Lėtai, bet užtikrintai artėja Šeimadienis šventė tėčiams, mamoms, vaikams, pusbroliams, seneliams, tetoms, kitaip sakant mums visiems, nepriklausomai kokią poziciją šeimoje užimtume. Diena į vieną vietą subursianti šeimas, veiklas, bendruomenes, muzikantus ir nemažą būrį kalbėtojų įvairiomis temomis (mokslas ir tikėjimas, džiaugsmas šeimoje, vyriškumas ir moteriškumas). Vienas pagrindinių renginio svečių, beje patenkantis į abi - muzikantų ir kalbėtojų kategorijas - Danielis diSilva. Funk stiliaus krikšioniškos grupės Crispin įkūrėjas, daug metų viešai kalbantis apie kūno teologiją.

Muzikanto karjerą Danielis pradėjo baigęs Šiaurės Teksaso universitetą, kuris yra gana populiari džiazo mokykla. Toliau sekė pianino ir perkusijos studijos, daug įvairių pasirodymų Dalaso scenose. Per savo ilgesnę nei 10 metų muzikanto karjerą Danielis yra grojęs su tokiomis įžymybėmis, kaip B.B.Kingas, The Chieftains, Jamesas Tayloras.

Danielis tapo tikintis būdamas 26-erių, natūraliai atsirado ir noras savo muzika šlovinti Dievą. Kaip viename iš interviu muzikantas prisimena: „Norėjau, kad tai būtų muzika, kuri pirmiausia paliestų mano sielą. Dažnai pasaulietinė muzika yra tokia galinga, kad dar prieš suskambant dainos žodžiams tu jau esi jos pagautas. Geri muzikantai tai gali pasiekti ir žino, kad gali. Taigi aš norėjau sukurti tokį muzikinį pagrindą žodžiams, šlovinantiems Kristų. Muzika garbina Dievą ir pati savaime, net jeigu jokių žodžių nėra, tačiau kai atsiranda žodžiai, ji tarsi įgyja naują kryptį.“

Norėdamas įgyvendinti tokio šlovinimo viziją, 1998 metais Danielis įkūrė grupę Crispin. Pirmas jų koncertas įvyko tų metų gruodžio 8 d., per Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę. „Kai grupės narius pakviečiau kartu groti koncerte, maniau, kad Crispin yra proginė grupė, tik vienam pasirodymui, – prismena Danielis. – Susisiekiau su muzikantais, su kuriais jau buvau grojęs, ir pasiūliau susitikti bei pasikalbėti apie grupę, kuri šlovintų Dievą, grotų geriausią muziką, kokią tik gali, ir leistų Dievui per juos veikti. Kiekvienas iš jų atsakė: žinai, aš kaip tik galvojau apie kažką panašaus.“ Pasak jo, troškimas kažkaip atsimokėti už gautas dovanas yra būdingas daugeliui. „Yra tiek daug muzikantų, kurie mėgaujasi pasaulietine šlove bei sėkme ir savo albumuose nori paminėti Dievo vardą.“

Grupės Crispin yra tarnystė ir evangelizacija visų pirma… joje grojantiems muzikantams. Danielis norėjo surinkti muzikantus iš skirtingų vietų bei klubų ir leisti jiems bent truputį pajusti, ką reiškia groti Viešpačiui. Pasak jo, koncerto metu katarsį, kai Kristus sutinkamas veidas į veidą, visų pirma išgyvena ne klausytojai, bet muzikantai. Kaip sako Danielis, „šiuolaikinė kultūra yra kupina muzikos, kuri garbina pati save. Taip prarandamas suvokimas, kad muzikos tikslas yra aukštinti kažką kitą. Muzika nėra vien dėl muzikos. Taip tarsi pamirštama, kad žmonija yra Dievo paveikslas. Kūno teologijoje kalbama, kad santuoka yra paveikslas, vedantis į kažką daugiau. Lygiai taip pat su muzika – jeigu ji nekalba apie Dievą, ji kalba pati apie save. Ir taip iškreipiamas faktas, kad muzika mus pakylėja. Čia menininkui labai lengva paklysti. Jis nuolat yra dėmesio centre, į jį nuolat žiūrima. Lengva pradėti klausti: ar čia viskas dėl manęs? Tai primena šlovingą Kristaus žengimą į Jeruzalę. Asilas, ant kurio joja Jėzus, dairosi ir galvoja: ar čia viskas dėl manęs?“

Kitas dalykas, kurį primena muzikantas, yra tai, kad menininkas yra amatininkas, o ne kūrėjas. „Labai svarbu suvokti, kad gali groti keturiais akordais, bet penkto nesukursi. Kiekvienas garsas, kurį girdi, jau yra girdėtas anksčiau. Tai tik nauja garsų eilės tvarka. Tai primena mokslininkus, kurie atėjo pas Dievą ir pasakė: žinai, mes išmokome sukurti gyvybę kaip Tu. Mes paėmėme truputį purvo ir... Palaukite, pertraukė juos Dievas, – jūs pirma savo purvo pasigaminkite.“

Danielis diSilva žinomas ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip apie kūno teologiją viešai kalbantis lektorius. Atitinkamai ir jo muzikiniai pasirodymai dažnai būna papildomi kalba apie skaistumą, lytiškumą ir santuoką. „Aš pats visą tiesą apie skaistumą, savo kūną, seksą ir santuoką sužinojau tik būdamas 25 ar 26 metų. Tai buvo tokia atgaiva mano sielai. Tuo metu skaistumas ir susilaikymas man buvo didelis didelis jungas, kurį aš priėmiau kaip Dievo valią.  Žinojau, kad jis mane myli, – prisimena Danielis. – Negalėjau patikėti, kad tapau laimingesnis, negu tada, kai ieškojau laimės eidamas ten, kur kultūra mane vedė.“ Visa tai pasirodė naujoje šviesoje iš Jono Pauliaus II išgirdus apie kūno teologiją, perkeičiančią skaistumo, susilaikymo, savęs išlaikymo santuokai supratimą į laisvę. „Tada mintis apie ėjimą prieš Dievo valią tampa pasibjaurėtina. Ir tai daugiau nebėra varginantis dalykas, kurį geras mano draugas pavadino skaistumu pabalusiais krumpliais, kai iš visų jėgų bandai atsispirti tam, ką norėtum daryti. Kūno teologija susilaikymą ir skaistumą padaro tuo, be ko jau negali gyventi. Tai anaiptol nereiškia, kad nenori susituokti. Tiesiog tikras džiaugsmas ateina gyvenant pagal Kristaus mokymą. Ir Jis ne tam atėjo, kad įkištų mus į narvą. Jis atėjo, kad būtume laisvi, ir Jono Pauliaus II mokymas parodo, jog ši laisvė yra graži ir tikra.“

Sausio 10 dieną, Šeimadienio svečiai galės pamatyti ir įvertinti abu Danielio talentusmuziką ir kalbėjimą. Su Danieliu bus galima susitikti konferencijoje tema Ar seksas būna dvasingas?, grįstoje Jono Pauliaus II Kūno teologija, taip pat vakaro koncerte. Muzikantas kartu su gospel komanda HARK!pristatys muzikinę programą gospel stiliumi.

Pagal užsienio spaudą parengė Justinas Rakita, „Kataliko balso“ komandos narys