2015-aisiais metais, švenčiant Šv. Jėzaus Teresės 500 metų gimimo jubiliejų ir Pašvęstojo gyvenimo metus, Paštuvos seserys basosios karmelitės kviečia į Teresiškojo Karmelio knygynėlį. Jame leidinėliai lietuviui skaitytojui atrinkti iš gausaus Karmelio dvasinių raštų lobyno, tikintis kiekvieną Dievo trokštantį paskatinti leistis į draugystės su Juo nuotykį.

Pirmasis leidinys Teresiškojo Karmelio knygynėlyje – tėvo Salvadoro Roso OCD knygelė Šventosios Teresės maldos būdas, kurioje autorius pačios šv. Jėzaus Teresės, dar žinomos kaip Didžioji Teresė arba Teresė Avilietė, žodžiais išdėsto jos maldos esmę. Skaitytojų dėmesiui – knygos įvadas, kurį parašė sesuo Jėzaus Laima OCD.

Nors nuo Jėzaus Teresės gyvento laiko mus skiria šimtmečiai, akivaizdu, kad jos mokymas yra ypač aktualus, nes šiandien, turbūt labiau nei kada nors anksčiau, mes visi įvairiausiais keliais ir būdais ieškome Dievo, trokšdami Jį pažinti ir atrasti, gal net turėti kaip nuosavybę... Teresė mums primena labai svarbią tiesą: žmogui, kuris ilgisi ir ieško Dievo, nereikia kopti į dangų, kad Jį atrastų, nei garsiai Jam šaukti. Dievas gyvena mūsų sielos gelmėje ir džiaugiasi klausydamasis tylios mūsų meilės kalbos... Negana to, iniciatyva leistis į šį Dievo ieškojimo nuotykį priklauso ne mums, bet Jam. Ieškome Dievo tik todėl, kad pirmiau patys buvome Jo surasti. Jis pirmas beldžiasi į mūsų sielos duris, kviesdamas atsiliepti ir tapti Jo bičiuliais, kad, kaip pats sakė, galėtų užeiti ir vakarieniauti su mumis, kad vestų mus į vis glaudesnį santykį su Juo, nes, pasak Teresės, ”malda yra ne kas kita, kaip draugystė“...

Tą akimirką, kai išgirdo šį Dievo kvietimą, Teresė atvertė naują savo gyvenimo puslapį. Ji atrado lobį, bet anaiptol ne tam, kad jį giliai paslėptų savo sielos dirvoje. Ji troško juo dalytis, uždegti Dievo meile visas sielas, kad ir kokios silpnos ar nuodėmingos jos būtų, drąsindama kiekvieną savo pavyzdžiu: ”Rašau tai, norėdama paguosti sielas, kurios yra silpnos, kaip ir aš, idant jos niekuomet nenustotų vilties ir visada pasitikėtų Dievo galybe. Pažvelkite, kokių dalykų man Jis padarė: aš pirma pavargau Jį įžeidinėti, negu Jo Didenybė liovėsi man atleisti“ (G 19, 3–4. 15). Iš troškimo dalytis savo patirtimi gimė visi Jėzaus Teresės raštai – tarsi laiškas kiekvienam juos skaitančiam, švelniai, motiniškai raginantis paklausti savęs: o kur aš esu šioje kelionėje? Koks mano santykis su Dievu?

Taip prasideda kelionė į vidinę sielos pilį, į kurią, anot Jėzaus Teresės, galime įžengti pro maldos vartus. Šioje knygelėje tėvas Salvadoras Rosas pačios šv. Teresės žodžiais išdėsto jos maldos esmę: Teresė, kitaip nei daugelis maldos mokytojų, nesiūlo jokio konkretaus maldos metodo ir palieka didelę laisvę besimeldžiančiajam. Ji – Mokytoja, mokanti apie maldą, remdamasi ne išmokta teorija, bet patirtimi, nes melstis mus labiausiai moko pati malda. Tačiau melstis – tai mylėti, atsiliepti į Dievo meilę, o mylėti ne visada lengva. Nors Teresė buvo apdovanota didžiomis mistinėmis malonėmis, jai teko nueiti nelengvą, vidinės kovos bei išbandymų kupiną maldos kelią. Vienas iš sunkumų, su kuriuo ji susidūrė, – tai negebėjimas nuosekliai mąstyti meldžiantis, kitaip tariant, melstis diskursyviąja, samprotavimu grindžiama malda. Tačiau Teresė primygtinai ragina skaitytoją dėl sunkumų jokiu būdu neapleisti maldos, kviečia jį ryžtingai įveikti visas šiame kelyje pasitaikančias kliūtis. Pasak jos, meldžiantis svarbiausia ne patirti dvasinių paguodų, o pasiryžti ištikimai sekti Viešpatį.

Autorius pabrėžia ir dar vieną labai svarbų Jėzaus Teresės mokymo aspektą: tikra malda žmogaus neužsklendžia savyje, neskatina tūnant kamputyje gėrėtis vien tik Dievu, bet atveria jį tarnauti artimui ir pasireiškia kasdienybėje neretai labai paprastais ir konkrečiais darbais.

Teresės, kaip ir kiekvieno iš mūsų, malda yra neatsiejama nuo gyvenimo. Knygelėje pateikiama išsami šv. Jėzaus Teresės gyvenimo įvykių chronologija padės pamatyti, kokį maldos kelią nuėjo pati Teresė, kokie įvykiai, išbandymai, susitikimai, kokios knygos ugdė ją kaip dvasinio gyvenimo Mokytoją. Tikriausiai būtų nelengva suprasti Teresės mokymą apie maldą, jei skaitytojas neišgirstų jos besimeldžiančios. Visi šventosios raštai smelkte persmelkti spontaniškos maldos, dėkojimo, šlovinimo, pokalbio su skaitytoju ir su Viešpačiu, todėl, įvesdindamas mus į Jėzaus Teresės maldos mokyklą, tėvas Salvadoras pateikia jos maldų ir poezijos ištraukų. 

Sesuo Jėzaus Laima OCD