Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Šiais metais intensyvioji Lietuvos paukštininkystė mini 50-ies metų sukaktį. Per tuos metus šis sektorius išgyveno kelis raidos etapus ir šiandien yra gerai išvystytas bei konkurencingas. Kaišiadorių paukštyne vykusioje Lietuvos paukštininkystės konferencijoje, kurią surengė Lietuvos paukštininkystės asociacija ir Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyrius, apžvelgta paukštininkystės raida bei įvardintos šio sektoriaus stiprybės ir statistika.

Per konferenciją Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. V. Tėvelis teigė, kad kiekvienam gyventojui Lietuvoje tenka apie 270 kiaušinių ir daugiau kaip 30 kg paukštienos mėsos.

Lietuvos statistikos departamento ir Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis 2013 m. Lietuvoje buvo pagaminta 251,4 tūkst. t visų rūšių mėsos, iš jų – 108,7 tūkst. t. kiaulienos, 96,3 tūkst. t paukštienos, 44,8 tūkst.t galvijienos bei apie 800 tonų kitų rūšių mėsos. Paukštiena sudaro 38,3 proc. nuo visų rūšių mėsos. Na, o kiaušinių per metus vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 210 vnt.

Vienas gyventojas suvartoja apie 74 kg mėsos ir jos gaminių, iš kurių – apie 25 kg paukštienos, tuo tarpu prieš 10 metų šis rodiklis siekė 12 kg.  Kaip rodo statistika ir pasaulinės tendencijos, paukštienos suvartojimas ir toliau augs.

„Šiandien Lietuvoje kasmet surenkama 800 mln. kiaušinių ir išauginama  apie 130 tūkst. t. paukščių mėsos arba apie 100 tūkst. t. paukštienos skerdenų, skaičiuojant didžiųjų paukštynų pajėgumus kartu su pavieniais paukštienos augintojais. Parduotuvių lentynos lūžta nuo paukštienos gaminių įvairovės, didelio kiaušinių pasirinkimo, ištisų metų laikotarpiu, nepriklausomai žiema ar vasara. Tai mūsų, paukštininkų, dirbusių ir dabar dirbančių 50 – ties metų intensyvaus darbo rezultatas,“ – pasakojo V. Tėvelis.

Lietuvos intensyviosios paukštininkystės istorijos apžvalga

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas V. Tėvelis išskiria kelis Lietuvos paukštininkystės raidos etapus. Jos pradžia – 1964 metai, kai vykdant tuometinės valdžios programinių dokumentų nuostatas, pradėti statyti Vilniaus ir Vievio paukštynai, kuriuose numatyta srovinė paukštienos ir kiaušinių gamyba ištisus metus, taikant šių produktų intensyvaus paukščių auginimo ir perdirbimo technologinius pagrindus.

„1965 metais įkuriamas Paukštininkystės trestas prie ŽŪ Ministerijos ir Pabaltijo paukštininkystės bandymų stotis. Paukštininkystės tresto žinion perduodami 25 paukštininkystės ūkiai. Paukštininkystė Lietuvoje įgauna kryptingą vadovavimą,“ – per konferenciją teigė V. Tėvelis.

Per šį laikotarpį pastatyti ir pilną veiklą išvystė stambūs Lietuvos paukštynai. Mėsinių viščiukų auginimu ir perdirbimu užsiėmė Vilniaus ir Kaišiadorių, Butrimonių ir Gandingos paukštynai, bei Juodšilių reprodukcinis paukštynas. Pastatytas Vievio paukštynas, išplėstos kiaušinių gamybos paukštininkystės ūkių fermos.  Apie 1985-1990 metus Lietuvoje buvo surenkama apie 1 milijardas kiaušinių ir išauginama apie 20 tūkst. t paukštienos. Lietuvos paukštininkystė savo pasiekimais, intensyvumo, gamybos kultūros, produktyvumo rodikliais buvo aukštai vertinama tuometinėje Tarybų Sąjungoje, buvo nuolatinė Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos dalyvė.

Vėliau, po 1990 metų, keitėsi santvarka ir prasidėjo privatizavimas, trukęs iki maždaug 2000 metų. Lietuvos paukštininkystės ūkiai buvo perleidžiami iš vienų rankų į kitas, o Lietuvai atsivėrus Vakarų rinkoms, prasidėjo intensyvi konkurencija, nes paaiškėjo, kad šis sektorius yra gan atsilikęs tiek technologiniu, tiek moksliniu atžvilgiu. Per 1990 - 2000 metų laikotarpį užgeso kai kurių fermų veikla, dalis verslininkų, pabandžiusių paukštininkystę, pasitraukė iš šio verslo. Tie, kurie išliko, veikia iki šiol.