Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai faktas susijęs su Lk 1, 26-38. Apaštalas mums pasakoja, kad, kai Elžbieta buvo šeštame nėštumo mėnesyje, Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Nazaretą, mažą miestelį Galilėjos kalnuose, pas Mergelę Mariją.

Marija buvo iš Dovydo giminės, ir buvo išleista už Juozapo iš tos pačios karališkos giminės. Tačiau ji dar nebuvo įžengusi į savo sutuoktinio namus, dar buvo savo motinos namuose, galbūt ruošė sau kraitį. Angelas atėjo į jos namus ir pasakė jai: „Sveika, malonės pilnoji (t.y. kuriai suteikta malonė, išrinktoji), Viešpats su tavimi“. Marija, išgirdusi sveikinimo žodžius, nieko nesakė; jos širdyje tai sukėlė sumaištį, kadangi ji nepažinojo angelo, nei kodėl jis atėjo, nei ką reiškė jo pasveikinimas. O angelas tęsė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą. Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo.“

Mergelė suprato, kad buvo kalbama apie Atpirkėjo atėjimą. Bet kodėl tai didžiai garbei tapti Mesijo motina iš moterų tarpo išrinko ją, davusią skaistybės įžadą? Todėl, neabejodama dieviškojo pranašo žodžiais, tačiau pilna baimės ir nustebimo, ji pasakė: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“

Norėdamas nuraminti Mariją ir užtikrinti, kad jos mergystė bus išsaugota, angelas atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo sūnumi.“ Kad jo žodžiais patikėtų, jis papasakojo jai apie šv. Jono pradėjimą, apie jos senos ir nevaisingos giminaitės stebuklingą nėštumą: „Antai tavoji giminaitė Elžbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ Marija galbūt iki galo nesuprato dangiškos naujienos prasmės ir kaip motinystė gali derintis su jos mergystės įžadu, tačiau, laikydamasi pirmųjų angelo žodžių ir pasitikėdama Dievo visagalybe, ji pasakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“

Nuo 1889 m. Holzmannas ir daugelis protestantų autorių mėgino parodyti, kad Lk 1, 34 ir 35 eilutės, kuriose yra žinia apie pradėjimą per Šventąją Dvasią, yra pridėtos. Kitas tyrinėtojas, Useneris kildina šį „mitą“ iš pagoniško herojaus garbinimo; tačiau Harnackas bando įrodyti, jog šis pasakojimas yra judėjiškos kilmės (Izaijas 7,14, Štai mergelė laukiasi kūdikio...). O Bardenheweris nustatė teksto autentiškumą. Šv. Lukas galėjo paimti informaciją apie šį įvykį iš kito pasakojimo, parašyto aramėjų arba hebrajų kalba, o žodžiai „palaiminta esi tarp moterų“ yra paimti iš 42 eilutės, kur kalbama apie Apsilankymą. Kiti autoriai bandė analizuoti žodžius „bet aš nepažįstu vyro“ ne ateities, bet praeities perspektyvoje: iki šios valandos nepažįstu vyro. Šią akivaizdžią klaidą, kuri prieštarauja teksto žodžiams, visuotinai atmetė katalikų autoriai. Nuomonė apie tai, kad Viešpaties Apreiškimo metu Juozapas buvo pagyvenęs našlys, o Marijai buvo 12 ar 15 metų, grindžiama tik apokrifiniais dokumentais. Pagal vietinę Nazareto tradiciją angelas sutiko ir pasveikino Mariją prie fontano, ir kai ji išsigandusi nuo jo pabėgo, jis nusekė ją į namą ir ten tęsė pokalbį. Apreiškimo metų ir datos neįmanoma nustatyti, kol apie tai neatsiras naujos medžiagos. Dabartinė šventės data – kovo 25-oji, priklauso nuo senesnės – Kalėdų šventės datos.

Atpirkėjas, kuris tuoj pradės naują Dievo vaikų kartą, neatvyksta taip kaip žemiškosios kartos: Šventosios Dvasios galia įeina į skaisčios Mergelės įsčias ir suformuoja Kristaus žmogiškumą. Daugelis šventųjų tėvų (šventieji Jeronimas, Kirilas, Efremas, Augustinas) sako, kad Marijos sutikimas buvo būtinas atpirkimui. Šv. Tomas teigia (Summa III:30), kad tai, kad žmonijos atpirkimas priklausė nuo Mergelės Marijos sutikimo, buvo Dievo valia. Tai nereiškia, jog Dievo planus varžo jo kūrinio valia ir kad žmogus nebūtų buvęs atpirktas, jeigu Marija nebūtų sutikusi. Tai tik reiškia, kad Marijos sutikimas buvo numatytas Amžinybėje, todėl buvo įtrauktas į Dievo planą.

Versta iš www.newadvent.org