Kino mėgėjai ir visi besidomintys Lietuvos žydų kultūros įnašu turi unikalią galimybę kovo 30 d. (pirmadienį), 18 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, įsikūrusioje Gedimino pr. 24 Vilniuje, pabendrauti su dokumentinio filmo „Dėdė Chackelis“ kūrėju Rodu Freedmanu ir pamatyti jo 1999 m. sukurtą filmą.

Rodas Freedmanas yra nepriklausomas kino režisierius, prodiuseris, gyvenantis ir kuriantis Australijoje, savo filmais laimėjęs daugelį Australijos ir tarptautinių padovanojimų, dalyvavęs dešimtyse kino festivalių. R. Freedman labiausiai domisi įvairiomis žmonių istorijomis ir jų gyvenimo keliu. Vėliausias R. Freeedmanoprodiusuotas filmas „Kartą mano mama“ rodomas Vilniaus Kino pavasario 2015 programoje „Lietuviai svetur“. R. Freedmano seneliai buvo Lietuvos žydai.

Dėdė Chatckelis“ - tai filmas apie tikrą R. Freedmano dėdę, Chackelį Lemcheną,vieną žymiausių Lietuvos kalbininkų, kurį Jonas Jablonskis laikė savo geriausiu mokiniu, ir šis faktas karo pradžioje jį gelbėjo nuo baltaraiščių. Ch. Lemchenas daugelio žodynų ir studijos „Lietuvių kalbos įtaka Lietuvos žydų tarmei“ autorius. Jis apdovanotas LTSR valstybine premija 1987 m. ir Gedimino ketvirto laipsnio ordinu 1994 m.

R. Freedmanas pasakoja, kad vaikystėje, gyvenant Australijoje, Lietuva atrodė kaip nugrimzdęs praeitin nebeegzistuojantis kraštas, kurį kaip blankstantį prisiminimą dar liudijo kažkokios nespalvotos nuotraukos ir migloti giminaičių pokalbiai apienesuprantamą tolimą šalį. Vieną dieną jis netikėtai sužinojo, kad tikras jo dėdė tebėra realus ir gyvas, o ta šalis, vėl atsiradusi pasaulio žemėlapyje kaip atskira valstybė, pasirodo, gali puikuotis ir spalvotose fotografijose bei kino juostose. Netrukus R. Freedmanas krovėsi lagaminą kelionei į Lietuvą. Taip gimė dokumentinis filmas „Dėdė Chackelis“ – pasakojimas apie kalbininko Chackelio Lemcheno (1904–2001) gyvenimą, jo ištvermės, orumo ir intelekto pergalę prieš genocidą, priespaudą ir asmeninę tragediją.

Filme skamba žydų liturginė muzika ir žydų liaudies dainos, rodoma filmuota archyvinė medžiaga, kuri supažindina su įvykiais, lėmusiais Lietuvos ir Europos istoriją bei paties Ch. Lemcheno ir jo šeimos likimą. Chackelis Lemchenas pergyveno Rusijos revoliuciją, du pasaulinius karus, Holokaustą, komunistinį režimą ir sulaukė meto, kada Lietuva iš sovietinės tapo nepriklausoma valstybe. Jo tėvai ir vaikai, kaip ir didžioji dauguma žydų, žuvo nuo nacių ir prie jų prisidėjusių lietuvių rankų. Chackelis ir jo žmona Lena išgyveno Kauno gete ir skirtingose mirties ir koncentracijos stovyklose Vokietijoje.

Lingvisto ir leksikografo gebėjimai padėjo Chackeliui išgyventi, jo redaguoti žodynai prisidėjo prie lietuvių kalbos puoselėjimo sovietiniais metais. Net ir perkopęs devintą dešimtį jis buvo darbingas ir sulaukė aukšto savo šalies įvertinimo už mokslinę veiklą. Deja, po šia sėkme slėpėsi vienišo žmogaus gyvenimas.

Gimęs septynių brolių ir seserų šeimoje, Chackelis vienintelis liko gyventi Lietuvoje. Kitame žemyne, Australijoje, gyvenantys jo giminaičiai beveik nieko nežinojo apie Chackelį Lemcheną, kuris už nuopelnus savo šaliai buvo įvertintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu. Chackelio ir jo giminaičių susitikimui galiausiai įvykus, kilo klausimai apie tapatybę, tarpusavio ryšius ir šeimos šaknų atradimą.

Chackelio Lemcheno gyvenimas padeda suprasti praeities ryšį su dabartimi. Susitikimo su šia neeiline asmenybe ir jos istorijos įkvėptas Chackelio sūnėnas Rodas Freedmanas sukūrė didžio užmojo dokumentinį filmą.