Prelat. E. Putrimas, mons. Luis Okulik, EVKT atstovas spaudai Thierry Bonaventura

 

Ar Lietuva pasiruošusi stoti į akistatą su galinga migracijos banga, užliejusia Europą? Kaip galime ir privalome pasipriešinti gėdingai šių laikų vergovės formai – prekyba žmonėmis? Apie tai bei apie trijų irakiečių šeimų atvykimą į Lietuvą jau šį penktadienį buvo kalbama spaudos konferencijoje Vilniaus Šv. Juozapo seminarijoje liepos 1 d. Birželio 29–liepos 2 d. čia vyksta Europos Vyskupų Konferencijų už migrantų sielovadą atsakingų vyskupų ir atstovų susitikimas.

Pagalbos motyvas – ginti pamatinę žmogaus teisę

„Sutelkėme dėmesį į Lietuvos patirtį, padedant lietuvių migrantams kitose šalyse, taip pat prekybos žmonėmis reiškinį“, – sakė mons. Luisas Okulikas, EVKT „Caritas in Veritate“ komisijos sekretorius. Anot jo, kalbant apie migraciją, labai skiriasi šalių perspektyvos, ne visada sugebama suvokti detales, susijusias su nacionaline spacifika. Tad labai svarbu pabrėžti, kad Bažnyčios įsipareigojimas padėti migrantams yra pagrįstas Bažnyčios socialiniu mokymu – primenant „kiekvieno žmogaus teisę gyventi savo namuose, savo gimtoje žemėje – niekas negali būti verčiamas emigruoti“, – sakė sekretorius. Kita vertus, kiekvienas žmogus turi teisę emigruoti, jeigu jo gyvenamoji situacija yra nepakenčiama. „Valstybės turėtų paisyti šių žmogaus teisių“, priešingu atveju tai reikštų egozimą, paliekantį kitus už borto. „Žmogaus orumas, žmonių teisės, ypač dokumentų neturinčių migrantų teisės, visada privalo būti gerbiamos“, – Bažnyčios poziciją pabrėžė kalbėtojas. Atsižvelgdama į tai, Bažnyčia įvairiose Europos šalyse stengiasi atsiliepti į migracijos iššūkį, pabrėždama konkretų žmogaus asmenį, o ne abstrakčiai.

Skaudi drama

„Man teko asmeniškai susidurti su be galo skaudžiais pabėgėlių likimais“, – sakė prel. Edmundas Putrimas, Užsienio lietuvių katalikų sielovados delegatas. Prisimindamas asmeninį bendravimą su pabėgėlių stovyklose Maltoje gyvenančiais žmonėmis, kurie išgyveno laivo sudužimą ir gal neteko visos savo šeimos arba nežino, koks jų likimas, prel. Putrimas kalbėjo apie tikrą Europos kryžių: ši gyva žmonių gija iš pietų tęsiasi iki šiaurės, todėl susitikimas šįkart vyksta Lietuvoje, tačiau vyksta judėjimas ir Rytų–Vakarų kryptimi. Susitikime lietuvių kapelionai iš Londono, Dublino, Norvegijos pasakojo apie iššūkius, su kuriais susiduria, mėgindamai emigravusiems lietuviams padėti išvengti asimiliacijos, bet ir sėkmingai integruotis, išsaugant savo vertybes ir tapatybę.

Prekyba žmonėmis vis aštriau paliečia ir lietuvius, kurie gabenami į įvairius kraštus – Angliją, Ispaniją, Ameriką. Atsiliepiant į tai ir Lietuvoje jau formuojama Šv. Mortos grupė, sekant Londone pradėtos iniciatyvos pavyzdžiu. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas birželio 26 d. pasirašė Memorandumą, kuriuo įsipareigoja telkti jėgas prieš prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę.

Įvairiais duomenimis, globalioje rinkoje yra parduota daugiau nei 2,4 milijonai žmonių. Dauguma aukų yra moterys, tačiau daugėja ir į naujųjų vergų prekybininkų rankas pakliūvančių vaikų skaičius. Ryškėja tendencija įtraukti juos į nuskalstamas veikas. Memorandumu įsipareigojama aktyviai bendradarbiauti užkertant kelią visų formų prekybai žmonėmis ir žmogaus kūno dalimis, nustatant prekybos žmonėmis aukas, pagal kompetenciją teikiant joms pagalbą ir užtikrinant jų asmeninį saugumą.

Kun. A.Toliatas, Dr. Alvydas Šakočius, arkivysk. G. Grušas

Bernardinai.lt

Kun. Algirdas Toliatas yra paskirtas koordinatoriumi iš Bažnyčios pusės. Kaip priminė Vilniaus arkivyskupas ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas, Bažnyčia Lietuvoje – ypač per „Caritas“ organizaciją – jau padeda išsilaisvinti žmonėms, įkliuvusiems į šį tinklą, taip pat ir ugdo prevenciškai, padėdama suvokti galimas grėsmes.

Dr. Alvydas Šakočius, Policijos departamento prie VRM vyriausiasis patarėjas, savo ruožtu kaip didžiausią problemą paminėjo prevencijos trūkumą – ypač laikotarpį, kai žmonės yra verbuojami, gali potencialiai tapti aukomis ir nesugeba įvertinti grėsmės. Kita vertus, nėra lengva identifikuoti auką, o tai padarius – užtikrinti jos sauguma, o vėliau integruoti į visuomenę. „Apsauga ir integarcija yra labai aktuali tema, todėl memorandumas taps svarbia pagalba“, – viliasi pareigūnas. A. Šakočius mano, jog memorandumas sudarys terpę didesnei valstybės institucijų integracijai ir bus išvengta dabar būdingo fragmentiškumo, turint omenyje Socialinės apsaugos, Vaikų teisių apsaugos, Vidaus reikalų minsiterijos jau vykdomą darbą. „Anksčiau kova su prekyba žmonėmis vykdavo pagal atskirus projektus, aktyviai dalyvavo „Caritas“, tačiau viskas buvo gana fragmentuota. Memorandumas leis įtraukti visą Bažnyčos potencialą, panašiai kaip saugaus eismo atveju, kai dirbdami kartu su Bažnyčia pasiekėme gerų rezultatų“, – sakė A. Šakočius.

Arkivysk. G. Grušas: „Proga grąžinti patirto gailestingumo skolą“

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ liepos 3 d. priims tris irakiečių šeimas, kurios atvyksta nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą – penkiolikos žmonių grupė yra chaldėjų rito (katalikų) Bažnyčios nariai. Ketvirtoji į Lietuvą vykti pageidavusi šeima pateko į avariją, tad atvyks, kai jos nariai bus išleisti iš ligoninės. „Esu ne kartą sakęs, kad mūsų pareiga priimti tuos, kurie bėga nuo pavojaus savo gyvybei, – sakė arkivysk. G. Grušas. – Panašiai juk buvo priimti mūsų artimieji, kai turėjo pradėti gyvenimą po Sibire ar Europos kraštuose. Mes esame pasinaudoję kitų žmonių gailestingumu, šiandien ateina laikas atverti širdis ir būti pasiruošusiems kaip krikščionys priimti kitus žmones. Jei nebūtų buvę pabėgėlių stovyklų Vokietijoje tarpukariu, daug mūsų tautiečių nebūtų išgyvenę. Aš – Amerikoje, prelatas Putrimas – Kanadoje augome su žmonėmis, kurie išgyveno todėl, kad kažkas padėjo jiems: „Caritas“, valstybinės institucijos aprūpino juos maistu, drabužiais, pasirūpino išsilavinimu.“

Kalbėdamas apie žmonių nuotaikas migrantų klausimu, arkivyskupas pabrėžė, kad kartais tendencinga informacija visus migrantus ir pabėgėlius suplaka su teroristais, užmirštant, jog tūkstančiai niekuo nekaltų žmonių tiesiog bėga nuo mirties. Kita vertus, arkivysk. Grušas pripažįsta, jog žmonės jaučia baimę ir kad pavojai, susiję su žmonių srautais, yra realūs. „Bet tai nereiškia, kad dėl to turime atsitverti nuo viso pasaulio – juk esame Europos piliečiai, pasaulio piliečiai.“ Atvykstančius žmones tikrina saugumas, ar nėra susiję su teroristinėmis grupuotėmis – tai teisėta savisauga. „Tačiau nereikia perdėtai bijoti ir dėl tos baimės atsisakyti padėti daugybei kitų nekaltų žmonių, – pabrėžė arkivyskupas. – Dirbant su pabėgėliais, visada išlieka rizikos elementas, tačiau jis negali sustabdyti nuo pagalbos teikimo.“

Lietuva jau teikia paramą besitraukiantiems iš Ukrainos, čia gydosi sužeisti kariai, priimami vaikai. Numatoma, kad šie srautai iš Rytų kaimynystės gali sustiprėti, todėl kol kas detaliai skaičiuojama, kiek pabėgėlių iš toliau Lietuvos valstybė gali priimti.

Šiuo atveju Irako šeimos kreipėsi į Turkijoje esantį Lietuvos konsulatą, kuris tarėsi su Lietuvos institucijomis bei Bažnyčia. Lietuvos „Caritas“ atstovė šiuo metu yra Turkijoje, iš kur atlydės šeimas į Lietuvą.

Vilniaus mieste yra keturi dekanatai, ir kiekvienas jų sutiko globoti po šeimą: pasirūpinti jų apgyvendinimu, maitinimu pirmus tris mėnesius. Šeimos lankys lietuvių kalbos kursus, vyks integracijos programa.

Tarptautinis susitikimas migracijos klausimu baigsis ketvirtadienį, liepos 2 d., dalyvaujančiųjų piligrimine kelione į Kryžių Kalną, prisimenant visas nelegalios migracijos aukas pasaulyje.

Bernardinai.lt

Susitikimas organizuojamas Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos (CCEE) komisijos „Caritas in Veritate“ Migracijos skyriaus, vadovaujamo kardinolo Josipo Bozanico, Zagrebo arkivyskupo. Susitikimas vyksta Vilniuje, Vilniaus arkivyskupo metropolito ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko Gintaro Grušo kvietimu.

Vilniaus konferencijoje dalyvaus SECAM (Afrikos ir Madagaskaro Vyskupų Konferencijų simpoziumo) Migracijos skyriaus prezidentas kun. Mesminas Prosperas Masengo ir kun. Matthew Johnas Gardzinski, atsakingasis atstovas iš Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos.