Ramūnas Danisevičius. Vėliavos pakėlimo ceremonija

Prieš 25 metus paskelbėme Lietuvos nepriklausomybės atstatymą. Atrodė, kad stebuklingieji Sąjūdžio žodžiai: „ DORA. PROTAS. DVASIA“– greitai prikels ir atves Lietuvą į visai naują gyvenimą. Tuometinis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas kalbėjo apie „pajudėjusius laikrodžius“. Šveicarijos lietuviai tuojau pat įsijungė į Lietuvos atkūrimo veiklos problemas.

1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių delegacija, vadovaujama prof. kunigo J. Juraičio, vyko į Gotlando salą, Švedijoje, pirmajai bendrai PLB konferencijai, susitiko su lietuviais iš Amerikos, vadovaujamais VLIKo pirmininko dr. K. Bobelio ir dviem burlaiviais iš Lietuvos atplaukusia Lietuvos delegacija, vadovaujama prof. Č. Kudabos... Didžiausią įtampą Lietuvos delegacijoje kėlė J. Paleckio asmenybė: buvo pareikalauta, kad jis apleistų salę arba bent atsiprašytų už savo tėvo veiklą...

Padėtį ėmėsi gelbėti prof. kunigas J. Juraitis: „ Mes neturime būti Stalino ir Hitlerio pasekėjais, kai dėl vieno šeimos nario antitarybinės veiklos būdavo sunaikinama visa šeima...“

1989 rugpjūčio 6 dieną Konferencija lietuvių ir anglų kalbomis paskelbė Komunikatą į visas pasaulio tautas, kuriame buvo skelbiama: „1989 metų rugpjūčio 23 d. sukako 50 metų nuo gėdingo Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo. Mes reikalaujame, kad šis paktas, nugramzdinęs mūsų Nepriklausomą valstybę į aneksijas ir vergovę, būtų paskelbtas niekiniu ir būtų panaikintos pakto pasekmės – Lietuvos okupacija.“

1990 rugpjūtyje Šveicarijoje vyko Europos lietuviškų studijų savaitė (ELLS ), kurioje, dalyvaujant lietuviams iš 10-ties pasaulio šalių, buvo priimtas Kreipimasis į Pasaulio tautas, iškeliant Lietuvos valstybės teisėtumo klausimą, ir rūpestį dėl jos politinių aktų pripažinimo.

Po 1991-jų metų rugpjūčio pučo Maskvoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas tapo neišvengiamas. Šveicarijos vyriausybė jau rugpjūčio 28 dieną pripažino Lietuvą, kaip nepriklausomą Europos šalį. Tai buvo 17-oji pasaulio šalis, ir Šveicarijos lietuviai nebuvo savo antrąja Tėvyne patenkinti, nes Šveicarija jau nebebuvo toji šalis, kuri anksčiau taip karštai kovodavo už tautų laisves.

Šveicarijos Parlamentas dėl Lietuvos reikalų buvo susiskirstęs i tris frontus. Pirmasis už tai, kad laukti ir tylėti... Antrasis bijojo pakenkti Gorbačiovo Persitvarkymo politikai. Trečiąją Parlamento dalį sudarė nors ir aktyviausioji dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dalis, tačiau mažiausioji, ir kaip atrodė pati nelaukčiausioji – Evangelikų liaudies partija (EVP ). Visi šios partijos bendražygiai aktyviai dalyvavo visose tuo metu Šveicarijoa lietuvių bendruomenės (ŠLB) organizuojamuose renginiuose. Nežiūrint visų Šveicarijos valdžios svyravimų ŠLB aktyvieji mokslininkai kuo skubiausiai ėmėsi tvarkyti ryšius tarp Šveicarijos ir Lietuvos.

Tuojau po 1990 metų Kovo 11-osios Akto paskelbimo Šveicarijos vyriausybę pasiekė prof. V. Landsbergio, kaip pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento slaptas laiškas Šveicarijos Sąjungos Tarybos prezidentui Arnoldui Kolleriui, o šis, susipažinęs su laišku, pasikvietė ŠLB valdybos narius: dr. V. Dargužą ir N. Prielaidą aptarti dalykus dėl pagalbos Lietuvos ūkiui ir būsimos pirmosios Lietuvos diplomatinės Tarnybos įsteigimo Berne.

Greitai Lietuvoje įvykę rinkimai, kuriuose laimėjo Lietuvos komunistų partijos sekretorius M. Brazauskas šveicarus labai nuvylė, ir privertė suabejoti, ar Lietuva yra tikrai nutarusi žengti Nepriklausomybės keliu?

Mūsų išeiviams akademikams vėl teko prašytis audiencijos pas Šveicarijos vyriausybės atstovus ir aiškinti susidariusią padėti, jog, nežiūrint to, kad valdžioje atsirado komunistai, Lietuvos oficialioji nepriklausomybės politika išlieka tokia pati.

Šveicarijoje Lietuvos reikalai nesiribojo vien tik atstatymu diplomatinių ryšių tarp dviejų valstybių, kaip kituose pasaulio kraštuose. Šveicarijoje yra įsikūrusios dauguma Tarptautinių organizacijų, kuriose Lietuva kuo greičiausiai privalėjo užimti savo tvirtą vietą.

Dr. V. Dargužui, N. Prielaidai, prof. J. Juraičiui, dr. A. Kušliui dažnai tekdavo kalbėtis su įvairių šveicariškų laikraščių korespondentais, vykti į radijo ir TV laidas, šveicarų bendruomenių susirinkimus aiškinant Lietuvos padėtį, prašant pagalbos krašto ūkio atstatymui.

Per naujai susikūrusią „Pro Baltikum“ parlamentarinę organizaciją išeiviams lietuviams pavyko suorganizuoti žuvies importą iš Lietuvos į Šveicariją, tačiau dėl komunistinės Lietuvos vyriausybės nerangumo ir pasyvumo verslą iš po nories pasiėmė Estija ir Latvija, sugebėjusios prekybą žuvimi išspręsi greitai ir be biurokratinių kliūčių... Kai kurie šveicarai nepraleisdavo progos iš lietuvių pasišaipyti: „išsirinkę komunistus taip ir vilksitės visą laiką uodegoje...“

Diplomatiniai Lietuvos ir Šveicarijos santykiai buvo atkurti 1991 metų rugsėjo 5 dieną, o rugsėjo 19-tą Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės atstovai atvyko į Šveicariją derinti abiejų valstybių vyriausybinių klausimų. Jų grupę lydėjo tuometinis ŠLB valdybos pirmininkas N. Prielaida ir dr. V. Dargužas.

1991 metų spalio 24 dieną ŠLB Valdybos iniciatyva Berne Palace Belleviu viešbutyje buvo suorganizuotas draugystės vakaras Šveicarijos vyriausybės pripažinimo ir paskelbimo Lietuvą Nepriklausoma valstybe proga. Vakare dalyvavo Lietuvos ir Šveicarijos valdžios atstovai, svečiai iš Šveicarijos Politinio departamento: ambasadoriai, politiniai veikėjai, Raudonojo Kryžiaus atstovai, TV ir Radijo, spaudos atstovai. Sveikinamąją kalbą vakare pasakė ŠLB valdybos pirmininkas N. Prielaida.

... 50 metų menkėjo mūsų tikėjimas išvysti savo šalį be okupanto, be Raudonosios armijos, be enkavedistų... Mažai turėjome žinių iš Lietuvos, ir tos, mus pasiekusios, - buvo tik melo, teroro ir priespaudos vaizdai... Daugelį mūsų jau priglaudė šioji svetima žemė... Didžioji pagarba tebūnie mūsų tautiečiams , likusiems Tėvynėje. Tai jie, aukodami save, savo krauju ir ištverme išsaugojo laisvės troškimo idėją ir lietuvybę...

Tebūnie mūsų padėka ir šio krašto, kuriame mes visi radome prieglobstį, vyriausybei, organizacijoms ir pavieniams asmenims...

Nepriklausomybės nuopelnas priklauso pačiai Lietuvai. Mes galime nors kiek nors prisidėti prie Lietuvos išėjimo iš vargo ir nevilties į Tarptautinę demokratinių kraštų šeimą...“(„J.S. „Alpių lietuviai“, p. 51 )

Tik aktyvaus ŠLB talkinimo dėka Lietuvai per tris mėnesius pavyko tapti septynių Tarptautinių organizacijų Šveicarijoje nare.

1992 metais sausio mėnesį lietuvių iniciatyva buvo atidaryta bevizinė tiesioginė oro linija Ciurichas –Vilnius. Gaila, kad tiek džiaugsmingų vilčių teikusi oro linija dėl Lietuvos biurokratinių kliūčių trumpai teišsilaikė...

1992 metais Tarptautinėje patentų organizacijoje buvo užregistruotas Tarptautinis (prieškarinis) „LT“ kodas Lietuvos automobiliams.

Tais pačiais metais dr. A. Kušlys buvo paskirtas Šveicarijoje įsikūrusio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Lietuvos atstovu, ir nedelsdamas ėmėsi reikšmingos veiklos Lietuvos labui: Vilniaus universitete profesūrai ir studentams ėmė skaityti paskaitas apie Antilymficitinio serumo gamybą, be kurio nėra įmanomos organų transplantavimo operacijos – ką Lietuva dar mažai žinojo. Dr. A. Kušlio ir jo sūnų dėka Lietuvą kasmėnesį pasiekdavo brangūs laboratoriniai kraujo tyrimų įrengiamai, vaistai ir kt. reikalingi medicininiai prietaisai.

Nuo 1992 metų pradžios prof. kunigas J. Juraitis ėmė skaityti Teologijos paskaitas Kauno ir Vilniaus universitetuose ir organizuoti teologijos mokslininkus pirmojo būtino aukštosioms mokykloms lietuvių kalba mokslinio veikalo: „Naujasis teologijos žodynas“, išleidimui.

...1992 metais Ženevoje vyko Žmogaus Teisių konferencijos 48-oji sesija, kurioje Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė. Lietuvos delegatus globojo Tarptautinės spaudos atstovas N. Prielaida.

1992 metų sausio 30 d. pasauliniame Ekonomikos forume, ŠLB remiant ir palaikant, Davose dalyvavo prof. V. Lansdsbergis.

Per 1991-1992 metus ŠLB dėka pristatinėjant šveicarų politikams ir visuomeninių šalies organizacijų atstovams Lietuvos vyriausybės narius buvo pasidovanota daug gražių abipusių simpatijų ir viltingų perspektyvų atkurtos Lietuvos ateities planams. ŠLB nariai finansavo Lietuvos delegacijas, apmokėjo viešbučius, maitinimą, transportą, vertėjavo delegacijų derybose.

Mes, naujieji Šveicarijos emigrantai, visada galime pasididžiuoti senosios lietuvių išeivių kartos atsidavimu ir meile savo gimtajai šaliai, padėjusiai pačiais sunkiausiais Lietuvai atsikurti momentais.