Vladimiras Voinovičius – vienas iš iškilų rašytojų – disidentų sovietmečiu. Jo knygos buvo spausdinamos tik užsienyje, o Sovietų Sąjungoje plito savilaida. 1980 metais jis buvo ištremtas iš SSSR, iš jo atimta sovietinė pilietybė. Tiesa, priverstinė emigracija buvo neilga ir jis grįžo atgal dar iki SSSR subyrėjimo.

Rašytojo jaunystė prabėgo Ukrainoje: Zaporožėje ir Kerčėje. Jis dažnai lankosi Ukrainoje ir dabar atvyko į Kijevą, kur 81-erių metų sulaukusiam rašytojui teko dalyvauti jo žymiausios satyrinės knygos „Kareivio Ivano Čonkino gyvenimas ir neįprasti nuotykiai“ vertimo į ukrainiečių kalbą pristatyme. Rašytojas sutiko duoti interviu žurnalui „Forbes“, kurio tekstą perteikiame lietuviškai.

Ukrainoje lankotės dažnai, tačiau šįsyk, galima spėti, atvažiavote su ypatingu jausmu?

Taip. Aš labai domiuosi, galima sakyti, gyvenu tuo, kas vyksta Ukrainoje. Stebiu tiek rusišką, tiek ukrainietišką televiziją.

Daugelis rusų tvirtina, kad Ukrainos TV vykdo tą pačią propagandą, kaip ir Rusijos.

Ne kartą teko girdėti teiginį, kad esą tiek ukrainiečiai, tiek rusai vienodai meluoja apie tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje. Drąsiai atsakau – neteisinga taip sakyti. Pažiūrėkite į Ukrainos televizijų programas ir pamatysite bet tam tikrą nuomonių įvairovę, o Rusijoje to, kas vyksta Rytų Ukrainoje atžvilgiu, stebėtinas vienbalsiškumas. Taip pat galima atrasti kelis politinius oratorius, kurie tiesiog keliauja iš vienos laidos į kitą. Jie meluoja, tarsi kalbėtų gerai išmoktą tekstą.

Daugeliui sovietinių žmonių SSSR subyrėjimas buvo trauma, kurios skausmą jie iki šiol jaučia. Kuo šis subyrėjimas buvo jums?

Buvau sovietinės sistemos kritikas, ir man tikrai jos subyrėjimas nebuvo tragedija. Jei būtų įvykusios kokios nors demokratinės reformos ir visos respublikos savo noru sutiktų likti kartu, tam neprieštaraučiau. Tačiau subyrėjimas buvo neišvengiamas, ir kai Rusijoje sako, kad dėl jo kaltas Gorbačiovas, Jelcinas ar Gaidaras – tai nesąmonė. Kalti visi vadovai, pradedant Stalinu, o kracho režimą labai pagreitino Brežnevo laikų stagnacija ir ginklavimosi varžybos. Gorbačiovas bandė išgelbėti SSSR, tačiau gelbėti jau nebebuvo ką.

Dabar neretai kalba apie Rusijos subyrėjimą. Ar ir jūs tokią tendenciją jaučiate?

Taip, aš apie tai ne kartą kalbėjau ir rašiau. Jei Rusija dar giliau įklimps į Donbaso konfliktą, jei kils tikras karas – tiesą pasakius, jis toks jau yra – tai nei Rusija, nei Ukraina neišlaikys ir abi valstybės subyrės.

Neateina į galvą mintis, kad reikėtų vėl išvažiuoti?

Tikrai, ne. Juk ir 1980 metais ne savo noru išvažiavau. O kur man dabar važiuoti? Prieš dešimt metų viena mano pažįstama Senate – ji tada buvo dabartinio mano amžiaus – labai norėjo išvažiuoti į Izraelį. Aš jos klausiau – kam tau to? Ji man atsakė, kad bijo fašizmo. Aš jai mandagiai atsakiau, kad nesibaimintų, ji iki jo neišgyvens. Tiesa, aš, regis, netikėtai turiu galimybę jo sulaukti. Galima sakyti, kad jau sulaukiau.

Teigėte, kad, nors SSSR subyrėjo, sovietinis žmogus gyvens ilgai. Galbūt viskas yra dar blogiau? Gal tos savybės, kurias priskyrėme homo sovieticus, yra ruso nacionalinės savybės?

