Tibeto ministro pirmininkas išeivijoje dr. Lobsango Sangay. Evgenios Levin nuotrauka

Tibeto nacionalinio sukilimo metinių proga ilgus metus į Tibeto tautą tremtyje bei kinų okupuotoje teritorijoje kreipdavosi Tibeto dvasinis bei politinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Lama. Tačiau po 2011-ųjų, kai Dalai Lama XIV atsisakė Tibeto vyriausybės vadovo tremtyje pareigų, ši užduotis teko demokratiniu keliu išrinktam dr. Lobsangui Sangay'ui. Minint 56-ąsias Tibeto nacionalinio sukilimo dienos metines publikuojame Tibeto ministro pirmininko išeivijoje dr. Lobsango Sangay kreipimąsi.

Susirinkome prisiminti drąsius vyrus ir moteris, prieš penkiasdešimt šešerius metus paaukojusius savo gyvybes dėl Tibeto. Susirinkome čia dar ir dėl to, kad sutvirtintume savo pačių pasiryžimą tęsti neprievartinę Tibeto tautos kovą su didžiuliu ryžtu, drąsa ir apsisprendimu.

Brangūs mano tibetiečiai, turiu pripažinti, kad situacija Tibete tebėra grėsminga, tačiau nepalaužiama tibetiečių dvasia išlieka tvirta ir nuolatos stiprėja. Nuo pat 2008-ųjų, kai kilo taikių protestų banga ir tebesitęsiantys iki šiol susideginančiųjų protestai, Tibetas patiria virtualią priespaudą ir persekiojimus. Labai sustiprėjo tibetiečių judėjimo apribojimai. Gausiose patikrinimo punktuose pagrindiniuose miestuose ir gyvenvietėse, kur įrengtos nuolat veikiančios vaizdo kameros, tibetiečiai turi pažymėti savo tapatybės korteles, kuriose yra integruoti sudėtingi antros kartos lustai. Vienas tibetietis tokį žmogaus orumo pažeminimą apibūdino taip: „Tavo tapatybės kortelė yra tarsi tavo šešėlis, be kurio negali žengti nė žingsnio." Į tokius nepagrįstai išaugusius perteklinius apribojimus dėmesį atkreipė netgi Kinijoje besilankantys turistai, prilygindami dabartinę situaciją Tibete „karo padėčiai“.

Ypatingą susirūpinimą tibetiečiams kelia Kinijos valstybės tarybos 2014 metais paskelbtas sprendimas suteikti Shigatse ir Chamdo miestams didžiųjų miestų statusą. Tibetiečiai palankiai vertina modernų ekonominį vystymąsi, tačiau jų patirtis liudija, kad jiems urbanizacija sukelia tokias pražūtingas pasekmes kaip ekonominė marginalizacija, socialinė atskirtis ir gamtinės aplinkos naikinimas. Pirmasis ir ryškiausias to pavyzdys – Lhasa. Miestas patyrė nuolat augančią urbanizaciją, pritraukusią gausybę migrantų darbininkų kinų iš visos Kinijos. Šis gyventojų antplūdis pavertė šį Tibeto kultūros centrą į eilinį „čainatauną“, kuriame tibetiečiai gyvena mažuose getuose apsupti besiplečiančios urbanistinės Kinijos. Baiminamės, kad tokie patys neigiami pokyčiai ištiks ir Shigatse su Chamdo, dėl ko Tibeto tautos galimybės išsaugoti savo kultūrą ir tapatumą visiškai sumenks. Taip pat tibetiečiai baiminasi, kad atsikėlėliai kinai užgoš ir asimiliuos žemdirbių ir klajoklių Tibetą.

Tai tik keletas iš daugybės iššūkių, su kuriais susiduriame Tibete. Vis dėlto tikiu, kad turime pakankamai ryžto, apsisprendimo ir kolektyvinės valios jiems įveikti. Tibete gyvenantys tibetiečiai vieną po kitos patiria valstybės sukeltas negandas. Tokios baisios negandos kaip Didžiojo šuolio politika XX a. 6-ajame dešimtmetyje, Kultūrinė revoliucija 7-ajame nepalaužė tvarios Tibeto tautos dvasios. Niekas – pradedant mirties bausmės įvedimu Lhasoje 1989-aisiais, kurį sekė „kieto kumščio politika“, susidorojimas su opozicija, ir baigiant tokiomis kampanijomis kaip Vakarų Kinijos vystymo programa – nepalaužė Tibeto tautos ryžto. Pradedant 1959-ųjų sukilimu, kurį šiandien minime, toliau per ištisus dešimtmečius trukusius taikius protestus, įskaitant ir 2008-ųjų demonstracijas už Tibetą bei daugiau kaip šimto žmonių protesto susideginimus, – per visą ta laiką tibetiečių savęs suvokimas kaip vieningos tautos ir ryžtas kovoti už teisingumą išlieka tvirti ir nepajudinami.

Tibeto kūrėjai – dainininkai, dailininkai ir rašytojai – visi kuria pakylėta dvasia ir suvokdami išskirtinę atsakomybę už Tibetą. Pačiame Tibete pastebimas dvasinis, kultūrinis ir intelektualinis atgimimas, stiprinantis tibetiečių tautos savigarbą ir vienybę. Nuo kuklių dbyar rtswa dgun 'bu (carterpillar fungus – cartepillar grybelių) rinkėjų iki nepailstančių tolimųjų reisų vairuotojų, žemdirbių, klajoklių bei vienuolių vyrų ir moterų tibetiečiai nepaliauja reikšti savo siekio gyventi oriai, išsaugodami savo tapatumą. Šie atskirų tibetiečių sluoksnių siekiai neabejotinai išsiskleis į šviesią visos tibetiečių tautos ateitį.

Kinijos propaganda skelbia, kad tibetiečiai tapo savo paties likimų šeimininkais. Idant ši frazė taptų realybe, mes raginame Kinijos vadovybę leisti tibetiečiams patiems valdyti Tibetą. Kinija planuoja paminėti vadinamojo Tibeto autonominio regiono (TAR) įkūrimo 50-metį. Kietosios linijos šalininkai Pekine turėtų suvokti, kad priespauda sukelia pasipiktinimą. Prezidentas Xi Jinpingas yra pasisakęs, kad tibetiečių kultūra ir kalba turėtų būti išsaugoti, tačiau, deja, vietos valdžios Amdo regione priimtos vadinamosios 20 punktų direktyvos paneigia abu jo teiginius.

Kashago (Tibeto vyriausybė tremtyje) pozicija nesikeičia – mes nuosekliai laikomės Vidurio kelio pozicijos ir siekiame ne atsiskyrimo nuo Kinijos, o esminės (tikrosios) autonomijos tibetiečių tautai. Siekdama įgyvendinti šį tikrosios autonomijos siekį, darbo grupė, kurios tikslas – teikti rekomendacijas Kashagui, pirmąją sausio savaitę surengė išsamią diskusiją apie politinius pokyčius Tibete, apie ateities perspektyvas, dialogą su Kinijos vadovybe bei pokyčius platesniame tarptautinio politinio žemėlapio kontekste. Tibeto vadovybė yra tvirtai įsitikinusi, kad vienintelis kelias išspręsti Tibeto klausimą yra dialogas tarp Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių ir Kinijos vadovybės atstovų. Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai yra pasirengę pradėti dialogą su Kinijos puse bet kuriuo metu bet kurioje vietoje.

Šiuo atžvilgiu labai vertiname neseniai paskelbtą JAV Valstybės departamento pareiškimą, skatinantį dialogą tarp Jo Šventenybės Dalai Lamos ir Kinijos vadovybės atstovų: „Mes tikime, kad visi KLR gyventojai pajus dialogo naudą, ir raginame Kinijos vyriausybę nepraleisti galimybės išsaugoti santykių su Dalai Lama perspektyvą.“

Taip pat sveikiname prezidento Baracko Obamos pasisakymus per kasmetinius Maldos pusryčius Vašingtone, kurių metu jis apibūdino Jo Šventenybę Dalai Lamą kaip „gerą bičiulį“ ir „galingą atjautos praktikos pavyzdį“ ir kaip žmogų, kuris „įkvepia mus kalbėti apie visų žmonių laisvę ir orumą“.

Malonu pažymėti, kad pastebime augantį dėmesį Tibeto klausimui ir diskusijoms apie Tibetą Indijoje. Taip pat tai yra ir Centrinės Tibeto administracijos kaip demokratiško ir veiksmingo politinio organo pripažinimas. Mūsų demokratija didžiuojasi visuomenės dalyvavimu. Mes ir toliau skatiname kuo platesnį tibetiečių įsitraukimą į demokratinius procesus.

Šiais metais tibetiečių tauta ir mūsų bičiuliai visame pasaulyje švęs Jo Šventenybės Dalai Lamos 80-ąjį gimtadienį. Šia ypatinga proga meldžiame Jo Šventenybei ilgų metų ir geros sveikatos. Išskirtinis tibetiečių tautos bruožas yra neprievarta ir vertybės, įskiepytos mums mūsų vyresniosios kartos: kuklumas, dorumas ir gyvybingumas, kuriuos turėtų perimti mūsų jaunesniosios kartos. Tai mūsų politinis kapitalas ir ištekliai.

Nepaisant visko, pats svarbiausias Kashago prioritetas yra išsilavinimas. Kashagas ragina visus tibetiečius, nepaisant jų socialinės padėties, skirti didžiulį dėmesį savo vaikų lavinimui.

Pasinaudodamas proga reiškiu nuoširdžią padėką visoms Tibeto rėmimo grupėms nuo Berlyno iki Briuselio, nuo Kanberos iki Keiptauno ir nuo Tokijo iki Taipėjaus už jų kilnias pastangas ir paramą tibetiečių teisingumo ir laisvės siekiui. Ekstremizmo ir žiaurių konfliktų apimtame pasaulyje Tibetas yra neprievartinio konfliktų sprendimo modelio pavyzdys, vertas jūsų nuolatinio palaikymo. Taip pat reiškiame gilų dėkingumą Indijos žmonėms ir vyriausybei už jų kilnumą ir svetingumą.

Brangūs mano tibetiečiai, dar kartą su gilia viltimi ir dėkingumu šešių milijonų tibetiečių vardu skiriu nuoširdžias maldas linkėdamas ilgų metų Jo Šventenybei Didžiajam 14-ajam Dalai Lamai. Šiandien minime ir reiškiame giliausią pagarbą tiems drąsiems vyrams ir moterims, kurie paaukojo savo gyvybes dėl Tibeto. Linkiu, kad tibetiečiai išsaugotų nepalaužiamą dvasią, išliktų tvirtai įsipareigoję tikslui, kurio siekė jų tėvai ir protėviai, broliai ir seserys – visi, kurie paaukojo savo gyvenimus vardan Tibeto, kad pasibaigtų tibetiečių kančios ir būtų atkurta Tibeto Nepriklausomybė.

Tegyvuoja Jo Šventenybė Dalai Lama ir Bod Gyalo.

Iš anglų kalbos vertė Gintaras Dručkus