Buvo pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.

Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.

Kiti skaitiniai: 1 Jn 2, 12–17


Evangelijos skaitinį komentuoja Virginija Mickutė

Pranašė Ona, kaip ir Simeonas, atstovauja ateisiančio Mesijo laukusiai Dievo tautai. Jie abu pasninkais ir maldomis nuskaistino savo širdis, išlavino vidinę klausą tyliam Dievo balsui. Senatvė neužgesino šių dviejų maldos žmonių laukimo. Šventoji Dvasia nėra skirta tik jauniems ir stipriems, ji pati yra dvasios jaunystė ir stiprybė. Kiekvienas, paliestas Šventosios Dvasios, šlovina ir skelbia Jėzų, – amžius čia visai nesvarbus.

Aštuoniasdešimt ketverių metų našlė Ona tokia panaši mūsų močiutes, sutinkamas pirmuosiuose daugelio bažnyčių suoluose. Jos kaip Ona ištikimai nesitraukia iš bažnyčių, tarnaudamos Dievui pasninkais ir maldomis, visada išlaikydamos savo širdis atviras Dievui. Jos kantriai daugybę metų gieda gegužines ir birželines pamaldas, kasdien lanko šventąsias Mišias, nepraleidžia nė vienos Švenčiausiojo Sakramento Adoracijos, raukšlėtomis rankelėmis vis varsto rožinio karoliukus...

Šiandien Evangelija kalba apie jus, gerosios močiutės... Mums, jauniems, neturintiems tikėjimo brandos ir nemokantiems kantriai pasilikti šventykloje, jūs esate tikros ištikimybės ir tikro džiaugsmo liudytojos. Džiaugsmo, kurio apimtas kiekvienas, savo gyvenime iš tiesų sutikęs Jėzų.

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai