Pasaulis ima suprasti, kad iškastinis kuras visai nėra pigus. Oficialioji anglies, naftos ir dujų kaina neparodo, kiek daug valstybėms kainuoja iškastinio kuro naudojimo žala: oro tarša, chroniškos ligos ir mirtys, klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės. Negana to, kasmetinės subsidijos iškastiniam kurui yra didesnės nei suma, kurią viso pasaulio valstybės skiria sveikatos apsaugai. Kadangi daugelio galingųjų valstybių ekonomikos remiasi iškastiniu kuru ir valdžios atstovai vangiai derasi, kaip stabdyti klimato kaitą, veiksmų imasi patys žmonės, sakydami „NE investicijoms į iškastinį kurą“.

„The Guardian“ pradėjo kampaniją „Keep it in the ground“, kuria skatina didžiuosius fondus išimti savo investicijas iš iškastinio kuro korporacijų. Tinklalapyje nuolat publikuojami analitiniai straipsniai, demaskuojantys didžiųjų iškastinio kuro kompanijų skleidžiamą propagandą, pateikiantys mokslininkų įžvalgas ir investavimo tendencijas. Kadangi bendrame informacijos sraute gali būti klaidu, pateiksiu įdomiausius faktus.

Iškastinio kuro subsidijos siunčia siaubingą signalą: deginti daugiau anglies

Naujausiais mokslininkų apskaičiavimais, norint išvengti katastrofinių padarinių, reikia po žeme palikti du trečdalius iškastinio kuro rezervų. Nepaisydamos to, 200 didžiausių gavybos kompanijų vien 2012 m. išleido 674 mlrd. dolerių naujų telkinių paieškai. Visa ši suma, lygi 1 proc. pasaulinio BVP, gali tapti bevertė. Ekonomikos profesorius Lordas Nicholas Sternas, buvęs Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, yra apskaičiavęs, kad 2 proc. metinio BVP užtektų padengti pasaulio perėjimui prie švarios ir tvarios ekonomikos.

EPA nuotrauka

O ką jau kalbėti apie iškastinio kuro subsidijavimą. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, akmens anglis, daranti didžiausią žalą žmonių sveikatai, yra labiausiai pasaulyje subsidijuojamas kuras. Iškastinio kuro kompanijos kas minutę iš subsidijų pasipelno 10 mln. dolerių. Ši sunkiai protu suvokiama suma per metus sudaro 6.5 proc. pasaulinio BVP.

Pasaulio banko prezidentas Jimas Yong Kimas paragino valstybių vadovus įvesti anglies dioksido mokestį ir nedelsiant nutraukti subsidijas iškastiniam kurui, kad sustabdytume globalinį atšilimą. J. Kimas teigė, kad yra absurdiška, jog vyriausybės padidino anglies, naftos ir dujų naudojimą suteikdamos subsidijas vartotojams: „Turime atsikratyti iškastinio kuro subsidijų dabar pat.“

Jimas Yong Kimas primygtinai pabrėžė, kad dabartinis energijos kainų smukimas yra geriausias laikas sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartotojams. Šiuo metu pasaulio politikai išleidžia apie 1 trilijoną dolerių (tūkstantį milijardų – red. past.) per metus subsidijuodami iškastinį kurą. Kimas teigė: „Iškastinio kuro subsidijos siunčia siaubingą signalą: deginti daugiau anglies.“

Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet – 29000 mirčių dėl taršos

Jungtinėje Karalystėje nuo oro taršos kasmet miršta dešimt kartų daugiau žmonių, nei žūva eismo įvykiuose. Sveikatos departamentas apskaičiavo, kad dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis sukeltų ligų kasmet miršta 29000 šalies gyventojų. Kai kuriuose šalies regionuose dėl prastos aplinkos oro kokybės miršta kas dvyliktas žmogus. Tuo tarpu Indijoje ir Kinijoje, savo pramonę remiančiose akmens anglimi, skaičiai dar iškalbingesni: Indijoje kasmet pusantro milijono žmonių miršta nuo ligų, kurias sukėlė vidaus ir lauko oro tarša. Šalis pirmauja pasaulyje pagal susirgimus astma. Pekine ir Naujajame Delyje žmonės priversti kasdien vaikščioti su respiratoriais. Ilgai kentę gyventojai ima piktintis ir reikalauti, kad vyriausybės keistų aplinkos apsaugos politiką.

Delio užterštumas

Anglies burbulas sprogo

Tačiau anglies era eina į pabaigą. Ekonomikos ekspertai teigia, kad pasaulio laukia didžiulė ekonominė krizė, sukelta investicijų į iškastinį kurą. Nors vyriausybių vadovai jau kurį laiką sutaria, jog negalima leisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti daugiau nei dviem laipsniais, investuotojai netikėjo, kad bus imtasi realių veiksmų pažaboti klimato kaitą. Fondai ir toliau investavo į anglies, naftos ir dujų pramonę.

