Šis mėnuo vaikų knygų lentynėlėje, panašu, priklauso užsienio autoriams (tarp jų tik du lietuviai) ir ypatingiems neeilinių gyvūnų nuotykiams: susipažinsime su gražiąja ir kantriąja asiliuke Grizela, sumaniuoju R. Dahlio ponu Lapinu, su Džeronimu nusikelsim į akmens amžių, susipažinsime su šmaikščiąja karve Lyzelote bei keistuoju Pasaiba, o su rūpestinguoju Triušu mokysimės lėto gyvenimo stebuklų. Dar su vienu tėčiu keliausim pirkti pieno ir pateksim į fantastikos pasaulį, G. Rodario Dželsominas mokysis Melagių šalies keistenybių; jūsų laukia ir nuostabi pažintis su Keite – lydėsime ją jos gyvenimo mokyklos keliais. Šįkart, taip pat, ir pora naujienų paaugliams.

H. M. Denneborg. Asiliukė Grizela/ vertė T. Četrauskas. – Vilnius: LRS leidykla, 2015. 152 p.

Pakartotinas šios jau senokai pirmą kartą išleistos (lietuviškai – 1992 m., o parašyta ji dar gerokai anksčiau – 1955 m.) knygos pasirodymas, manau, pačiu laiku: auga nauja karta, kuriai dera susipažinti su Tinu ir nuostabiąja Elbos salos asiliuke Grizela. Išties knyga labai vasariška ir nuotaikinga, dar ir svajinga, sugebanti suaugusį skaitytoją (t.y. mane) panardinti į mano vaikystės pasaulį, o vaikui, tikiu, suteiks itin smagų ir įtraukiantį skaitymą.

Asiliukę Grizelą augino turtinga moteriškė, kuri iškeliaudama į dangų visą savo turtą paliko giminaičiams (mat vaikų ji neturėjo). Išskyrus – asiliukę, nes šią norėjo palikti tik tokiam žmogui, kuris sugebės šią mylėti, prižiūrėti ir rūpintis. Visiškai atsitiktinai sutiktas našlaitis Tinas tam pasirodo tinkamiausias. Taip ir prasideda asiliukės ir Tino nuotykiai, apimantys keliavimą skirtingais žemynais, kovą už tikrą draugystę, pasitikėjimą teisingumu ir duoto žodžio laikymąsi. Perskaičiusi tokią tikrą, nebanalią, vaikystės pasauliu kvepiančią knyga visada atsidūstu – iš gerumo, iš svajingumo ir knygos skaitymo stebuklo pajutimo.

N. Gaiman. Pagaliau pienas/ vertė E. Ferdmanaitė. – Vilnius: Bonus Animus, 2015. 128 p.

Neilas Gaimanas (g. 1960) – britų rašytojas, kilęs iš Lenkijos žydų šeimos, ilgą laiką dirbęs žurnalistu, parašęs ne vieną knygą vaikams ir suaugusiems. Praeito mėnesio vaikų knygų apžvalgoje turėjome progos susipažinti su kita autoriaus knyga lietuvių kalba – „Odas ir Šerkšno milžinai“.

Ši knyga pasakoja apie nepaprastą tėtį, mat išėjęs nupirkti vaikams pieno pusryčiams prie dribsnių, sugrįžęs papasakoja neįtikėtiną savo kelionės ėjimo pirkti pieno istoriją, apimančią ateities ir praeities istorinius įvykius, neeilinius nuotykius su ateiviais, poniais, profesoriumi Stegu, piratais bei daugybę kitų nerealių nutikimų. Knyga priverčia nusišypsoti ir patikėti, kad net paprastas pieno pirkimas kūrybingam ir fantazijos nestokojančiam žmogui gali tapti nepaprastu įvykiu. Knyga nestokoja humoro, puikių dialogų ir šiokių tokių nesąmonių (nonsenso, pasakytų suaugę dėdės ir tetos). Perskaičiau labai greit ir likau patenkinta. Knyga, pasak leidėjų, skirta pradedantiems skaityti ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Ji gausiai iliustruota tarptautinį pripažinimą ir gausybę apdovanojimų pelniusio dailininko Skottie Youngo piešiniais.

