Apleistoje Klaipėdos uosto krantinėje nykstantis šimtametis istorinis burlaivis „Lady Sophie“. 2015 m. (T.Markevičiaus nuotr.)

Tomas Markevičius, tapybos restauratorius, menotyrininkas, Lietuvos ir Norvegijos projekto „Gelbėjant Lady Sophie: bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas restauruojant istorinius medinius laivus“ vadovas. Autorius taip pat dirbo Kanados nacionalinėje galerijoje tapybos restauratoriumi/tyrėju, darbavosi JAV, Italijoje, Nyderlanduose. Fulbrighto, Getty ir Mellon stipendininkas, daugelio mokslinių menotyros publikacijų meno kūrinių atributavimo, tyrimų, restauravimo-konservavimo klausimais tarptautiniuose leidiniuose, pastaraisiais metais dirbęs kaip mokslininkas restauratorius ir koordinatorius Florencijos universiteto (Italija) koordinuojame tarptautiniame IMAT projekte tyrinėjant nanomedžiagų ir nanotechnologijų pritaikymą restauruojant meno kūrinius.

Nykstantis unikalus jūrinio paveldo lobis

Tuo metu, kai Klaipėda ruošiasi šią vasarą pasitikti į „Baltic Tall Ship Regatta 2015“ iš viso pasaulio suplauksiančius gražiausius istorinius didžiuosius burlaivius, o po dvejų metų, 2017-asiais, pirmą kartą tapti dar įspūdingesnio renginio – tarptautinių istorinių burlaivių lenktynių „Tall Ship Races“ finalo uostu, vienoje iš uostamiesčio krantinių, košiamas vėjo, lietaus ir sniego, po atviru dangumi kelerius metus iš eilės pūva vienas iš seniausių Europoje ir seniausias Lietuvoje istorinis burlaivis. Tai – 104 metų amžiaus senovinis burlaivis „Lady Sophie“ – suprojektuotas škoto J. A. McCallumo ir pastatytas 1911 m. legendinėje „A. M. Dickie & Sons“ laivų statykloje Tarberto mieste, prie Faino įlankos, Škotijoje.

Kiekvienas atkreiptų dėmesį į išmestą monetą arba senovinį paveikslą, tačiau nieko nedomina uosto krantinėje jau kelerius metus nykstantis istorinis burlaivis „Lady Sophie“, Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 6 prieš 8 metus įvertintas net 350 000 litų. Šalimais uoste durpes žarstantys krovikai, laiveliuose knapsintys jūrininkai ir praplaukiančių tralerių arba pramoginių jachtų kapitonai kažin ar pastebi, koks jūrinio paveldo lobis slypi po „Lady Sophie“ španhautais ir besilupančiais dažais.

O svarbiausia – nepastebi Klaipėdos miestas ir pati valstybė. Juk šis unikalus, seniausias Lietuvoje istorinis burlaivis puikiai galėtų ir turėtų atstovauti mūsų šalies jūrinėms tradicijoms ne tik 2017 m. „Tall Ship Races“ finale Klaipėdoje, bet ir kituose „Tall Ship Races“ varžybose, įvairiuose tarptautiniuose renginiuose.

Autentiškas „Lady Sophie“ raudonmedžio borto iliuminatorius (T. Markevičiaus nuotr.)

Istorinis burlaivis „Lady Sophie“ – ne padirbinys ar imitacija, bet autentiškas senovinis gafelinis kečas, dar unikalesnis dėl to, kad yra itin retas istorinis plaukiojantis burlaivis. Juk dauguma išlikusių senovinių laivų yra tik muziejiniai eksponatai, niekada nebegrįšiantys į jūrą. Kur kas retesni yra naudojamieji (plaukiojantieji) istoriniai laivai (angl. historic ship in operation). Pastarųjų pasaulyje išliko vos kelios dešimtys. Tai ypač saugomas ir dėl savo autentiškų funkcinių savybių vertinamas jūrinis paveldas.

Europos ir pasaulio miestuose šie tikri jūrinio paveldo perlai puošia miestų uostus, kanalus, sutraukdami aibes gerbėjų ir buriavimo entuziastų, laivuose įrengiami viešbučiai, mokoma buriuoti, rengiamos įspūdingos kelionės, varžybos, regatos.

Vienas labiausiai patyrusių istorinių laivų statytojų ir restauratorių Lietuvoje V. Blūdžius apžiūri „Lady Sophie” (T. Markevičiaus nuotr.)

