Artimiausiais dešimtmečiais krikščionybė įgis tris kartus daugiau konvertitų nei bet kuri kita pasaulio religija. Tačiau ir praras 11 kartų daugiau narių nei bet kuri kita.

Jei gimstamumas, jaunimo populiacijos dydis ir dabartinis perėjimo į kitą religiją lygis liks toks pat, 2050 metais krikščionybė vis dar bus didžiausia pasaulio religija, teigiama detalioje ataskaitoje, kurią Pew Research Center paskelbė balandžio pradžioje.

Tačiau islamas augs labai greitai, „galbūt pirmą kartą istorijoje“ beveik lipdamas ant kulnų krikščionybei, ir galimai viršys krikščionių skaičių 2070 metais.

Pateikiami skaičiai yra „pirmas formalus demografinis numatymas, remiantis duomenimis apie amžių, gimstamumą, mirštamumą, migracijos ir religijos keitimą įvairiose religinėse grupėse pasaulyje“, sako Pew.

Šiuo metu būdami 2.92 milijardo, krikščionys sudarys apie 31.4 procentų pasaulio gyventojų — tiek pat, kiek yra dabar. Tuo tarpu musulmonai šoktels nuo 23.3 procentų pasaulio populiacijos 2010-aisiais iki 29.7 procentų 2050-aisiais.

Pew skaičiavimai nėra tokie optimistiški, kaip naujausi Gordon-Conwell teologinėje seminarijoje įsikūrusio Krikščionybės pasaulyje studijų centro (CSGC) duomenys, kurie numato, jog daugiau nei 3.3 milijardai žmonių arba 36 procentai pasaulio populiacijos, bus krikščionys 2050-aisiais. (CSGC skaičiuoja, jog 2015 metais 33.4 procentai pasaulio populiacijos sudaro krikščionys).

Duomenys yra tikslesni, kadangi CSGC naudojasi šaltiniais, kurie informuoja ir apie neformalius krikščionių sambūrius, tokius kaip namų bažnyčios, ir kalba apie „didesnį su tradicija nesusijusį augimą, kurio neužfiksuoja nei gyventojų surašymai ar apklausos“, nei Pew, sako CSGC vadovas Toddas Johnsonas.

Kadangi nėra patikimų duomenų apie atsivertimus Kinijoje ir Indijoje, Pew jų neįskaičiuoja, teigia CSGC. Tačiau tai nereiškia, jog atsivertimai nevyksta.

„Kontaktai vietoje Kinijoje ir Indijoje nuolat praneša, kad dėl atsivertimų krikščionybė auga. Dauguma šių krikščionių yra susibūrę į „pogrindines“ arba slaptas bendruomenes, teigia CSGC. Tai paaiškina, kodėl CSGC numatomi krikščionių skaičiai Kinijoje ir Indijoje 2050-aisiais galėtų siekti 330 milijonų, tuo tarpu Pew planuoja 108 milijonus.

Dauguma būsimų krikščionių, pagal abi ataskaitas, gyvens Afrikoje. Krikščionių skaičius čia turėtų padvigubėti nuo 517 milijonų 2010 m. iki 1,1 milijardo 2050-aisiais, teigia Pew. CSGC skaičiai yra panašūs, numatant 1,2 milijardo krikščionių Afrikoje 2050-aisiais.

Subsaharinė Afrika, dabar glaudžianti ketvirtį pasaulio krikščionių, turės jų 38 procentus 2050-aisiais, teigia Pew. Tačiau islamas yra greičiausiai auganti pasaulio religija, Pew numato, jog lūžio taškas bus pasiektas 2070-aisiais. Po to, jei išliks dabartinės tendencijos, pasaulyje musulmonų bus daugiau nei krikščionių.

Pew ataskaitoje teigiama:

Numatoma, jog musulmonų ir krikščionių skaičius didės labiausiai dėl besitęsiančio Afrikos populiacijos augimo. Dėl krikščionių ir musulmonų koncentracijos šiame dideliu gimstamumu pasižyminčiame regione abi grupės sudarys vis didesnę pasaulio gyventojų dalį. Kartu sudėjus, abi didžiausios pasaulio religinės grupės 2100 metais sudarys daugiau nei du trečdalius pasaulio populiacijos (69%). 2050-aisiais jos sudarys 61%, o 2010-aisiais sudarė 55%.

