Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.  Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą:

Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų,
ir jis vadinsis Emanuelis,
o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ 
Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.  Jis negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų, ir jis pavadino jį Jėzumi.

Kiti skaitiniai: Fil 2, 6-11; Ps 113


Evangelijos skaitinį komentuoja Virginija Mickutė

Mėginant įsivaizduoti šiuos dramatiškus Jėzaus prasidėjimo ir gimimo įvykius, prieš akis nejučia iškyla P. Passolini filmo „Evangeliją pagal Matą“ pradžios scena: liekanti stovėti jaunutė sumišusi Marija ir laukais nueinantis sutrikęs Juozapas. Jie abu tylūs, tai Viešpaties angelas – Dievo tarpininkas, yra kalbantis. Marija ir Juozapas tyli, todėl jų širdys pasirengusios išgirsti Dievo žodį. Kad suvoktų Dievo valią, nutyla bet kokia mūsų žmogiška valia, proto logika, netgi širdies jausmai. Tai nereiškia išsižadėti savęs, savo tapatybės, svajonių, bet suvokti – kas iš tiesų esi ir kur eini.

Juozapo įvaikinimu kūdikis priklauso Dovydo šeimai, o pradėjimu iš mergelės Marijos išsipildo pranašystė. Izaijas savo tautai pranašavo, kad Dievas ateis pas savo tautą kaip mergelės pagimdytas kūdikis – Emanuelis. Viešpats visada yra ir bus pirmesnis už visas žmonių pastangas.  Jis yra Emanuelis, o tai reiškia „Dievas su mumis“.

Dievas su mumis. Mes nesame našlaičiai. „Viešpats su jumis“, – keliskart švenčiant Eucharistiją primena kunigas. Nieko brangiau už šią Dievo meilę neturime. Nieko daugiau ir nebereikia. Kas turi Dievą, tam visko gana. Kaip meldėsi šv. Jėzaus Teresė iš Avilos: „Tegu niekas tavęs nedrumsčia, niekas tegu nebaugina. Viskas praeina, o Dievas nesikeičia. Kantrybe viską pasieksi. Kas turi Dievą, tam nieko nestinga, vieno Dievo užtenka.“

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai