Kaip pasirinkti tinkamas studijas, į kokius gebėjimus orientuojasi aukštosios mokyklos ir kaip tai susiję su žmogaus siekiu būti laimingu, pokalbis su Lietuvos edukologijos universiteto Karjeros centro vadove docente Alona Rauckiene – Michaelsson.

Pasak docentės, vienas antrokas yra pasakęs: „Mokslo šaknys karčios, o vaisių gali ir nebūti.” Juokai juokais, bet yra daug tiesos, ypač kai kalbame apie aukštąjį išsilavinimą. Esame nelaimingi, nes reikia daug mokytis, per daug sunku, nesuprantama. O svarbiausia nesuvokiame, ką su tuo darysime, nežinome, ar galėsime pritaikyti žinias ateityje. Jei jos yra nenaudojamos, pamirštame. Todėl šiandien reikia keisti požiūrį į studijavimą. Aukštosios mokyklos šią dilemą sprendžia savaip.

Svarbiau – kompetencija

Ar yra naujos studijos, apie kurias per mažai žinome? Pašnekovė teigia, kad universitetai Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, orientuoti ne į studijų programų įvairovę, o į tam tikrą jų kokybę. Pagrindinis uždavinys – užtikrinti reikiamų kompetencijų išugdymą. Žinoma, kiekviena studijų sritis turi specifiką, tačiau siekiama, kad bet kuris studentas, baigęs aukštąją mokyklą, būtų konkurencingas Europos darbo rinkoje. Koks turi būti absolventas? Be abejonės, jis gauna dalykines žinias ir kompetencijas, priklausančias pagal studijuojamos profesijos aprašą. Bet šiandien šito nepakanka. Reikia, kad jaunuolis mokėtų kritiškai mąstyti, būtų iniciatyvus, gebėtų dirbti komandoje, mokėtų įsiklausyti, formuluoti problemą, rasti sprendimo kelią ir pan. Todėl konkreti mokslų programa nėra tokia svarbi ir užtikrinanti jaunam žmogui ateitį. Svarbiau tai, kas studijų programoje pateikiama.

Ateitis priklauso technologijos mokslams

Rinkdamiesi studijas aukštojoje mokykloje abiturientai turi daug variantų – net apie 20 studijų. Pastarųjų metų duomenimis, pirmasis pasirinkimas ryškiai orientuotas į socialines studijas, ekonomiką, teisę, vadybą. Ir nepelnytai mažai renkamasi technologijos, gamtos, biomedicinos, inžinerijos mokslų. O būtent jie šalies raidai yra reikšmingi, nes kuria konkretų produktą.
Jau ne pirmus metus kalbama, kad vadybininkų ir teisininkų turime sočiai. Ar kas nors keičiasi? Pasak doc. Alonos Rauckienės-Michaelsson, labai nežymiai išaugo pasirinkusiųjų gamtos mokslų studijas. Tendencijos lyg ir keičiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Renkantis profesiją, svarbu atskleisti vaiko pomėgius, gebėjimus. Ir tik tada su jo asmeninių savybių rinkiniu rinktis studijas: „Manau, ateitis priklauso technologijos mokslams. Visos profesijos, kurios susietos su jais, turi aiškią perspektyvą. Konkrečių specialybių įvardyti šiandien negalime, nes po penkerių metų jos gali pasikeisti, atsirasti naujos. Tačiau pakraipa išliks. Šiandienos universitetai orientuojasi į studijų sritis: socialinę, humanitarinę, technologijos, biomedicinos, menų. Kaip jau minėjau, dauguma studentų pasirinkę socialinius mokslus”, – dėsto Karjeros centro vadovė.

Lietuvos mokiniai klauso tėvų

Tinkamai pasirinkti programą ir įgyti trokštamą profesiją, viena sunkiausių užduočių didžiajai daliai abiturientų. ES projekto „T klasė“ metu apklausti mokiniai teigia, kad profesijos pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai. Tai pripažįsta ir dauguma studentų, kurių pasirinkimą lėmė tėvų nuomonė. „Iš vienos pusės galime džiaugtis, jog Lietuvos vaikai klauso tėvų nuomonės, – sako docentė Alona Rauckienė – Michaelsson. – Tačiau iš kitos pusės gaila, kad patys mokiniai nesistengia aktyviai pažinti savęs, pomėgių ir rinktis tai, kas labiausia patinka jiems. Matyt, dėl šių priežasčių pradėjus studijuoti neretai atsiranda nesutarimų – ar pasirinkimas teisingas, ar studijuojama tai, kas norima. Turime daug studentų, kurie sako: „Na, šito darbo tai tikrai nedirbsiu”. Būna ir tokių, kurie po pirmo kurso išeina, nes supranta, kad pasirinko ne tą kelią. Todėl ypač svarbu, kad ir mokykla, ir tėvai padėtų vaikui atrasti save ir pomėgius. Mūsų ir tėvų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ko vaikas nori, ko nori išmokti, ką jis norėtų sukurti gyvenime. Ir svarbiausia – būti laimingas. Ne visada reikia siekti universitetinio išsilavinimo. Jei lygintume studentus, pasirinkusius studijuoti universitete ir kolegijoje, skirtumai akivaizdūs. Studijuojantys universitetuose labiau linkę gilintis į subtilybes, daryti mokslinius tyrimus, dirbti valstybės tarnyboje, o kolegijų studentai dažniau nori kurti savo verslą, jie praktiškesni. Kitaip sakant, nusiteikę veikti iškart.“

XXI amžiaus žinios

Šiandien reikalingos socialiai konstruktyvios žinios – dabar naudingos ir šiandien pritaikomos. Negali mokydamasis galvoti, kad po 10 metų tai pritaikysi. Žinios sensta pakankamai sparčiai. „Mes, mokslo visuomenė, savęs klausiame, kokią informaciją turime pateikti studentams? Atsakymas toks: pirmiausia supratimą, kad žinias nuolat reikės atnaujinti. Kokios tai žinios? Reikalingos dirbant, bendraujant, sprendžiant problemas. Žinių bei informacijos yra daug, visko išmokti neįmanoma. Todėl vertinga mokėti surasti ir atsirinkti tik tai, ko reikia konkrečiai problemai spręsti. Šiandien turime informacinę, žinių visuomenę. Proveržis informacinėse technologijose, be galo dideli informacijos srautai. Visko nesuvaldysi. Dėl to atsirado žinių konfliktas. Juk rytoj internete vėl nauja informacija. Besimokanti visuomenė supranta, kad kiekvieną dieną mums reikės mokytis ir atnaujinti žinias. Tautos ateitis priklauso nuo to, kiek turėsime kūrybiškų žmonių. Žinios kūrybiškumui ugdyti yra labai svarbios. Šia linkme ir dirba aukštosios mokyklos,“ – sako docentė Alona Rauckienė Michaelsson.

Kalbino Jolanta Volungevičiūtė