Gilbert Keith Chesterton. Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus. Iš anglų kalbos vertė Andrius Navickas. - Vilnius: Aštuntoji diena, 2014, - 192 p.

Vieno iškiliausių XX amžiaus katalikų mastytojų G. K. Chestertono knyga apie šv. Pranciškų - daugiau nei vien įprasta biografija. Nepakartojamas autoriaus rašymo būdas, žaižaruojantys netikėti palyginimai ir metaforos, žaismingas pasakojimo stilius yra bene geriausias įvadas į Šventojo pasaulį šių laikų žmogui, kuris dažnai pats nebežino, kuo tiki ir apskritai ar dar kuo nors tiki.

Vertėjo palydėjimas

Neapsigaukite. Nedidelė knygelė, kurią laikote savo rankose, ypatinga. Ar gali būti kitaip, kai vienas iškiliausių XX a. katalikų mąstytojų parašo knygą apie populiariausią per visą žmonijos istoriją šventąjį? Tai tikrai daugiau nei vien įprasta biografija. Tai nuotykis ir kartu klasta, kurios tikslas – išvilioti skaitytoją iš komfortiškos įpročių kasdienybės, užkrėsti vaikišku džiaugsmu, kuris yra vienintelis veiksmingas priešnuodis vartotojiškai šių laikų visuomenei. Gali būti, kad ši nedidelė knygelė pakeis jūsų gyvenimą. Tad prieš skaitydami ją nuoširdžiai atsakykite sau – ar tikrai ilgitės permainų ir nuotykių?

Anglų rašytojas Gilbertas Keitas Čestertonas (Gilbert Keith Chesterton) tvirtina, kad pasakojimai apie šv. Pranciškų iš Asyžiaus, šventojo sukurta „Saulės giesmė“ tarsi viesulas sujaukė jo jaunystės pasaulį. Pradžioje G. K. Čestertonas dar vylėsi, jog pavyks apsiginti keliais eilėraščiais, skirtais Asyžiaus Neturtėliui, įžūliai vadinusiam Saulę savo sese, tačiau netrukus pasirodė, kad menkutis šventumo akmenėlis sugeba apversti tokio, visomis prasmėmis didelio, anglų džentelmeno gyvenimą. 1922 m. Čestertonas oficialiai tapo kataliku. Regis, jis užsispyrusiai norėjo to išvengti, tačiau kur dar galėjo tilpti įspūdinga jo asmenybė? Po metų jis parašė knygą apie šv. Pranciškų iš Asyžiaus, kurioje pavadino jį ištikimiausiu savo bičiuliu, lydėjusiu visų dvasinių ieškojimų metu.

Tai, kad būtinai turi pasidalinti mintimis apie Neturtėlį iš Asyžiaus, pačiam Čestertonui atrodė akivaizdu. Kur kas sudėtingiau buvo atsakyti į klausimą – kaip šiandien rašyti apie tokį populiarų šventąjį, kuriuo žavisi net ateistai, o dažnas katalikas tenkinasi itin nusaldintu jo šaržu?

Čestertonas apsisprendė rašyti geranoriškam, bet vis dar skeptiškam skaitytojui, kuris nesirauko, kai kalba pakrypsta apie šventųjų nuotykius, tačiau akivaizdžiai pradeda nuobodžiauti ir atlaidžiai šypsosi, kai girdi pasakojant apie šventumą. Jis pradeda nuo tų dalykų, kuriuos nesunkiai priima ir skeptiškai į krikščionybę žvelgiantis žmogus, ir pamažu iriasi vis gilyn. Galiausiai atsiduria ties La Vernos kalnu ir palieka pačiam skaitytojui savęs paklausti, ar turiu drąsos priimti šventąjį Pranciškų tokį, koks jis buvo, ar man pakanka patogiai nusaldinto vaizdinio?

Aišku, šią knygą galima skaityti vien dėl nepakartojamo G. K. Čestertono rašymo būdo, žaižaruojančių metaforų, netikėtų palyginimų žaismingumo. Tačiau nepamirškime šio puikaus rašytojo prisipažinimo, kad jis stengėsi niekada pernelyg rimtai nežiūrėti į save, bet visada labai rimtai žvelgė į tai, ką rašo.

Šios knygos nederėtų vadinti išsamiu šv. Pranciškaus gyvenimo pristatymu. Kita vertus, drįstu ją vadinti pačiu geriausiu įvadu į šio šventojo pasaulį mūsų laikų žmogui, kuris dažnai pats nebežino, kuo tiki ir apskritai ar dar kuo nors tiki. Šv. Pranciškus žmonių tikėjimą augino per draugystę. Jei jums pavyktų susidraugauti su šia knyga, neabejoju, pasaulį išvystumėte šiek tiek kitaip.

Tiesa, dar kartą perspėju. Jei jums pakanka slysti kasdienybe kolekcionuojant įspūdžius ir bandant pralenkti kitus, pasiieškokite kitų knygų. Pavyzdžiui, kokio nors pamokymų, kaip tapti galingesniam ir labiau pastebimam, rinkinio, nes šios knygos herojus užsispyrusiai siekė būti mažiausiuoju broliu ir iš jo tegalima išmokti atsiklaupti prie kenčiančiojo, o ne versti kitus klauptis prieš mus.

Andrius Navickas

Knygą galite įsigyti ČIA

Knygos recenzija:

Aistė Stremaitytė. Apie įsimylėjusį vienuolį ir besišypsančią studentę