Savaitgalį Vilniuje vyko šimtametės Ateitininkų federacijos (AF) suvažiavimas, skirtas Ateitininkijos atkūrimo Lietuvoje 25-osioms metinėms paminėti. Renginio metu išrinktas naujas pirmininkas – Rozvitą Vareikienę pakeitė doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Tačiau tai buvo ne vien darbinis organizacijos susitikimas. Nors suvažiavime išrinktas ir pirmininkas, ir kiti valdymo bei priežiūros organai, šis renginys tapo puikia šventine proga susitikti įvairių kartų ateitininkams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. 1910-aisiais Lietuvoje įkurta organizacija okupacijos metais veikė išeivijoje, šiandien ateitininkų vienetų esama Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Vokietijoje. Federacijos nariai vadovaujasi penkiais pagrindiniais principais (katalikiškumo, inteligentiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, šeimyniškumo) kurie, naujojo pirmininko teigimu, ir šiandien Lietuvai reikalingi.

Suvažiavimas – ne tik darbas, bet ir šventė

Dvi dienas trukusiame jubiliejiniame federacijos, vienijančios keletą tūkstančių narių, suvažiavime dalyvavo apie 260 žmonių. Atvyko ateitininkų atstovai iš visos Lietuvos – Telšių, Panevėžio, Marijampolės, Kauno, Vilniaus – taip pat iš Amerikos, daugiausia JAV. „Suvažiavimas – iš dalies darbinis renginys, kurio metu renkami nauji organizacijos vadovai, įsivertinama paskutinių dvejų metų veikla. Nemažai sėdima salėje, o tai nėra patrauklu moksleiviams. Džiaugiuosi, kad jų atvyko nemažai – tai parodo, kad moksleiviams įdomu, kaip organizacija gyvena ir gyvens toliau, o ne vien jiems organizuojamos akademijos bei stovyklos. Dar džiugu, kad suvažiavimuose yra galimybė pabendrauti skirtingų kartų ateitininkams. Niekad nežinai, su kuo sėdėsi prie pietų stalo – greičiausiai bus ir sendraugių, ir studentų, ir moksleivių, lygiai taip pat ir salėje ar kavos pertraukos metu atsiranda galimybių pamatyti ateitininką iš kito Lietuvos krašto ar kitos šalies, skirtingo amžiaus. Tai labai sveika organizacijai“, – pasakojo viena pagrindinių renginio organizatorių, ateitininkė Agnė Markauskaitė. Sekmadienį, po šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, moksleiviai surengė flashmobą, kurio pagrindinė idėja – priminti, jog sekmadienis yra diena, kai krikščionys švenčia. Nuo kovo mėnesio repetuotą šokį moksleiviams iš skirtingų Lietuvos miestų paruošti padėjo profesionalūs lindyhopo šokėjai ateitininkai. Pasak A. Markauskaitės, tai buvo ne tik katedros aikštės pagyvinimas, bet ir moksleivių dovana organizacijos studentams bei sendraugiams.

Agnė Markauskaitė (kairėje)

Nors tai buvo tik dviejų dienų renginys, jam ruoštasi gerokai ilgiau. Savaitę iki suvažiavimo ateitininkų stovyklavietėje Berčiūnuose vyko stovykla, kur dalyvavo daugiau nei šimtas sendraugių ateitininkų su šeimomis iš Lietuvos bei JAV. Tuo tarpu studentai bei moksleiviai dalyvavo penkias dienas trukusiame žygyje „Pasūdyk Lietuvą“ Dzūkijoje. Suvažiavimas specialiai organizuotas netrukus po Dainų šventės, į kurią tradiciškai suvažiuoja užsienio lietuviai. Jų dalyvavo kelios dešimtys: atvyko ir Juozas bei Irena Polikaičiai, Pranutė ir Rimas Domanskiai, dr. Tomas Girnius. Būta net trijų kartų iš Čikagos – Aldona Kamantienė, jos dukra Daina Čyvienė ir anūkas Tomas Čyvas. Agnė Markauskaitė pasakojo, jog be veikiančių vienetų Šiaurės Amerikoje, Vokietijoje, Australijoje, šiuo metu nemažai ateitininkų reziduoja Briuselyje, kur neformaliai susitinka, tačiau dar nėra įkūrę oficialios struktūros.

„Suvažiavimas buvo neeilinis, nes šventėme savo 25 metų atsikūrimą Lietuvoje. Smagu, kad dalyvavo išeiviai, kurie labai prie to prisidėjo, pavyzdžiui, Polikaičių šeima. J. Polikaitis prieš 25 metus buvo federacijos vadas, kaip tuo metu buvo vadinamas pirmininkas“, – sakė organizatorė. Šeštadienio vakarą vyko filmo apie atsikūrusią ateitininkiją „Ateitis, kuri suvienijo“ premjera. Jį sukūrė Rūta ir Paulius Juodzevičiai, nors kol kas rodomas tik organizacijos viduje, tikimasi, jog ateityje jį galės pamatyti ir platesnė auditorija.

Vienas svarbiausių rūpesčių – pasaulėžiūrinis jaunimo ugdymas

Suvažiavimo metu išrinkti nauji valdybos, tarybos bei kontrolės komisijos nariai. Valdyba, kurią sudaro keturi renkami asmenys ir sąjungų (jaunųjų ateitininkų, moksleivių, studentų, sendraugių) atstovai, rūpinasi einamaisiais organizacijos reikalais, strategijos įgyvendinimu, narių įtraukimu. Tuo tarpu į tarybos, kuri yra patariamasis, idėjinis organas, sudėtį be išrinkintų narių įeina ir išeivijos ateitininkai. Kaip sakė perrinktas tarybos narys, VDU dėstytojas, teisininkas Vygantas Malinauskas, organizacijos laivą vairuoja valdyba ir pirmininkas, o taryba įskiša laivui netekus pusiausvyros, pernelyg įsisiūbavus. Esminė funkcija – patarti, skaitant laiko ženklus, vertinti tai, kas vyksta pasaulyje bei organizacijos viduje ir stebėti, ar ateitininkai yra pakankamai pasiruošę vykdyti savo misiją, priimti kylančius iššūkius. Vienas svarbiausių tarybos rūpesčių praėjusią kadenciją – pasaulėžiūrinio ugdymo klausimas.

Vygantas Malinauskas (dešinėje)

„Ateitininkai yra pasaulėžiūrinė organizacija ir nuo to, kiek sėkmingai ji padeda ugdyti ir formuoti jaunų žmonių pasaulėžiūrą, priklauso ir organizacijos sėkmė vykdant savo misiją. Kadangi gyvename laikais, kurie yra sudėtingi pasaulėžiūrine prasme, ypač jaunam žmogui, tarybai tai kėlė klausimų: kaip atrasti naujus būdus, metodus, formas perduoti pagrindinius pasaulėžiūrinius turinius organizacijos nariams, kad į juos atsirėmę galėtų veikti pasaulyje kaip pilnaverčiai krikščionys, katalikai“, – apie praėjusią kadenciją kalbėjo tarybos narys. Pasak jo, mūsų laikai ypatingi tuo, kad krikščioniška pasaulėžiūra marginalizuojama, išstumiama iš žmonių gyvenimo kultūros. Šiandien ne tik jauniems žmonėms ir ne tik ateitininkams kyla sunkumų išlaikyti savo krikščionišką tapatybę ir ją atstovauti viešumoje. Anksčiau gyventa labiau krikščioniškos kultūros terpėje, o dabar ji įvardijama kaip postkrikščioniška. „Bažnyčia pasauliniu mastu rūpinasi tuo pačiu – kaip šiuolaikinei kartai perduoti tikėjimo turinius. Šį pavasarį tarybos iniciatyva buvo sušauktas platus įvairių organizacijos sluoksnių pasitarimas, kurio metu buvo bandoma identifikuota kylančias problemas. Tam, kad galėtum rasti atsakymus, reikia užduoti teisingus klausimus – tai buvo tarybos bandymas tuos teisingus klausimus suformuluoti“, – sakė Vygantas Malinauskas, pabrėždamas, jog šitaip ateitininkai įsitraukė į jau pradėtą pokalbį, kuris svarbus ne tik jiems, bet ir visiems tikintiesiems.

Naujasis pirmininkas: ateitininkų principai reikalingi Lietuvai

Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis

Be minėtų organizacijos valdymo organų išrinktas ir naujas pirmininkas, vadovausiantis ateitininkams dvejus metus. Juo tapo aktyviai per dvidešimt metų federacijos veikloje veikiantis Vaidotas Vaičaitis. Jis – teisės mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas, Viešosios teisės katedros docentas. Paklaustas apie tai, kokią įtaką Lietuvos visuomenei daro ateitininkai, sakė norįs, jog jų veikla būtų labiau matoma. „Kai dalyvauji iš vidaus, atrodo, kad viskas matoma, nes esi į veiklą pasinėręs, tarsi po vandeniu, kaip visuomenei iš šalies matosi tikrai labai sunku vertinti. Bet kuriuo atveju norėčiau, kad būtume labiau matomi, jokiu būdu ne dėl pačios organizacijos, o dėl mūsų idėjos, šūkio „Visa atnaujinti Kristuje“ ir dėl visuotinių principų, kurių, manau, mūsų visuomenei reikia. Ateitininkų, kaip ir kitų krikščionių, katalikų, uždavinys yra būti žemės druska. Druska, kaip žinome, ne visuomet matosi, bet yra reikalinga“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Vaičaičio, organizacijai nereikia ieškoti naujų veikimo sričių, nes penki ateitininkų principai – universalūs. Katalikiškumas – svarbus pasauliečių dalyvavimas Bažnyčios gyvenime, jų apaštalavimas, kad profesionalai savo srityse liudytų Kristų, neštų Gerąją naujieną. Tai susiję su inteligentiškumo principu – organizacijos nariai turi būti profesionalai iš didžiosios raidės, savo sričių žinovai, galintys lyderiauti savo išsimokslinimu, patirtimi. Taip pat nederėtų bijoti įsipareigoti Lietuvai, įgyvendinant visuomeniškumo principą – pasauliečiai ateitininkai skatinami būti lyderiais ne tik savo srityse, bet ir visuomenėje bei valstybėje. Lietuvos vyskupai šiuos liturginius metus paskelbė Šeimos metais, ateitininkai, kurių vienas principų – šeimyniškumas, anot Vaičaičio, prisideda ir prisidės pagal galimybes stiprinant idėją visuomenėje, kad tradicinė šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Taip pat pažymėjo, jog svarbu visuomenę informuoti apie „genderizmo“ žalą. „Manau, kad ir tautiškumo principas niekada nepasens. Jis visuomet aktualus ta prasme, kad Kristaus idėja gali būti nešama ne abstrakčioje erdvėje, bet konkrečioje tautoje, valstybėje“, – sakė naujasis ateitininkų federacijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, kuriam naujosios pareigos – ir iššūkis, ir garbė būti tokios organizacijos vadovu.

Parengė Rosita Garškaitė

Kristinos Šmulkštytės ir Evgenios Levin nuotraukos