„Analitikų požiūriu, reikia važiuoti traukiniu iki pat akimirkos, kai šis nukris į prarają. Kiekvienas galvoja esantis pakankamai protingas išlipti laiku, bet ne kiekvienas gali išeiti pro tas pačias duris vienu metu“, – teigia ekspertai ir prideda, kad investuotojų į iškastinį kurą laukia milžiniški praradimai.

Jau dabar 200 didžiųjų iškastinio kuro korporacijų skolos siekia beveik 40 proc. viso jų kapitalo. Pavyzdžiui, didžiausia privati akmens anglies gavybos kompanija „Peabody“ pernai prarado 787 mln. dolerių. Nemažai prie to prisidėjo visuomeninės investicijų atitraukimo kampanijos. Broliai Rockefelleriai atsisakė investicijų į akmens anglies pramonę teigdami, kad tai jų moralinė pareiga. Tą patį padarė ir žymusis Stanfordo universitetas. Po to per JAV nusirito ištisa investicijų išėmimo banga: 800 institucijų ir privačių investuotojų nusprendė perkelti savo kapitalą iš akmens anglies ir naftos gavybos įmonių į kitas sritis. Iš viso jų valdomas kapitalas siekė 50 mlrd. dolerių. Judėjimas žaibiškai išplito nuo universitetų miestelių iki pensijų fondų. Tai sudavė skaudų smūgį iškastinio kuro kompanijoms.

Tie, kurie dar to nepadarė, raginami paskubėti. „Kiekvienas pensijų fondo valdytojas turi savęs paklausti, ar į savo investavimo strategiją įtraukė klimato kaitos ir anglies riziką. Jeigu ne, turėtų pradėti jau dabar“, – teigia 2 mlrd. vertės pensijų fondą valdantis Howardas Pearce.

Milijardinio fondo valdytojas Jeremy Granthamas teigė, kad jų fondas išims savo kapitalą iš anglies ir netradicinio iškastinio kuro sektoriaus. „Jų žlugimo tikimybė per didelė, kad kaip investuotojas taip rizikuočiau.“

Perkelti savo investicijas – moralinis apsisprendimas

Tačiau šis investavimo vajus nėra tik elito reikalas. Pirmiausia tai – kiekvieno iš mūsų moralinis apsisprendimas.

Investicijų atitraukimo šalininkai teigia, kad jų tikslas yra priversti bankrutuoti iškastinio kuro kompanijas ne finansiškai, o moraliai. Niekas nesitiki, kad atitrauktos bažnyčių ar universitetų investicijos padarys didelę žalą tiems milžinams. Tačiau jie siunčia žinią, kad galima atsisakyti iškastinio kuro ir nepakenkti savo investicijoms. Pasaulis pasikeitė. Galima išgelbėti pasaulį ir kartu gauti gerą investicijų grąžą.

Turbūt dauguma iš mūsų naudojamės pensijų fondų paslaugomis. Tačiau kur keliauja mūsų lėšos? Didelė tikimybė, kad ir būdami susirūpinę aplinkos apsauga, patys to nežinodami remiame anglies ir naftos pramonę.

Susisiekiau su savuoju banku ir pasidomėjau, kur keliauja mano pasirinkto pensijų fondo lėšos. Pavyko išsiaiškinti tiek, kad pinigai patenka į didesnius fondus, kurie dalį kapitalo investuoja į energetiką, o tai reiškia – ir į iškastinio kuro gavybos įmones. Banko atstovai apie tai kalba nenoriai. Įdomu tai, jog „Swedbank“ deklaruoja savo dėmesį aplinkosaugai teigdami, kad vienas iš rimčiausių iššūkių, su kuriuo susiduria žmonija, yra klimato kaita. „Matome, kad dėl klimato pokyčių kyla grėsmė pasaulio gerovei ir klausimų dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių sąnaudų.“ Visgi tuo pat metu bankas nesuteikia galimybės pasirinkti „žaliojo pensijų fondo“, kuris investuotų pinigus tik į tuos sektorius, kurie nekenkia žmonių sveikatai ir aplinkai.

Atsiradus užtektinai šiuo klausimu susirūpinusių žmonių galėtume pasiekti, kad bankai pradėtų viešinti savo investavimo kryptis. Ir net jeigu mūsų investicijos tėra lašas jūroje, reikalaudami skaidrumo galime išreikšti savo pilietinę ir vertybinę poziciją, kad nepalaikome tolesnio taršaus kuro naudojimo, tačiau remiame švarios ekonomikos vystymąsi.