Artėjant Rusijos prezidento V. Putino vizitui Vatikane, „Vatican insider“ paskelbė italų žurnalisto Gianni Valente komentarą, kuris suteikia platesnį kontekstą birželio 10 d. įvykusiam dviejų lyderių susitikimui.

Vladimiras Putinas yra pasiruošęs paaiškinti Maskvos poziciją dėl Ukrainos krizės popiežiui Pranciškui. Taip teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra TASS. „Jei popiežius parodys susidomėjimą, neabejoju, kad prezidentas bus pasiryžęs detaliai išaiškinti Rusijos poziciją“, – sakė D. Perkovas.

Tai jau antrasis Putino susitikimas su Pranciškumi, kuris buvo įtrauktas į konfidencialias Rusijos ir Vatikano diplomatų darbotvarkes tik prieš porą savaičių.

Kaip ir pirmuoju atveju, tai buvo Putino sprendimas stabtelėti Romoje kelionės į Italiją metu, kad galėtų susitikti ir pakalbėti su Romos vyskupu.

Rusijos prezidentas atvyko į Italiją dalyvauti „Expo 2015“ parodoje Milane ir apsilankymas Romoje nebuvo įtrauktas į pirminį tvarkaraštį. V. Putino prašymas buvo nedelsiant išpildytas ir popiežius be jokios dvejonės įtraukė susitikimą su Rusijos prezidentu į savo perpildytą dienotvarkę.

Tai, jog Šventasis Sostas nedelsiant priėmė pasiūlymą, yra aiškus ženklas, patvirtinantis, kad popiežius ir Vatikano diplomatija nenori įvesti „karantino“ Putino Rusijai, kaip tai daro kai kurios Vakarų grupės.

Popiežiaus ir Vatikano diplomatijos iniciatyvos, kurias jie vykdo Sirijos konflikto akivaizdoje – pirmiausia ir svarbiausia buvo maldos ir pasninko už Siriją diena. 2013 m. rugsėjo 7-oji sutampa su Rusijos diplomatine strategija, kuri priešinasi išorinei karinei intervencijai į Siriją ir išjudino Assado cheminių ginklų atsargų naikinimo procesą.

Per beveik dvejus metus itin padaugėjo konfliktinių taškų tarp Rusijos ir Vakarų šalių. Tačiau šv. Petro įpėdinis išlaiko atvirą komunikacijos kanalą su Kremliaus lyderiu ir kai kuriose srityse jį net plečia.

Tarp karo veiksmų ir abipusių kaltinimų tarp Rusijos ir Vakarų šalių dėl Ukrainos krizės, popiežius sugebėjo išlikti nuošalyje nuo priešingų pusių nesutarimų.

Politiniai ir Bažnyčios lyderiai išreiškė viešą pagarbą dėl popiežiaus žodžių, kuriuos jis pasakė apie Ukrainos konfliktą: „Trečiasis pasaulinis karas vykdomas gabalais.“

Balandžio pabaigoje patriarchas Kirilas palaikė Šventojo Sosto poziciją Ukrainos krizės atžvilgiu: „Popiežius Pranciškus ir Šventojo Sosto valstybės sekretorius priėmė apgalvotą poziciją situacijos Ukrainoje atžvilgiu, išvengdami vienpusių vertinimų ir ragindami nutraukti brolžudišką karą.“

Net tada, kai Turkija užsipuolė popiežių dėl jo pareiškimo apie armėnų genocidą, Putinas išnaudojo galimybę viešai išreikšti savo pagarbą dėl popiežiaus „įžvalgumo šiame žaidime“: kalbėdamas su žurnalistais balandžio 16 d. jis sakė: „Aš manau, kad popiežius turi tokį autoritetą pasaulyje, kad ras būdą, kaip pasiekti supratimą su visais mūsų planetos žmonėmis, nepriklausomai nuo jų religijos.“

Dar vienas ženklas, kad Maskva nemano, jog dabartinis Romos vyskupas yra Vakarų aljanso kapelionas. Labai tikėtina, kad Ukrainos krizė bus V. Putino pokalbio su popiežiumi pagrindinė tema. Be to, jie tikriausiai aptars smurtą, kuris skaldo Artimuosius Rytus ir atnešta siaubingų kančių tų šalių krikščionims, gyvenantiems čia nuo Apaštalų laikų. Kai Sirijos konfliktas išplito, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia ir Kremlius parodė didesnį susidomėjimą Artimųjų Rytų Bažnyčių reikalais.

