Mustafa Cerićas. Nuotraukos šaltinis http://bosniapress.net/

Jei islamas būtų toks, kokį jį mato Paryžiaus teroristai, nebūčiau musulmonas“, – teigia buvęs Bosnijos ir Hercogovinos vyriausiasis muftijus ir vienas Bosnijos mokslo ir menų įkūrėjų Mustafa Cerićas.

Jį kalbina „Die Zeit“ žurnalistas Yassinas Musharbashas.

Pone Cerićai, griežtai pasmerkėte Paryžiaus įvykius, pavadindamas juos pasikėsinimu į nekaltus žurnalistus. Daugelis musulmonų pasaulio atstovų mano, kad šie žurnalistai nusipelnė atsako, nes tyčiojosi iš pranašo Mahometo. Ką į tai atsakytumėte?

Visų pirma nenorėčiau kelti kaltės klausimo. Iš Siros žinome, kad patyčios ir pasikėsinimai į pranašą buvo aršesni nei pasirodę „Charlie Hebdo“ – pranašas už tai niekam nėra paskelbęs mirties nuosprendžio. Jei mes, musulmonai, norime išreikšti jam savo meilę, darykime tai širdimis. Savaime suprantama, šios karikatūros nėra tinkamos. Jos stipriai paveikė visus musulmonus ir sukėlė jiems nemalonių jausmų. Jei „Charlie Hebdo“ norėjo įžeisti musulmonus, tai pavyko. Jei leidinys norėjo išsakyti tam tikrą socialinę kritiką ir atskleisti, kad kai kurie musulmonai turi trūkumų – taip, žinoma, tai irgi yra tiesa. Tačiau aš norėjau pasakyti, jog religijos išpažinėjai nemyli savo pranašo ir parodo tai ginklu.

Al-Qaeda“ visada teigė, kad karikatūristai, besityčiojantys iš Mahometo, privalo mirti, nes tokį pavyzdį nužudydamas jį pajuokusį Ka’b bin Al-Ashrafą jiems parodęs pats pranašas. Ar tai neteisinga?

Nepriimu tokio argumento. Šie teroristai pirmiausia nusprendžia ką nors padaryti ir tik tada ieško, kaip pateisinti savo veiksmus. Ar žinote, kas man kelia didesnį nerimą? „Charlie Hebdo“ išjuokė ir judėjų religiją. Mažiausiai vienas žurnalistas buvo atleistas dėl antisemitizmo. Prisiminkime ir Andersą Breiviką. Jis nužudė daugiau nei 70 žmonių ir teigė padaręs tai dėl krikščioniškų įsitikinimų. Ar žiniasklaida pavadino jį krikščionių teroristu?

Niekas nepaneigė Breiviko įsitikinimo vykdžius krikščionišką misiją.

Galbūt. Tačiau tai nevirto isterija dėl krikščioniško terorizmo Europoje. Kodėl prisidengdama Dievo vardu žiniasklaida visada kalba apie „islamo terorizmą“? Kokia dvejopa moralė. Tai, kas nutiko Paryžiuje, nėra „islamo terorizmas“. Mielai paprašyčiau, kad Europos žiniasklaida atsiprašytų už tokios sąvokos vartojimą.

Norite pasakyti, kad nusikaltėliai neturi nieko bendro su islamu?

Taip, jie neturi nieko bendro su islamu.

Jei taip, kodėl drauge su 120 musulmonų mokslininkų pasirašėte laišką teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ vadui, bandydami įtikinti Abu Bakr Al-Baghdadį jo religinių argumentų neteisėtumu? Panašu, kad kreipėtės į jį kaip į musulmoną.

Pasaulyje yra 1,6 milijardai musulmonų. Jei kalbate apie „islamo terorizmą“, visi yra su juo susiję. Tai kalbinis nusikaltimas. Kodėl to paties nedarote su krikščionių teroristais? Arba žydų teroristais, žudiku Yitzhaku Rabinu? Ar už jo veiksmus kas nors primetė atsakomybę Mozei?

Tačiau kas primeta atsakomybę pranašui Mahometui už žudynes Paryžiuje?

Visi primeta atsakomybę islamui!

Teigiate, kad Paryžiaus įvykiai yra nesusiję su islamu, tačiau diskutuojate apie islamo teologiją su IS lyderiu?