Reikia pakartotinai atkreipti dėmesį, jog daugybė veiksnių gali šias trajektorijas pakeisti. Pavyzdžiui, jei didelis skaičius Kinijos gyventojų pereitų į krikščionybę, vien šis posūkis galėtų išlaikyti dabartines krikščionybės kaip didžiausios pasaulio religijos pozicijas. Arba, jeigu savęs nepriskyrimas jokiai religijai paplistų musulmoniškos daugumos šalyse – kaip šiuo metu vyksta krikščioniškose šalyse – tokia tendencija sulėtintų arba sustabdytų musulmonų skaičiaus didėjimą.

Pasak Pew, aštuoniose šalyse krikščionių skaičius sumažės perpus per artimiausius 40 metų: Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Benine, Prancūzijoje, Makedonijoje, Naujoje Zelandijoje, Bosnijoje-Hercegovinoje ir Nyderlanduose. Tada krikščionių daugumą turės 151 šalis.

Tuo pačiu metu dviejose šalyse – Makedonijoje ir Nigerijoje – daugiau nei 50% gyventojų sudarys musulmonai. Šios šalys prisijungs prie kitų 49 valstybių, kuriose musulmonų populiacija viršija 50%, teigia Pew.

Nežymus krikščionybės augimas priklausys ne nuo konvertitų, bet nuo gimstamumo.

Tikimasi, jog krikščionybė laimės 40 milijonų narių iš „religijos keitimo“ proceso per ateinančius 40 metų, tačiau neteks 106 milijonų. Nė viena kita religija nepatirs tokių drastiškų netekčių ar laimėjimų. Galiausiai musulmonai patrauks 3 milijonus konvertitų, o budistai praras 2.8 milijono.

Tad, kuri grupė laimės iš to, kad beveik 60 milijonų žmonių paliks Bažnyčią? Niekam nepriklausantys (unaffiliated).

Su jokia religine tradicija savęs nesiejančių asmenų augimas Jungtinėse Valstijose stebimas jau kurį laiką. Pokyčiai gana nemenki: spėjama, kad 61 milijonas žmonių priskirs save jokios religijos neišpažįstančiųjų grupei („nones“) 2050-aisiais, anot Pew.

2050 m. niekam nepriklausančiųjų skaičius JAV, tikimasi, išaugs nuo dabartinių 16 iki 26 procentų. Toks augimas tiesiogiai susijęs sau krikščionybe, kurios gretos, spėjama, sumažės nuo 78 procentų 2010 m. iki 66 procentų 2050-aisiais, teigia Pew.

Išties numatoma, jog „nones“ taps religine dauguma Prancūzijoje, naujoje Zelandijoje ir Nyderlanduose per ateinančius keturis dešimtmečius, teigia Pew.

Tačiau niekam savęs nepriskiriančiųjų – mažo gimstamumo Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje ir Japonijoje – tiek Pew, tiek ir CSGC spėjimu, skaičius sumažės 2050-aisiais.

Ateistų skaičius buvo pasiekęs viršūnę 1970-aisiais ir siekė 165 milijonus, bet nuo tada nuolat mažėja, teigia CSGC. 2050-aisiais skaičiai nukris net iki 125 milijonų. Išties 2050-aisiais skaičius žmonių, kurie save priskiria prie nereligingų (arba ateistų, arba agnostikų) sumažės nuo 19 procentų 1970 m. iki mažiau nei 9 procentų 2050 m.

Pew procentiniai skaičiavimai šiek tiek skiriasi, tačiau numato tą pačią tendenciją. Niekam savęs nepriskiriantieji nuo 16 procentų pasaulio populiacijos 2010-aisiais sumažės iki 13 procentų 2050-aisiais. Priežastis iš dalies geografinė, kadangi „šiandienos religiškai niekam savęs nepriskiriantys gyventojai yra susitelkę išimtinai mažu gimstamumu ir senėjimu pasižyminčiuose kraštuose, tokiuose kaip Europa, Šiaurės Amerika, Kinija ir Japonija“.

CSGC priduria dar vieną naujieną: nuo 2000 iki 2015 evangelikalų bendruomenė pasižymėjo 2.13 procentų augimu, didesniu nei induizmas (1.26 procentų), islamas (1.88 procentų), ar bendrai krikščionybė (1.32 procentų).

Kai šiek tiek mažiau nei pusės pasaulio gyventojų nebuvo pasiekusi Evangelijos žinia 1900, CSGC skaičiuoja, jog šiandien šis procentas tesiekia 30 procentų ir turėtų sumažėti dar dviem procentiniais punktais iki 2050 m.

Pagal christianitytoday.com parengė S.Ž.