abortai.

Pirmoji dalis, dedikuota Šeimos Evangelijai, kalba apie Dievo planą, šeimos įvaizdį Biblijoje ir magisteriume, jo priėmimą, prigimtinę teisę. Sunkumai, susiję su prigimtine teise, gali būti įveikti atidžiau įsižiūrint į Biblijos pasaulį, jo kalbą, pasakojimo formas, kūrimo eigą, teigė kardinolas Baldisseri dokumento pristatyme.

Pastoraciniai iššūkiai

Antroji dalis siejasi su pastoraciniais iššūkiais, su kuriais susiduria šeima: tikėjimo krizė, kritinės vidinės situacijos, išorės spaudimas ir kitos problemos. Parengti poras santuokai - tai ganytojų atsakomybė; šiais laikais reikia skirti vis didesnį dėmesį sudėtingoms situacijoms, su kuriomis susiduria susituokę poros.

Tarp sielovadinių iššūkių – kartu gyvenančios nesusituokę poros, išsiskyrę ir sudarę antrą civilinę sąjungą asmenys, vienišos motinos, ar nepraktikuojantys katalikai, kurie nori santuokos sakramento. Kardinolas pažymi, jog, vis didėjant kartu gyvenančių nesusituokusių porų skaičiui, Bažnyčios pareiga lydėti šias poras tiesoje ir su pasitikėjimu, kad jie sugebėtų imtis atsakomybės sukurti šeimą.

Žinodama išsiskyrusių ir sudariusių antrą sąjungą asmenų padėtį, Bažnyčia turi rasti sprendimą, kuris derėtų su jos mokymu, kartu suteiktų tiems asmenims galimybę pilnai išgyventi savo tikėjimą. Tad šiuo atžvilgiu pirmiausia būtų galvojama kaip supaprastinti santuokos anuliavimo procedūrą. Taip pat paminimas vienos lyties asmenų sąjungų klausimas, ypač aktualus tose šalyse, kur jau sudaromos civilinės sąjungos. Taigi šiose situacijose reikalingas ypatingas pastoracinis rūpestis, atsižvelgiant ir į aplinkybes, kad tokios poros gali turėti vaikų.

Atvirumas gyvybei

Šioje dalyje svarstomos temos kaip kad žemas tikinčiųjų sąmoningumas Bažnyčios mokymo atžvilgiu, krikščioniškas ugdymas, pastoraciniai pasiūlymai, sakramentinė praktika ir atviro gyvybei mentaliteto skatinimas. Pavyzdžiui, sumaištis kyla dėl kontraceptinių priemonių naudojimo ir natūralaus planavimo metodų, į kuruos dažnai žvelgiama kaip neveiksmingus. Su jais geriau supažindinti galėtų ugdymo centrai. Kitas klausimas – tikėjimo perdavimas šeimoje, ypač kai tėvai, gyvenantys ne pagal Bažnyčios mokymą, prašo sakramentų savo vaikams. Į tokias situacijas dera žvelgti be išankstinių nuostatų, jautriai, nes dažnai vėliau vaikai evangelizuoja savo tėvus.

Vis labiau reikalinga jautri pastoracija, lydima pagarbos įvairioms sudėtingoms situacijoms, kuri galėtų suteikti veiksmingą paramą auklėjant vaikus.

Dokumentas Instrumentum Laboris baigiamas popiežiaus Pranciškaus parašyta malda į Šventąją Šeimą.