R. Dahl. Nuostabusis ponas Lapinas/ vertė D. Žalytė. – Vilnius: Garnelis, 2015. 112 p.

Pasaulyje puikiai mažiesiems skaitytojams pažįstamas Roaldas Dahlis lietuvių vaikams ilgą laiką buvo daugiausiai žinomas tik kaip knygos „Matilda“ autorius, tad smagu, kad šiai dienai turime gerokai daugiau jo knygų lietuvių kalba, o taip pat ir ką tik pasirodžiusią istoriją apie poną Lapiną. Vėlgi su karikatūrinėmis Kventino Bleiko iliustracijomis.

Apie ką šįkart porina šmaikštuolis R. Dahlis? Tai nuotaikingas pasakojimas apie tris bjaurius ūkininkus brolius Bogį, Bansą ir Byną, kurie augino vištas, antis ir žąsis bei kalakutus. Ir kovojo su lapinu, kuris, žinoma, puikiai pietavo ir gyveno vis nugvelbdamas tai vieno, tai kito brolio laikomų paukščių. Ir vis pabėgdavo. Tačiau vienąkart broliai nusprendė žūtbūt susidoroti su lapinu – kokius spąstus jam paspendė ir kas bus gudresnis – šykštieji broliai ar kitus gyvūnus pagalbon pasikvietęs lapinas? Smagaus skaitymo!

Dž. Stiltonas. Nelieskite ugnies akmens!/vertė L. Gaučytė. – Vilnius: Baltos lankos, 2015. 128 p.

Jei sekate peliuko Džeronimo Stiltono nuotykius, šįkart jūsų laukia kelionė laiku. Tiksliau, persikėlimas į senus senus laikus su tais pačiais herojais. Nauja Stiltono nuotykių serija pavadinta „Urvinėmis istorijomis“ ir nukelia į Akmenpolio gyvenvietę, kur gyvena Džeronimas Stiltonutas, intelektualios išvaizdos graužikas pasišiaušusiu kailiuku. Kartu su juo ir jo urviniais draugais patirsite nepaprastai juokingų nuotykių. Jums reikės susitarti su tingiais dinozaurais, gebančiais privirti košės, taip pat teks susidurti su baimę keliančiais tigrais aštriais kaip kalavijai dantimis. Ir visa paskaninta detektyvine istorija: Akmenopolyje įvykdoma vagystė: kažkas nugvelbia vertingąjį Ugnies akmenį, kuriuo gyventojai visada gali įžiebti ugnį! Džeronimas Stiltonutas tiria nusikaltimą ir sužino, kad vagystės kaltininkas yra nuožmusis Tigras Šerchanas, baisingosios tigrų aštriais kaip kalavijai dantimis tautos vadas, tik kaip iš jo susigrąžinti Ugnies akmenį ir išlikti gyvam?

G. Rodari. Dželsominas melagių šalyje/ vertė A. Gudaitis. – Vilnius: Alma littera, 2015. 184 p.

G. Rodari jau pažįstamas Lietuvos vaikams iš tokių knygų kaip „Pasakos telefonu“, „Gyvūnai be zoologijos sodo“, „Čipolino nuotykiai“, „Šypsenos ilgumo pasakaitės“ ir kt. Jei dar nesusipažinote su Dželsominu, galite padaryti tai dabar – antrąkart perleistoje pasakų knygoje apie balsingąjį berniuką, papuolantį į neįtikėtinus nuotykius vien dėl to, kad turi nepaprastai stiprų balsą.

Knyga sudaryta iš 21 pasakaitės, kurioje Dželsominui vis kažkas nutinka: jis priverstas bėgti iš savo kaimo ir papuola į labai keistą – Melagių Šalį, kurioje viskas atvirkščiai. Kaip čia jam seksis gyventi tarp kitų, ar pavyks susirasti bičiulių?

Pasakojimai, kaip ir kitose G. Rodario knygose, pasižymi šmaikštumu, nonsensu, t.y. smagiomis nesąmonėmis ir išspaudžia ne vieną juoko šypsnį. Beje, tai dar viena klasikos knyga, mat parašyta ji tikrai seniai – 1958 metais, ir vis dar vaikų itin skaitoma visame pasaulyje.