Mano įsitikinimu, sovietinis žmogus daugiatautis. Nemaža dalis ukrainiečių taip pat vis dar yra tarybiniai žmonės, Šiuo metu vyksta pavėluotas pilietinis karas. Tai, kad Sovietų Sąjunga subyrėjo taikiai, buvo keista ir net nenatūralu. Tokia imperija ir subyrėjo be didesnių sukrėtimų.

Tai, kas vyksta Donbase, yra sovietinis – komunistinis revanšas. Tie, kurie kalba apie Novorusiją, iš esmės nori sovietinės valdžios, ir juos palaiko visi tie, kurie jaučia nostalgiją SSSR. Ukraina kaip tik ir bando pasitraukti iš sovietinės pasaulėžiūros lauko. Tai, kad griaunami paminklai Leninui, mano įsitikinimu, labai teisinga. Tai vadinama vandalizmu, o aš sakau, kad tikrasis vandalizmas buvo visur tų paminklų prikaišioti.

Ar galite paaiškinti, kaip nutiko, kad šimtai milijonų Rusijos gyventojų galėjo tapti dabartinės šiurkščios propagandos aukomis?

Tai stebinantis reiškinys. Beje, į sovietinę propagandą žmonės reagavo gana kritiškai. Kad ir kiek Ameriką sovietinė valdžia keikė, jaunimas svajojo apie džinsus ir kokakolą. Po to, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, per televiziją kurį laiką buvo sakoma tiesa, ir žmonės įprato vėl pasitikėti žiniasklaida. Galbūt ir šiandien veikia inertiškas patiklumas.

O jūs pats Vladimirą Putiną matėte?

Dar savo valdymo pradžioje jis man įteikė valstybinę premiją. Mano bičiulis, žymus kritikas Benediktas Sarnovas kalbėjo: Jelcinas šaunuolis – gerai pasirinko, būtinai už V. Putiną balsuosiu. Jam atsakiau, kad jokiu būdu to nedarytų.

Putinas iš esmės protingas žmogus, tačiau neišmintingas. Jis remiasi menkiausiai galvojančia visuomenės dalimi. Sakoma, kad jis nori įeiti į istoriją, tačiau dabar jau kaip herojus jis ten nepateks. Iki šiol jam neįtikėtinai sekėsi, jam viskas pavykdavo. Kai jis atėjo valdžion, naftos barelio kaina buvo septyni doleriai, o netrukus tapo šimtas penkiasdešimt. Pradėjo lietis neįsivaizduojamas pinigų kiekis, gaunamas pardavus naftą. Galima buvo vogti ir dar trupinių liaudžiai palikti. Jam ir Olimpiadą pavyko suorganizuoti, ir Krymą užgrobė be pasipriešinimo. Tačiau Donbasas – tai spąstai.

Ar gali tokiame kare, kuris vyksta Rytų Ukrainoje, būti savas kareivis Čonkinas?

Klausiausi, kaip kalba Rusijos desantininkai, pakliuvę į nelaisvę. Tai tikri čonkinai. Juos pasiuntė, jie ir nuėjo, kur siunčiami.

Viename iš interviu sakėte, kad turite neigiamą požiūrį į Stepaną Banderą. Šiuo metu daug ukrainiečių keičia savo požiūrį į šį istorinį veikėją. Gal keičiasi ir jūsų pozicija?

Vis dar turiu daug abejonių: vis dėlto jis bendradarbiavo su fašistais. Tiesa, aš gal per mažai susipažinęs su jo biografija. Štai yra tokia prieštaringa figūra kaip generolas Vlasovas. Aišku, natūralu, kad jis nekentė Stalino režimo, tačiau kam eiti tarnauti Hitleriui? Taip pat ir žiaurumo apraiškų, net ir kovojant teisingą kovą, pateisinti niekaip negaliu.

Kaip manote, ar galima kalbėti apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę?

Tokia grėsmė yra. Degtukas prie pat parako statinės. Tiksliau, olimpinis fakelas atsidūrė pernelyg arti parako sandėlio.

Ar sutinkate, jog jei pasaulio bendruomenė nepadės Ukrainai, ji nustos egzistuoti?

Taip. Tačiau, kaip jau sakiau, esu įsitikinęs, jei tarp Rusijos ir Ukrainos kils plataus masto karas, subyrės ir Rusija. Beje, į smulkesnius gabalus nei Ukraina.

Kas gali sustabdyti Putiną?

Apeliuoti į jo sveiką protą jau beprasmiška, jį gali sustabdyti tik baimė.

Parengė A. N.

Bernardinai.lt