Gruodžio 29 dieną Vilniuje po sunkios ligos mirė žymus dainininkas, lietuviškos estrados klasikos grandas Adolfas Jarulis.

Dainininkas Adolfas Jarulis. Kadras iš dainos „Prie apleisto namo“ vaizdo klipo (1969 m.). Šaltinis – lrt.lt

A. Jarulis gimė 1941-aisiais, dainuoti pradėjo 1960-aisiais metais Šiauliuose, dainavo įvairiuose miesto muzikiniuose kolektyvuose, o nuo 1963-iųjų – estradiniame ansamblyje „Nemuno žiburiai“; paskui buvo Lietuvos estradinio orkestro, ansamblių „Estradinės melodijos“, „Žėrutis“ solistas, dainavo Klaipėdos liaudies operos teatre, dar vėliau – Šiaulių bigbendo solistas.

Scenoje dainavo iki pat 2014-ųjų metų. 1973-iaisiais – „Vilniaus bokštų“ konkurso laureatas, 2003-iaisiais – A. Šabaniausko premijos laureatas, 2008 – aisiais „TV3“ organizuoto projekto – lietuvių estrados klasikų konkurso „Švieski man vėl“ – nugalėtojas.

Pasižymėjo labai stipriu balsu, laisvumu scenoje, specifiniu jumoro jausmu. Šviesios atminties Maestro  Vytautas Kernagis praminė A. Jarulį „Lietuvos estrados briedžiu“. Tokį vardą solistas labai pamėgo, vėliau pats scenoje save taip „tituluodavo“.

A. Jarulis – jau ketvirtas mus palikęs A. Šabaniausko premijos laureatas (anksčiau mirė J. Miščiukaitė, V. Kernagis, E. Ivanauskas). Ši premija nuo 1990-ųjų iki 2007-ųjų metų buvo skiriama estrados dainininkams už viso gyvenimo nuopelnus. Visi ja apdovanotieji 8-ame XX amžiaus dešimtmetyje buvo patys populiariausi Lietuvos atlikėjai. Tuo metu į sceną vėl grįžo ir dar 10 metų joje dainavo ir pats Maestro A. Šabaniauskas. Tad jo vardo premijos laureatai buvo tie atlikėjai, kurie tarsi pratęsė tarpukario Lietuvos „mažosios scenos“  (taip tuomet buvo vadinamas estrados arba šansono žanras) tradiciją. Adolfas Jarulis buvo vienas iš jų.

A. Šabaniausko premijos laureatų ir jų kolegų – 7–8 praėjusio amžiaus dešimtmečių dainininkų karta – pasižymėjo ypatingu jautrumu atliekamiems kūriniams, pagarba žiūrovui, elegancija ir vidiniu inteligentiškumu. Jų pamokos aktualios ir jaunesnės kartos atlikėjams. Ne veltui tų laikų šlageriai vis iš naujo perdainuojami šiandienių jaunimo grupių. Išlydėdami Adolfą Jarulį dar kartą prisimename, kad laikas – nenumaldomas. Bet daina išlieka. Išlieka, kol gyva atmintis.

A. Jarulio atliktos populiariausios melodijos skamba iki šiol. Ir tas skambesys atliepia daugelio jaunystės ar vaikystės nostalgijai.

Parengė Arūnas Peškaitis OFM