Artūras Braziūnas „Vyšnios“, 110x90. Parodos organizatorių nuotrauka

Jie žiūri tiesiai į jus, – taip galima nusakyti vieną iš esminių Artūro Braziūno tapybos aspektų. Jie – tai šio dailininko personažai, jūs – tai esame mes, žiūrovai... Braziūniški veikėjai yra nekintantys, tie patys, pasikartojantys (bet vis kitos nuotaikos, būsenos ir amplua) ir atpažįstami – tai avinėliai, povai, mergaitės, flamingai, aguonos ir visokiausios uogos-uogytės (dažniausiai raudonos), skirtingiausių rūšių žolės, krūmai bei kitokie augalai.

Būtent šių herojų dėka A. Braziūno kūryba pasižymi paradoksaliu žiūrėjimo aspektu; regis, kad žiūri į paveikslą, o jame esantys veidrodiškai žvelgia tau atgalios. Dėl avinėlių, kitų gyvūnų ir žmonių lyg būtų viskas aišku, jie iš tiesų turi akis – ir ne bet kokias, o skvarbias, įsmeigtas tiesiai į tapybą nagrinėjančius, tartum skaitančias šių mintis. Skvarbumas čia pasiektas nedideliu blykstėjimu pačiame akies centre, mikroskopiniame regimosios aplinkos atspindyje... Uogos ir augalai akių neturi, bet šermukšnių rutuliukai, aguonų kuokelės ir piestelės, granatų sėklytės, obelų pumpurai yra tas pat, kas gyvuliui ar žmogui vyzdžiai ir rainelės.

A. Braziūno tapyboje į žiūrovus žvelgia bet kurie vaizduojami personažai, net tiesiogiai nestebintys (kad ir kokia užsimerkusi gulinti mergaitė) mato mus, kaip sakoma, kiaurai, skaitydami mintis ir jausmus, emocijas ir išgyvenimus. Veidrodiško žiūrėjimo atgal efektą A.Braziūnas kuria ir savo tapybos plastinėmis priemonėmis – ryškiomis, vaiskiomis spalvomis (tartum atėjusiomis iš viduramžiškų miniatiūrų, lyg sunertomis iš gotikinių gobelenų siūlų), skaidriais tapybiniais plotais (vėlgi galima prisiminti vitražus ir emalius), kuriančiais saulės nutvieksto ankstyvo ryto arba smagaus šaltuko sustingdyto pasaulio įspūdį. Juk viskas toje būsenoje švyti, ne tik sugerdamas spindulius, bet ir juos atspindėdamas bei skleisdamas...

Būtent tokiu būdu yra pasiekiamas tas stikliškas sąstingis ir vaiskumas. O viso to tikslas yra labai aiškus ir suprantamas – kaip kadaise Faustas norėjo sušukti: „Sustok, akimirka žavinga!“, taip tą patį daro ir A. Braziūnas, dažais ant drobės  užfiksuodamas mus supantį pasaulį ir pajaustas pačias gražiausias akimirkas (ar tai būtų pavasarinis žydėjimas, ar vasaros džiaugsmas, ar rudeninis susimąstymas, ar žiemos pasakiškumas) ir leisdamas suvokti, kad mes patys esame šiokie tokie to tapybinio ir tikro gyvenimo atspindžiai. Turbūt nereikia net ir sakyti, kad, žvelgdamas į grožį (tikrą ir nutapytą), net pats pasijunti gražus ar gražesnis. Tai toks dar vienas iš A. Braziūno tapybos tikslų bei lūkesčių...

Artūras Braziūnas – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis tapytojas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, VŠĮ „Art galerija“ įsteigėjas ir koordinatorius. Mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Šešerius metus studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. A. Braziūnas yra surengęs daugiau nei dvidešimt personalinių parodų, dalyvavęs daugiau nei penkiolikoje grupinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, o šiuo metu aktyviai ruošiasi pristatyti savo kūrybą Jungtinėse Amerikos Valstijose – parodoje „Art Expo“, kuri vyks 2015m. pavasarį. Paroda Vilniaus verslo uoste (Lvovo g. 25) veiks nuo gruodžio 8 iki sausio 8 dienos.

Vidas Poškus