Poreikis apsaugoti krikščionis arabų šalyse tapo svarbia Putino Artimųjų Rytų darbotvarkės dalimi. Po dešimtmečius trukusios Sovietų komunistų režimo ateizacijos Putinas pretenduoja į neocaristinio stiliaus Rytų krikščionių gynėjo vaidmenį (tuo tarpu tradicinis Prancūzijos „protektoratas“nyksta, ypač turint omenyje katalikų bendruomenes Artimuosiuose Rytuose).

Tačiau Pranciškus nesuteikė nei Vakarų, nei Rusijos grupei jokio preteksto išnaudoti Artimuosiuose Rytuose persekiojamų krikščionių nelaimės, kurstyti beatodairiškas islamofobijos nuotaikas.

Net ir naujausi jo pasisakymai Sarajeve - kai etninių ir religinių konfliktų, kankinusių Europą praėjusio amžiaus pabaigoje dar neužgiję - patvirtino faktą, kad popiežius Pranciškus nesiekia gauti politinės paramos ar suformuoti „Šventąjį aljansą“ su pasaulio galingaisiais. Jo tikslas – nesavanaudiškai prisidėti siekiant užkirsti kelią konflikto priežastims.

Tuo pačiu metu jis saugosi nuo visų bandymų galios troškimo interesus slėpti po ideologijomis, kurios remiasi etniniais ir religiniais veiksniais. Šie interesai, pradedant ginklų prekyba (apie tai Pranciškus nuolat užsimena savo kalbose) ir kova dėl gamtos išteklių kontrolės, yra tikrosios konfliktų priežastys.

Būdamas jėzuitas, popiežius puikiai žino, kad Rusija – kaip ir Kinija – yra šalis, kuri suvaidino svarbų vaidmenį istorijoje ir negali būti atkirsta nuo kiekvieno nuoširdaus bandymo dalyvauti bendrojoje lyderystėje globalizacijos kontekste.

Kadangi popiežius pasaulio problemas vertina Evangelijos žvilgsniu, vizitas į Maskvą jam galėtų būti pageidautinas, ir išties pats popiežius išreiškė savo susidomėjimą galimu vizitu jau pirmaisiais savo pontifikato mėnesiais. Rusų diplomatas ir Putino patarėjas Jurijus Uškovas teigė, jog pokalbio metu popiežius ir Rusijos vadovas „aptars galimus tolesnius kontaktus“, tačiau pridūrė nežinantis, ar Putinas pakvies popiežių į Maskvą ir kad tai susiję „ne vien su Valstybe“, bet ir su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.

Paradoksalu, tačiau kai kurie aukšto rango Maskvos patriarchato pareigūnai labiausiai susirūpinę dėl popiežiaus Pranciškaus populiarumo taip pat ir tarp rusų.

Metropolito Hilariono Alfejevo komentaras pernai vykusios Sinodo sesijos metu Vatikane paliko itin prastą įspūdį. Jis nėra patriarchas, bet Maskvos patriarchato „užsienio reikalų ministras“.

Ta proga Hilarionas pasinaudojo jam parodytu svetingumu, užsipuldamas Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčią, – šis pasisakymas buvo visiškai ne vietoje.

Plačiai žinomas faktas, kad Maskvos patriarchatas lig šiol labai vangiai prisidėjo prie ekumeninių pastangų teologijos prasme – čia dominuoja išimtinai Konstantinopolio ekumeninio patriarchato teologai – pasirinkdami Bažnyčių „aljanso“ poziciją gindami moralines vertybes.

Dabartinis apaštalo Petro įpėdinis parodė konkretų susidomėjimą „pažinti“ savo ortodoksų brolių teologiją.

Tačiau lig šiol ortodoksų pasaulyje Rusijos Bažnyčia atrodo mažiausiai pasiruošusi išnaudoti progą ir atsikratyti praeities šmėklų bei liautis vadovautis sakralių dalykų pareigūnų išskaičiavimais.

Pagal „Vatican insider“ parengė M. Midverytė ir S. Žiugždaitė