Prieš 71 metus, 1943-iųjų rugsėjo 23 dieną, vokiečių pajėgos ir jų pagalbininkai įsiveržė į Vilniaus getą ir į koncentracijos stovyklas bei masinių žudynių vietas ir deportavo ten dar likusius paskutiniuosius žydus. Iš 70 tūkst. šiame mieste gyvenusių žydų Holokaustą išgyveno tik maždaug 600.

Dabar pastatas, kuris karo metais tarnavo kaip geto kultūrinis centras, ir vėl atveria savo duris kaip vieta, skirta atminti turtingam Lietuvos žydų kultūriniam paveldui.

Rugsėjo 25 dieną, ketvirtadienį, 17 val. vilniečiai ir miesto svečiai yra kviečiami į Žemaitijos gatvės ketvirtuoju numeriu pažymėtą namą, kuriame vyks rašytojo Avromo Suckeverio (1913–2010) skaitymai. A. Suckeveris išgyveno Vilniaus getą ir vėliau tapo pasaulinio garso poetu. Jo poetinės prozos knygą „Žaliasis akvariumas“, pasakojančią apie geto metus, į lietuvių kalbą išvertė Mindaugas Kvietkauskas. Ir pats vertėjas, ir kiti svečiai dalyvaus to vakaro skaitymuose.

Tai yra pirmasis renginys, kuris bus surengtas šiame pastate per daugelį metų. Skaitymų organizatoriai viliasi, kad po šio renginio vyks ir daugelis kitų.

Praėjusį mėnesį grupė jaunų žmonių įžengė į šį pastatą rankose laikydami šluotas ir žibintuvėlius. Savanoriai, priklausantys grupei, pasivadinusiai „Vardai“, siekė ne tik iš pastato išvalyti dulkes, išrinkti šiukšles, tačiau ir atlikti didesnę misiją – atminti Holokausto aukas ir padėti atgaivinti mūsų kolektyvinę atmintį.

Karo metais, kai žydai buvo uždaryti perpildytame gete, kuriame kentė alkį ir terorą, pastatas Žemaitijos gatvėje tarnavo kaip geto biblioteka. Joje buvo 45 tūkst. knygų, tarp kurių dalis prieš karą ten veikusios Žydų bibliotekos leidinių, taip pat ir knygų iš žydų namų bei institucijų, kurias nusiaubė naciai.

„Kartais per dieną sulaukdavome apie 700 skaitytojų“, – savo atsiminimų knygoje „Partizanė iš Vilniaus“ („Ar Partisan from Vilna“) rašė Rachel Margolis, kuri bibliotekoje dirbo kartu su direktoriumi Hermanu Kruku.

„Atmenu milžinišką skaitytojų eilę laiptinėje, kol mes greitai tarsi beždžionės lakiojome nuo lentynos prie lentynos, kad tik surastume jų pageidaujamų knygų. Pavargę, alkani, įkalinti, silpstantys žmonės, užsimirštantys pasinerdami į knygą“, – rašė R. Margolis.

Bibliotekos pastatas tarnavo ne tik kaip svarbus geto kultūros židinys, tačiau taip pat ir kaip ginkluoto pasipriešinimo centras. Bibliotekos rūsyje Jungtinės partizanų organizacijos nariai buvo įsirengę kambarį su garso izoliacija ir jame bandydavo ginklus, kuriuos pavykdavo iš išorės kontrabanda atgabenti į getą.

Po karo knygos tapo Lietuvos nacionalinės bibliotekos dalimi. Trumpą laiką pastate dar veikė mažytis žydų muziejus, kurį įkūrė Holokaustą išgyvenę žydai. Vėliau ten buvo muzikos mokykla, o pastaruoju metu ten glaudėsi benamiai.

Šiandien šis pastatas yra tuščias. Kai „Vardų“ grupės savanoriai pradėjo savo darbą, pro stogą tekėjo vanduo, sienos buvo nutepliotos grafičiais, o grindis buvo nuklojusios šiukšlės.

Lietuvai rengiantis minėti 1943 metų rugsėjo 23 dieną vykusį geto likvidavimą, „Vardų“ grupės nariai viliasi, kad pastatas, kuris dabar priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui, ir vėl taps kultūros centru – vieta, kur gali būti atmenamas, gedimas ir pagerbiamas didingas žydų kultūros paveldas.

Pirmasis „Vardų“ grupės iniciatyva surengtas minėjimas, skirtas Vilniaus geto aukoms pagerbti, įvyko prieš ketverius metus. 2010 metų rugsėjį grupė geto likvidavimą paminėjo skaitydami geto gyventojų vardus. Lietuviai laukė eilėje, kad galėtų prisijungti prie šios iškilmingos ceremonijos ir sulauktų savo eilės garsiai perskaityti kelis vardus. Vienas po kito – vardai dešimčių tūkstančių geto gyventojų.

Nuo to laiko vardų skaitymai tapo kasmetine ceremonija paminint geto likvidavimą. „Skaitydami vardus vieną po kito mes suasmeniname Holokaustą. Prie skaitymų gali prisidėti kiekvienas. Kartu su kitais mes išreiškiame savo širdgėlą“, – teigia „Vardų“ narė Audra Čepkauskaitė.

Šiais metais vardų skaitymo ceremonija vyks ne tik Vilniuje, tačiau ir keliuose kituose Lietuvos miestuose.

Geto likvidavimo metinės bus paminėtos ir kitais renginiais. Lietuvos parlamentas surengs specialią konferenciją, skirtą paminėti Šiaulių ir Kauno getų aukoms. Bus surengtas ir minėjimas Paneriuose.

Icchakas Rudaševskis, kurio vaikystė prabėgo Vilniaus gete, buvo atsidavęs geto bibliotekos lankytojas. „Knygų skaitymas yra didžiausias mums prieinamas malonumas. Knygos susieja mus su laisve, knygos sujungia mus su pasauliu“, – rašė jis dienoraštyje, kuris buvo atrastas po karo. Grupės „Vardai“ nariai viliasi, kad jau netrukus šis pastatas, kuris kadaise įkalintiems geto gyventojams atverdavo platesnį pasaulį, taps ta vieta, kuri atvers mūsų protus ir širdis.

Ellen Cassedy yra knygos „Mes esame čia“ autorė. Ji gyvena Vašingtono mieste (JAV).

Vertė Donatas Puslys