Ar mėgstate poeziją? Atsakyti į šį klausimą teko Mykolo Romerio universiteto Vertimo ir redagavimo (VR) bei Dalykinės anglų ir kitos užsienio kalbos (DAU) programų studentams – būsimiems vertėjams, redaktoriams, komunikacijos vadybininkams, rašytojams, poetams...

Poezija patinka. Rašyti. Romantiška. Geriau proza. Labai sunku. Skaityti. Poezijos nemėgstu, – štai atsakymai studentų, kurie jau dalyvauja poezijos vertimo konkurse SOAR(T).

SOAR(T) – konceptualus poezijos vertimo konkurso pavadinimas, kviečiantis rizikuoti – išeiti iš siauros ir saugios akių aprėpties, kuri atpažįsta raidžių derinį ir tradicines jo prasmes, tai naujai besidėliojančių žodžių paieška (pvz.: soar; so art, so(a)rt) ir kartu drąsus šūkis – SKLĘSK! Tokiam iššūkiui šį pavasarį MRU filologijos bakalauro programas studijuojančius studentus pakvietė jų dėstytojos. SOAR(T) pastūmėjo studentus rizikingam žingsniui – perskaityti ir išversti iš anglų kalbos jaunų pradedančių angliškai rašančių poetų Greeros Dewdney, Omaro Bynono, Lanos Masterson eiles. Visi autoriai – MRU studentų bendraamžiai nuo 14 iki 25 metų, kalbantys su pasaulio realijomis poetiniu tekstu. Jie visi dalyvauja Londono, Jungtinės Karalystės Barbicano jaunųjų poetų bendruomenės dirbtuvėse.

Nors SOAR(T) poezijos konkursas jau perėjo kelis etapus – pirmosios verstinės redakcijos aptarimas, antrosios redakcijos taisymas, dar laukia galutinis vertimo finišas – publikacijos rugsėjį. Keletą mėnesių bendravę virtualiai, gegužės mėnesį vertėjai susirinko į jaukų būrį paskaityti ir aptarti savo verstus tekstus kartu su „Literatūrinių slinkčių“ redaktoriais ir poetais Birute Grašyte, Sauliumi Vasiliausku, vertėja ir redaktore Aušra Karsokiene bei savo dėstytojais ir taip universiteto istorijoje pradėjo naują poezijos vertimo amžių.

Jaunų angliškai rašančių poetų vertėjai atvirai dalijasi savo įspūdžiais.

Aivaras Rokas, VR I kurso studentas, pripažįsta: „Iš tiesų poezijos nemėgstu, bet buvo įdomu pabandyti iš anglų kalbos išversti eilėraštį į lietuvių kalbą. Pasirinkau nerimuotą eilėraštį, panašų į pasakojimą. Be to, jis man pasirodė įdomus, nes parašytas „veidrodiniu principu“ (pirmoji strofa tarytum apversta aukštyn kojomis, bet šiek tiek pakeičianti mintį). Vis dėlto versti nebuvo lengva, gal ir dėl to, kad poezijos skaitau nedaug, labiau mėgstu prozą ar dramą. Taigi išbandžiau save versdamas poeziją, bet manau, kad man geriau sekasi versti prozos tekstus. Vis dėlto tai buvo gera patirtis, studijuojant vertimą iš anglų kalbos.“

Vika Ramanauskaitė, VR I kurso studentė, sako: „Vidiniai konfliktai, meilės, skausmo ir netekties žodžiai eilėraščiuose įkvepia apmąstyti, ar gyvenu taip, kaip noriu, ir ar darau tai, kad pakeisčiau dalykus, kurie man kelia nerimą, ir atsikratyčiau abejonių, kurios nepalieka manęs. