Šventoji Jėzaus Teresė Avilietė. Vidinės pilies buveinė. Iš ispanų kalbos vertė Jūratė Micevičiūtė. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2014. – 272 p.

Talentingos XVI a. ispanų mistikės šv. Jėzaus Teresės knyga „Vidinės pilies buveinės“ – dvasinės literatūros šedevras, sukurtas pagal jos mistinių vizijų patirtį.

Autorė aprašo, kaip žmogaus siela, klajodama iš vienos buveinės į kitą, per maldą ir meditaciją išgyvena kančią, atsiskyrimą, išmoksta nuolankumo, pažįsta save, pasiekia tobulą ramybę ir pagaliau patiria bendrystę su Dievu.

Skaitant „Vidinės pilies buveines“, visuomet reikėtų prisiminti svarbiausią dalyką – knyga sujungia du pagrindinius krikščioniško ir dvasinio gyvenimo veikėjus – Dievą ir žmogų, arba Dievą ir sielą, kaip pasitelkdama sinekdochą nuolat kartoja šv. Teresė: įvardydama visetą, tai yra visą žmogų, būtybę iš sielos ir kūno, ji vartoja tik vien jo dalį, tai yra sielą. Dievas gyvena, veikia ir apsireiškia viduje. Žmogus (siela) yra ir dvasinio vyksmo scena, ir pagrindinis veikėjas. Malda – pagrindinis, nors ir ne vienintelis, tiltas, per kurį bendrauja Dievas ir siela. Kaip tik iš čia ir kyla knygos „buveinių“ idėja.