Ar Abu Bakr Al-Baghdadis yra susijęs su Paryžiumi?

To dar nežinome, tačiau jo mąstymo kryptis panaši.

Nieko nežinome apie Paryžiaus nusikaltėlių mąstymo kryptį. Suformuluosiu taip: tai, kas nutiko Paryžiuje, yra nukreipta prieš islamą. Ir prieš musulmonus. Tai nepriimtina. Šie veiksmai paneigia laisvę ir europietiškas vertybes, kuriomis mes visi dalijamės.

Augančia Europos problema tampa jauni musulmonai, pasiduodantys džihadistų įtakai. Kokį argumentą išsakytumėte kalbėdamasis su radikalų kelią pasirinkusiu septyniolikmečiu, teigiančiu, kad iš Mahometo išsityčioję karikatūristai privalo būti nužudyti, nes taip su Ka’b bin Al-Ashrafu pasielgė pats pranašas?

Pasakyčiau, kad pranašas niekada nežudė vedamas keršto arba išgirdęs įžeidimą. Atvykęs į Meką, Mahometas žudikams atidavė savo dėdę Hamzą. Pasakyčiau: jei myli pranašą, jis tavęs nemylės už tai, kad žudysi gindamas jį. Pranašui nereikia keršto.

Remiantis Koranu, Alacho įžeidimas baudžiamas mirtimi. Tačiau šventvagystė nebaudžiama pagal jokius pasaulietinius įstatymus?

Teisingai. Jei islamas būtų toks, kokį jį pristato teroristai, nemanau, kad būčiau musulmonas.

Ar Jūs, mokslininkas ir buvęs vyriausiasis muftijus, varžotės su Europos radikaliais dvasininkais?

Taip. Turime labiau stengtis resocializuoti ir perauklėti tuos, kurie nusprendžia kovoti Sirijoje. Jie privalo suprasti, kad yra neteisūs. Tačiau musulmoniškos institucijos yra silpnos. Jos turi mažai išteklių, o imamai – mažai žinių. Tam, kad sukurtume tvirtas struktūras, mums reikalinga Europos valstybių pagalba.

Kodėl radikali IS ir „Al-Qaedos“ teologija yra tokia patraukli?

Jauni žmonės yra linkę sukilti prieš nusistovėjusias sistemas. Tačiau ši teologija pateikia jiems argumentų, nekalbėdama apie atsakomybę. Jiems tai tampa nuotykiu.

Ką galima padaryti?

Manau, kad Europai reikia turėti vyriausiąjį muftijų. Mums reikia balso, galinčio sušvelninti padėtį. Ne visi pripažintų šias pareigas, tačiau jos būtų veiksmingos. Deja, Europos valstybės delsia paremti šį sumanymą.

Musulmonai ir patys galėtų ką nors nuveikti, kad jas įtvirtintų.

Tačiau mes esame per silpni.

Vokietijoje musulmonų grupėms jau dabar dažnai labai sunku susitarti dėl lokalių klausimų.

Tai nelengvas procesas. Islamas kaip oficiali institucija privalo būti struktūruotas. Mums reikia geresnių mokytojų ir geresnių imamų, kilusių iš čia, o ne atvykusių iš kitur.

Tačiau kas tuo rūpinasi?

Kiekvieną dieną kovoju su radikaliais imamais. Tačiau netgi tie, kurie bando padėti, kartais yra apkaltinami radikalumu. Koks musulmonas europiečiams yra priimtinas? Panašu, kad valdžios institucijoms ir žiniasklaidai tokių beveik nėra. Negalime išspręsti šios problemos vieni. Europa nuolat skundžiasi politiniu islamu. Tačiau pati apie jį ir kalba.

Ar turėtume atskirti islamą ir islamizmą?

Manau, kad toks skirstymas sukeltų daug sumaišties. Paryžiaus nusikaltėliai nesusiję nei su vienu, nei su kitu. Tai sukilę žudikai, nieko neišmanantys apie islamą.

Tačiau radikaliųjų musulmonų balsas dažnai yra garsesnis nei nuosaikiųjų. Jie formuoja islamo įvaizdį.

Tačiau jie tai daro ne islamo vardu. Man jie yra civilizacijos griovėjai.

Pagal www.zeit.de parengė Lina Žukauskaitė