D. Kandrotienė. Pasaiba. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2015. 112 p.

Tai nuotaikingas ir įdomus pasakojimas apie nediduką, gauruotą ir labai draugišką padarėlį kiek kreivokomis kojytėmis ir styrančia plaukų kupeta. Vieną lietingą dieną jis atklydo į mažos mergaitės Sofijos namus ir pasiliko gyventi po lova. Ir tada Sofijos šeimoje pradėjo dingti kojinės, sausainiai, mamos papuošalai bei nutiko dar daugybė kitų keistenybių. Bet svarbiausia, kad Sofija susirado draugą, kuris jos gyvenimui įnešė naujų spalvų. Net ir tiesiogine šio žodžio prasme, mat paaiškėja, kad Pasaiba yra itin meniškos sielos pabaisiukas, besidomintis menu. Tačiau, tiesa, beveik nieko nenutuokiantis apie žmonių pasaulį ir bendraujantis tik su Sofija.

Istorijos įtraukiančios, gyvas pasakojimas bei dialogai. Skaitymą gal tik kiek apsunkina švepli Pasaibos sakiniai, mat jis neištaria daugybės raidžių, švepluoja, ir autorė visa tai taip ir užrašo. Bet vaikams, galbūt, taip skaityti dar įdomiau – ne kartą tenka paspėlioti, ką ten tas Pasaibiukas slebizavoja. Labai nuotaikingi pasakojimai apie kelionę į muziejų bei į gimtadienį. Ir išvis, manau, autorei, pavyko originaliai ir nenuobodžiai sujungti pasakojimą apie du pasaulius – mūsų, žmonių, ir išgalvotų pasaibiukų, mat jų pasaulyje irgi esama tam tikrų taisyklių ir dėsnių. Kurie mums atrodo keisti, nesuprantami, kaip ir mūsų gyvenimas Pasaibai. Tačiau tai netrukdo draugauti ir priimti vieniems kitus. O galbūt dar ir tęsinio sulauksime?

S. Coolidge. Ką nuveikė Keitė/ vertė V. Alksnėnas. – Vilnius: Alma littera, 2015. 223 p.

Dar viena „10+“ serijos knyga vaikams ir paaugliams.

Amerikiečių rašytojos apysaka supažindina mus su padauža Keite, jos broliais ir seserimis, netekusiais mamos. Gyvena jie su tėčiu, kuris yra daktaras ir nuolat užsiėmęs su ligoniais, o vaikus prižiūri tėčio sesuo Izė – „sena, tvarkinga ir amžinai dėl visko susirūpinusi“.

Nesinori atskleisti knygos siužeto, tačiau, manau, nieko per daug neišduosiu pasakydama, jog tai nuostabus pasakojimas apie brandą. Apie tai, kaip užaugama, kaip išeinami mokslai „gyvenimo universitete“, kuriame svarbiausios vis dėlto yra kantrybės, skausmo, žvalumo, geriausio sprendimo radimo ir vilties pamokos. Tai labai šviesi knyga, suteikianti tikėjimo, jog viskas gyvenime įmanoma, jog lazda visada turi du galus: „vienas galas labai glotnus. Ir jeigu už jo laikai, viskas atrodo sklandu ir lengva, bet jeigu pačiumpi šiurkštųjį, jis duria delną ir viską labai sunku pakelti. Kai kurie žmonės stveriasi ne už to galo“. Jautrus ir pastabus rašytojos žvilgsnis sukuria įsimintinus personažus bei duoda geras gyvenimo pamokas, moko nenuleisti nosies ir atskleidžia nenuspėjamą bei niekada iki galo nepažįstama žmogaus dvasios kelionę.

Beje, tai pirmoji serijos apie Keitę knyga, o iš visos yra net 5 dalys, pasakojančios jau ūgtelėjusios, o vėliau – ir suaugusios Keitės bei jos brolių ir seserų gyvenimo istorijas. Tačiau lietuvių kalba kol kas teturime tik tą vieną, pirmąją dalį.

A. Steffensmeier. Lyzelotė tyko/ vertė D. Kižlienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2015.

Itin spalvinga, didelė ir raiški knyga apie dar vieną nenuoramą karvę. Vieną tokią mes jau pažįstame – tai Mamulė Mū. Jei ją pažįstate ir pamėgote, patiks pažintis ir su kita keistuole karvute Lyzelote, kuri šiaip jau yra taiki ir linksma karvė. Tik į laiškanešį kažkodėl šnairuoja ir jai pašėlusiai smagu jį išgąsdinti. Gaila, kad vargšeliui dėl to visai nejuokinga. Jis kasnakt sapnuoja baisius sapnus. Pyksta ir ūkininkė – jos niekad nepasiekia sveikas siuntinys. Amžinai viskas sudužę ar sulūžę, mat išgąsdintam laiškanešiui siuntiniai krinta iš rankų. Bet vieną dieną jis kai ką sugalvoja, ir Lyzelotės  gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Kaip? Sužinosite perskaitę ir pervertę visą knygą, iki pat paskutinio puslapio. Išraiškinga, įsimenanti, netikėta – tokia yra knyga apie šią karvutę.

