Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Šį rašinį pradedu kelioniniu motyvu: neseniai redakciją pasiekė naujas žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numeris. Leidinio tema šį sykį bando atskleisti, ką reiškia būti žmogumi. Taip pat skaitytojai žurnalo sudarytojų po truputį kviečiami atsigręžti ir į jau išleistų leidinio numerių panoramą. Pasak redaktoriaus Andriaus Navicko, „kiekvienas žurnalo numeris naujų atspalvių, prasmių padovanoja ir iki tol buvusiems. Taiir yra stebuklingas praeities, dabarties ir ateities dialogas, trejybinė bendrystė.“

Prie neišsemiamų amžinųjų klausimų šulinių mus dažniausiai atgena nepasotinamas atsakymų troškulys, būdingas visoms visuomenėms ir atskiriems jos individams visuose kraštuose.

Tikėjimo džiaugsmo pasisemti galima įvairiuose šventovėse vykstančiuose renginiuose. Vienas jų – Vilniaus Bernardinų bažnyčioje vyksiantis Kalėdinis koncertas. Organizatoriai praneša, kad renginio „programoje bus atliekamos lietuvių ir užsienio kompozitorių Kalėdų giesmės“.

Kitokia muzika, bet labai reikalinga pasiilgusiems gero garso, turbūt pasklis iš ribotu tiražu Klaipėdos muzikantų išleistos vinilinės plokštelės „Kaštono garsai“. Anotacijoje teigiama: „rinkinį galima nedvejojant įvardyti pirmuoju, atspindinčiu šalies moderniosios estrados įvairovę vinilo rėžiuose. Taip pat jis įkūnija nuoširdžią meilę skambesiui, kurį išpažįsta šalia Danės upės Klaipėdoje prigludęs, su vis gausėjančiu bičiulių būriu jau trečiąsias Kalėdas pasitinkantis muzikinis baras „Kaštonas“.

Tarp žinių iš Vilniaus ir Klaipėdos įsiterpia ir Kauno motyvas. Šį sykį – dailės sritis. M. Žilinsko galerijoje pristatomas lietuvių-vokiečių kilmės dailininkės Aliutės Mečys kūrybos palikimas. Kaip teigiama pristatyme, „praėjus metams po dailininkės mirties (2013), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus žiūrovams atveria dar neatrastos menininkės sukrečiantį kūrybos pasaulį“.

Toliau savo geografinį naujienų maršrutą verta praplėsti ir iki Aukštaitijos sostinės. Praeitą penktadienį ir šeštadienį ten vyko „Panevėžio literatūrinė žiema 2014“. Pasak festivalio organizatorės Elvyros Pažemeckaitės, šio renginio „unikalumas tas, kad taip uždaromi literatūriniai Lietuvos festivalių metai. Yra garsūs pavasario, vasaros, rudens festivaliai, mūsiškis – žiemos“.

Iš šalies mastu paskelbtų kultūros srities naujienų verta paminėti, kad praėjusią savaitę buvo įvardyti pretendentai Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti. Premijos skyrimo komisijos teigimu, šeši laureatai iš šio sąrašo bus paskelbti gruodžio 10 d. Kultūros ministerijoje vyksiančioje spaudos konferencijoje. Lauksime.

Lietuviškais masteliais svarbus ir dar vienas geografinis skelbimas: sukurtas interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis. Pasak rengėjų, tai – gyvoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros enciklopedija. (...) Joje pristatomi nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios (nuo 1991 m.) menininkų sukurti darbai: visuomeniniai ir administraciniai, individualūs gyvenamieji ir daugiabučiai, tiltai ir skverai, – visa, kas mus supa ir kas mums svarbu. Lankytojai gali virtualiai susipažinti su objektu per nuotraukas ir brėžinius, perskaityti glaustą informaciją.“ Tad belieka palinkėti sėkmės susidomėjusiems naršytojams.

Subtilesnių istorinių, o ne vien geografinių akcentų suteikia du Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto specialistų, humanitarų publikacijos. LLTI direktorius, dr. Mindaugas Kvietkauskas rašo apie pilietiškumo sampratą, jos istorinę raidą, santykį su poezija, susieja ją su šiomis dienomis itin aktualia literatūros mokymo tema. Tekstą  autorius baigia taip: „Atrodo, kad sugrįžti prie būdingo mūsų kultūrinei savasčiai ir europietiškajai filosofinei tradicijai žinojimo, jog nėra esminės prieštaros tarp demokratiškos valstybės ir individo, tarp poezijos ir pilietiškumo, mus verčia pats įtemptas laikas. Laikas pildyti, o ne ardyti.“

Kita publikacija – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vadovo dr. Miko Vaicekausko atsakymai į Aušros Gudavičiūtės klausimus apie Kristijono Donelaičio jubiliejaus minėjimo metų reikšmę. Pašnekovo nuomone, „tiesiogiai Donelaitį tiriančių ar leidžiančių mokslininkų yra mažai“.

Pasidairius po Bernardinai.lt kultūrines publikacijas, savo tematika peržengiančias Lietuvos geografiją, verta paminėti interviu su Berlyne gyvenančiu ir kuriančiu rusų rašytoju Vladimiru Sorokinu. Romano „Opričniko diena“ autorius sako: „Jei Leonidas Brežnevas sužinotų, kad Rusija kovoja su Ukraina, smarkiai išsigąstų. Sukrėstas būtų net Stalinas.“

Apie knygą „Šokantys arabai“ skaitytojams savo įspūdžius pateikia Donatas Puslys. Jo teigimu, „labai svarbu kartu su knygos autoriumi akcentuoti, kad problemos prasideda tada, kai nebesugebame pažvelgti žmogui į veidą ir imame klijuoti etiketes – visi jie arabai teroristai, visi jie žydai okupantai. Šioje rūgštyje ištirpsta asmenybė, lieka tik objektas, į kurį galima sutelkti visą savo įtūžį, nepasitenkinimą, nuoskaudas“.

Knyginė gija nuveda Bernardinai.lt skaitytoją ir prie interviu su žydų kultūros istorike ir bibliografe Lara Lempertiene, pasakojančia apie Lietuvos žydų knygas. Be visų kitų įdomybių, pašnekovė primena ir šiandienos reikiamybių diktuojamas realijas: „Nuolat ieškome potencialių darbuotojų Lietuvoje, turinčių kalbinių žinių ir besidominčių judaika. Neretai toks žmogus gali atnešti daugiau naudos nei formalus bibliografijos specialistas.“

Nuo knygų grįžtame prie muzikos. Amerikietiškojo džiazo istorija skleidžiasi Kęsto Vasilevskio rašinyje apie Miles Davis, o Domantas Razauskas apžvelgia geriausius, jam labiausiai patikusius lapkričio mėnesio albumus, kurių geografija tokia įvairi, kad nėra prasmės bandyti apibrėžti.

Tad ties šia riba savo ribotą žvalgymų temą ir baikime. Gerų skaitinių, iki kitos savaitės.