Jau nebesu naivus. Nebesipriešinu ir nebesimuistau. Nuolankiai ir su džiaugsmu priimu tai, kas vyksta su manimi ir aplink mane. Tad ir šį kartą nesusigūžiau atlėkus šventiniam viesului.

Linksmybių karuselė mane kaip reikiant buvo įsukusi. Vos išsilaikiau... Vos nepraradau pusiausvyros... Tačiau šventės jau pasibaigė. Bet manyje vis dar rusena įspūdžiai ir emocijos. Vadinasi, šventės pavyko. Ir dar: jų metu nutiko tai, ko visiškai nelaukiau ir nesitikėjau.

Šįmet nuo materialiai apčiuopiamų dovanų mano dėmesys buvo sutelktas ties linkėjimais, kuriuos sakome vieni kitiems per įvairiausias šventes. Mes taip dažnai į linkėjimus žiūrime neatsakingai. Į juos neįsiklausom ir neįvertinam. Juk linkėjimai irgi yra dovana. Dvasinė dovana. Jie visada yra nukreipti į mūsų ateitį. Palinkėjimai yra tarsi palaiminimas. Ką nors linkėdami savo artimui, mes laiminam jo būtajį laiką.

Iš visos linkėjimų puokštės, kurią šiais metais gavau, į mano atminties žemę giliausiai suleido šaknis vienas palaiminimas. Jis nuskambėjo taip: sėkmės kūryboje.

Kiek kartų buvau tai girdėjęs? Daug. Labai daug kartų. Ir niekada į tai neįsiklausydavau. Neįsigilindavau. O šįkart išgirdau. Išgirdau visu savimi. Iki pat savo esybės gelmių.

Žinoma, visai nesunku nutuokti, ką turėjo savo galvoje ir širdyje tai man palinkėjęs žmogus. Tačiau aš šiuos dovanotus žodžius priėmiau ir supratau kiek plačiau. Nesinorėjo nei tada, nei dabar žodį kūryba griežtai reglamentuoti ir priskirti tik siaurai žmonių grupei. Nes kiekvienas esame pašaukti būti kūrėjai. Nėra gyvenime nė vienos srities, kuri būtų nepalanki kūrybai. Ir visai nesvarbu, ar tu esi tapytojas, ar elektrikas – kūrybiškumas yra neišvengiamas. Tai kalbu iš savo patirties. Nes kūryba ir kūribiškumas man visų pirma reiškia būti išmaniam ir sumaniam.  Ir ne kur kitur, o savo kasdienybėje. Net buitiniu lygmeniu. Kad ir norint išvirti gardžią sriubą savo vaikams – be kūrybos neišsiversime.

Tad ir aš jums noriu palinkėti, kad neišsigąstumėt žodžio kūryba. Drąsiai jį integruotumėt į savo kasdieninį žodyno audinį ir patys nepamiršumėt būti kūrybingi. Nes juk mes patys esam savo dabarties ir ateities kūrėjai. Taip pat mes patys kuriam savo aplinką ir tarpusavio santykius. O taip elgdamiesi, mes visi kartu kuriame vieni kitų gyvenimus ir mūsų visų pasaulį.