Seniausias istorinis burlaivis Lietuvoje – vienas seniausių Europoje

1911 m. pastatyta „Lady Sophie“ yra ne tik seniausias burlaivis Lietuvoje, bet ir vienas seniausių Europoje bei pasaulyje. Palyginti seniausiu Europoje laikomas tik 14 metų anksčiau, 1897 m. pastatytas ir Danijoje registruotas 25,9 m ilgio gafelinis kečas „Skiblander II“. Švedijoje seniausiais burlaiviais laikomi 1903 m. pastatytas gafelinis kečas „Gratitude“ ir 1908 m. statyta gafelinė škuna „Constantia“.

Seniausiais Olandijoje laikomi 1903 m. statyta škuna „Flying Dutchman“, 1915 m. statytas gafelinis kečas „Tecla“ ir 1916 m. statyta gafelinė škuna „De Gallant“. Seniausias plaukiojantis Norvegijos burlaivis – fregata „Sørlandet“ – pastatytas tik 1927 metais. Lietuvos burlaiviai visai „jaunikliai“: Klaipėdos simbolis „Meridianas“ pastatytas 1947 m., o mokomasis Klaipėdos universiteto burlaivis škuna „Brabander“ – tik 1977 m.

„Lady Sophie“ – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje („Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.).

Lady Sophie“ pagal J. A. McCallumo projektą pastatė „A. M. Dickies & Son’s“ laivų statykla, kurią 1885 m. Tarberto mieste, prie Faino įlankos, įkūrė 1860 m. gimęs garsus škotų laivų statytojas Arčibaldas Malcolmas Dickie, mokęsis ir dirbęs legendinio jachtų dizainerio Williamo Fife verfėje Fairlie mieste, Škotijoje.

Tarberto statykloje buvo projektuojamos ir statomos įvairiausių formų ir proporcijų jachtos, motorlaiviai ir žvejybiniai laivai pagal įvairiausius turtingų užsakovų pageidavimus. „Morna“ (1920 m.), „Cruinneag III“ (1936) ir daugelis gražuolių A. M. Dickie jachtų skrodžia vandenis iki šių dienų. Jos vertinamos kolekcininkų ir iki šiol tebėra tikri jūrinių tradicijų ir jūrinio paveldo eksponatai.

„Lady Sophie“ (tuo metu „Lady Jean“) 1912 m.

Dviejų ledi mįslė

Įdomu, kad „Lady Sophie“ burlaivis iš pradžių buvo pakrikštytas „Lady Jean“ vardu, bet netrukus, 1914 m., buvo pervardintas „Lady Sophie“. Tradiciškai laivų vardai nekeičiami, nes jūreiviai tiki, esą vardo keitimas neša didžiulių nelaimių ir pražūtį. Pasak legendos, laivo krikšto metu jūrų ir vėjų valdovas įrašo visų laivų vardus į „Jūrų gelmių knygą“, taigi, pastebėjęs nepažįstamą – „neteisėtą“ laivą, jo nesaugo ir paskandina. Iš rastų dokumentų žinome, jog „Lady Sophie" iš tiesų vienąsyk skendo, kai uoste nutrūkus švartavimo lynams nevaldoma nudreifavo į jūrą. Kodėl buvo pakeistas burlaivio vardas? Tiriant iš Nacionalinio Škotijos archyvo, Nacionalinio Airijos archyvo, Dublino ir Glazgo uostų gautus dokumentus aiškėja, kad Jean buvo pirmojo savininko ir kapitono Johno Patersono dukra. 1913 m. jam gimė antra dukra, kurios vardo kol kas nežinome, bet galimai naujagimės vardu 1914 m. ir buvo pervadintas šis burlaivis.

Išlikusios autentiškos šimtamečio burlaivio detalės (T. Markevičiaus nuotr.)

Lady Sophie“ yra ne tik nuostabus senovinis 104 metų amžiausburlaivis, bet ir retas jūrinio ir techninio paveldo pavyzdys – 16.5 m ilgio dvistiebis gafelinis kečas, pagal Tall Ship Races rengiančios organizacijos Sail Training International klasifikaciją patenkantis į „B“ klasės didžiųjų burlaivių kategoriją.

Skirtingai nei dauguma XX a. amžiaus pradžios burinių jachtų, „Lady Sophie“ buvo suprojektuota ir pastatyta kaip prabangi džentelmeno motorinė jachta, turėjusi tuo metu retą benzino-parafino variklį su kaminu (vėliau pakeistas į dyzelinį). Dviejuose ištaigingose raudonmedžio kajutėse gali patogiai apsistoti 8 keleiviai ir įgulos nariai, įrengta erdvi kajutkompanija, kambuzas (virtuvė), du tualetai, dušas, dirbtuvė. Skirta turtingų žmonių pramogai „Lady Sophie“ įkūnija la belle époque („Gražiosios epochos“ – Europos istorijos laikotarpio nuo 1871 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 m.) būdingą žavėjimąsi mokslo triumfu ir siekį estetizuoti technologijos pasiekimus, kuriant įspūdingas transporto priemones – milžiniškus dviviečius „didžiosios išvykoms“ (Grand tour) skirtus lenktyninius automobilius, pramoginius lėktuvus arba motorinės jachtos, skirtos vos kelių asmenų pramogai.

Paskirtis paaiškina, kodėl burlaivis juvelyriškai pastatytas iš prabangių medžiagų: bortai, denis, vidaus apdailos elementai – iš raudonmedžio, o laivo korpusas – iš ypač laivų statyboje vertinamos vandeniui atsparios, bet tik Šiaurės Amerikoje augančios šiurkščiosios pušies (lot. Pinus rigida).

Nesaugomas Lietuvos jūrinis paveldas

Išlikęs autentiškas lordo Kelvino sukurtas jūrinis kompasas (T. Markevičiaus nuotr.)

Daugumoje Europos miestų „Lady Sophie“ būtų uosto ar senamiesčio kanalo puošmena ir tikrai nebūtų palikta pūti apleistoje krantinėje, tarp durpių kalnų. Ironiška, bet šis 2007 m. Klaipėdos uoste registruotas senovinis burlaivis yra įtrauktas į Didžiosios Britanijos istorinių laivų paveldo registrą, bet jo nerasite Lietuvos kultūros paveldo registre... Atrodo, kad Lietuvoje „Lady Sophie“ daugiau buvo naudojama smagioms meškeriotojų kelionėms. Vienos tokios kelionės metu Baltijos jūroje burlaivio kapitonui netgi teko kviesti ginkluotus pasieniečius, kad numalšintų nuo alkoholio apkvaitusių ir už borto besiruošiančių šokti meškeriotojų „maištą“. Apie tai rašoma čia. Lietuviškiesiems burlaivio savininkams bankrutavus, „Lady Sophie“ perėmė antstoliai ir apleistasis laivas tyliai nyko uosto krantinėje, nei valstybei, nei Klaipėdos miestui visai nesidomint ir nesistengiant perimti šį unikalų objektą ir pasirūpinti, kad seniausias Lietuvos plaukiojantis istorinis laivas taptų mūsų šalies jūrinio paveldo puošmena.

Neįsikišus visuomeninei organizacijai, šimtametis burlaivis, matyt, netrukus būtų papildęs Klaipėdos pilies uosto „laivų kapinaitėse“ kaupiamą istorinių burlaivių griaučių kolekciją... O juk 2015 metus Europos Taryba paskelbė Techninio ir jūrinio paveldo metais! Būtų ironiška ir liūdna, jei turint unikalų, vieną seniausių Europoje ir, svarbiausia, galintį plaukioti istorinį burlaivį, Lietuvos jūrinėms tradicijoms 2017 m. „Tall Ship Races“ finale atstovautų plastmasinės jachtos ir šiuolaikinės burlaivių replikos.

Vairinės detalės (T. Markevičiaus nuotr.)

Žinoma, istorinių burlaivių restauravimas – ypatingų žinių, gebėjimų ir laiko reikalaujantis ir daug kainuojantis darbas. Kita vertus, iš pasaulio praktikos akivaizdu, kad investicijos į kultūros paveldo išsaugojimą visada atsiperka. Istoriniai burlaiviai sutraukia minias turistų, sukuria papildomų veiklų ir pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, pastebėta, kad, nepatraukliuose Leideno ir Delfto (Nyderlandai) miestų kanaluose pastačius istorinius laivus, pakilo greta esančio nekilnojamojo turto kainos.

Kaip saugomi ir restauruojami istoriniai laivai kitose valstybėse? Šioje srityje aktyviai dirba visuomeninės organizacijos, savanoriai entuziastai ir laivų savininkai, kuriuos remia valstybė ir įvairūs fondai. Norvegijos Karalystės Kultūros paveldo direktoratas istorinių laivų savininkams kasmet skiria nemažas dotacijas restauruoti laivus, juos prižiūrėti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Anglijoje istorinių laivų restauravimą remia valstybė, privatūs fondai ir Nacionalinis paveldo loterijos fondas, o dosnus finansavimas leidžia restauruoti net gaisro sunaikintus įspūdingo dydžio burlaivius, tokius kaip legendinis 84,34 m ilgio kliperis „Cutty Sark“, pastatytas 1869 metais. JAV istorinių burlaivių restauravimą dosniai remia JAV laivynas, federalinė ir valstijų vyriausybė, įvairūs valstybiniai ir privatūs fondai.

Lietuvoje institucinė ir koordinuota jūrinio paveldo apsauga kol kas nepakankamai tvirta. Bet šiuo atveju bendromis valstybės ir visuomenės pastangomis „Lady Sophie“ nebaigs savo gyvenimo Pilies uosto laivų „kapinaitėse“.

Klaipėdos pilies uosto „kapinaitėse“ po atviru dangumi pūva į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtraukti istoriniai burlaiviai (T. Markevičiaus nuotr.)

Lady Sophie“ viltis – unikalus pilotinis Norvegijos ir Lietuvos projektas laukia atrankos komisijos verdikto

Gindama viešą interesą, seniausią Lietuvos burlaivį gelbėti ėmėsi Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (NTGS) drauge su Lietuvos jūrų muziejumi ir Norvegijos „Hardanger og Voss“ muziejumi ir istorinių laivų restauravimo centru parengę bendrą burlaivio restauravimo projektą, kuriuo bus skatinamas institucinis bendradarbiavimas ir perduodama geroji Norvegijos specialistų patirtis, saugant jūrinį paveldą ir restauruojant istorinius burlaivius.

Gelbėjant „Lady Sophie“ sumanytas kaip Lietuvos ir Norvegijos edukacinis pilotinis projektas, kuriuo bus stiprinamas tarptautinis, valstybės, savivaldos institucijų bei visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas, perimant gerąją Norvegijos specialistų patirtį didžiųjų istorinių burlaivių konservavimo-restauravimo srityje. Šiuo metu projektą „Gelbėjant „Lady Sophie“: bendradarbiavimas ir gebėjimų stiprinimas restauruojant istorinius medinius laivus“ vertina Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT 10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ atrankos komisija. Jeigu šiam tarptautiniam projektui bus suteikta parama, dar šią vasarą prasidės tyrimo ir restauravimo darbai, kuriuos planuojama užbaigti 2016 m. vasarą.

Magiška didžiųjų burlaivių romantika nepalieka abejingų: akimirkos plaukiant vienu seniausių Olandijos burlaivių „Tecla“. „Tall Ships Races 2011“ etapas Klaipėda – Turku, Suomija (H. Gaidamavičiaus nuotr.).

Projektas numato istoriografinius ir technologinius tyrimus, specialistų mokymus bei stažuotes, rezultatų viešinimą ir pritaikymą visuomenės reikmėms. Pasitelkus šiuolaikines vaizdinimo technologijas (3D skenavimą lazeriu) bus atlikti laivo matavimai ir jo erdvinis vaizdas. Burlaivis bus restauruojamas pagal aukščiausius šiuolaikinio mokslinio restauravimo principus bei standartus, maksimaliai išsaugant medžiaginį ir struktūrinį objekto autentiškumą. Planuojame parengti leidinį, sukurti interneto svetainę ir trumpus filmukus apie laivo istoriją, konstrukciją, taip pat apie konservavimo-restauravimo technologijas ir jų įgyvendinimo procesą. Restauruotas šimtametis burlaivis, tikimasi, taps gyvu Lietuvos jūrinio paveldo eksponatu, švartuosis Klaipėdos centre arba prie Lietuvos jūrų muziejaus, o vasarą – Nidoje, prieinamas visuomenei.

Projekto „Gelbėjant Lady Sophie“ kūrėjai apžiūri patalpas, kur turėtų įsikurti lietuvių ir norvegų restauratoriai ir savanoriai (T. Markevičiaus nuotr.)

Siekiama įprasminti jūrinio paveldo apsaugos aktualumą ir drauge pritaikyti šį senovinį burlaivį jūrinių tradicijų populiarinimui: mokyti buriuoti vaikus ir jaunimą, rengti mokslines ir kultūrines ekspedicijas pristatant Lietuvą įvairiose su jūriniu paveldu susijusiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Projektas „Gelbėjant „Lady Sophie“ suburs įvairių sričių specialistus, skatins valstybės įstaigų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimą, puoselėjant ir saugant Lietuvos jūrinį paveldą, paskatins įgyvendinti kitus Lietuvos istorinių laivų restauravimo projektus. Juk, pasak žymiojo danų filosofo Søreno Kierkegaardo, „gyvenimas turi būti suvokiamas žvelgiant atgal, bet gyvenant tik į priekį“.