Leidėjai teigia, kad „Lyzelotė tyko“ – pirmoji, bet tikrai ne paskutinė istorija apie linksmą ir išradingą karvutę. Knyga patiks jaunesnio amžiaus skaitytojams ir vartytojams.

S. Gurney. Triušis ir didelis raudonas motoroleris/ vertė V. Vitkūnienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 32 p.

Dar vienas nuostabiai šmaikštus, ryškus pasakojimas apie gyvūnus. Šįkart tai – Triušis, kuris visur darda savo triratuku. Ir draugus vėžina, ir gyvenimu džiaugiasi, ir triratuką prižiūri, kol... Vieną dieną jis susitinka Kiškį. Ir Kiškis papasakojo, kaip tapti Kelių Karaliumi! Tam tereikia šį bei tą pakeisti... Bet ar tikrai gražiau ir greičiau yra geriau?

Knyga su netikėta pabaiga privers nusišypsoti, susimąstyti ir galbūt su vaikais pasikalbėti apie skubėjimą arba kai norisi daugiau nei pats turi. Tai knyga apie lėto gyvenimo stebuklą bei draugystę, kuri juk ir yra svarbiausia.

 KNYGOS PAAUGLIAMS

J. Žilinskas. Mano Vilnius mano. – Vilnius: Aukso žuvys, 2015. 270 p.

Tai antroji autoriaus knyga jaunajam skaitytojui. Labai interaktyviai išleista, o ir siužetas sumanytas itin nenuobodžiai.

Kaip sudominti paauglius Vilniaus istorija, kai pamokos jiems nuobodžios, įsiminti datas ar įvykius tingisi, nesinori, o ir neįdomu – juk tai praeitis. Tačiau pasitelkęs du paauglius Simą ir Aistę, autorius nukelia juos į skirtingus laikotarpius, leidžia patiems pabendrauti su istoriniais personažais, net paveikti vienus ar kitus įvykius, pažinti senąjį Vilnių, jo gatves, pastatus, svarbiausius istorinius etapus. O visur juos lydi paslaptingasis Metraštininkas, vaikų sutiktas viename apleistame Vilniaus Antakalnio gatvės  name.

Po tokios kelionės Simas ir Aistė visai kitaip pradeda žvelgti į gimtąjį miestą – „kaip smagu matyti gimtąjį miestą ir jį... suprasti!“ sako kelionės pabaigoje Simas. Ir svarbiausia, kad kelionė bei pažintis su Vilniumi šia knyga tikrai nesibaigia – ją tęsti galime kiekvienas atskirai, nes mūsų miesto istorijoje daug paslapčių, įdomybių ir žinotinų dalykų.

K. Ohlsson. Stiklo vaikai/ vertė M. Karvelis. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 136 p.

Turiu prisipažinti, kad šiurpių aš nemėgstu. Ir jokių siaubo, fantasy ir pan. istorijų. O ši knyga kaip tik tokia. Skaičiau ir vis galvojau, kokio amžiaus paaugliams ši knyga skirta ir ką skaitytojui gali duoti gąsdinimas, siaubai, nepaaiškinami mistiniai įvykiai? Taigi nieko teigiamo iš manęs apie šią knygą neišgirsite, nes nematau prasmės šiurpinime ir beprasmiame gąsdinime, kuris tik dirgina sąmonę ir nesuteikia jokios naudos. Ir kur prapuola siužetas bei visi kiti galėję būti pastebėti, įvertinti knygos „bonusai“ – mamos ir dukros santykiai po tėvo mirties, sudėtingi bendravimo vingiai, paauglių draugystės, pažinties ir kitos problemos. Visa tai nublanksta, prapuola, nes knygą dengia nuolatinė mistikos ir siaubų migla. Tačiau žinau, kad yra paauglių, o ir suaugusiųjų, kurių siaubai negąsdina, nešiurpina. Tuomet galbūt ši knyga jums ir tiks.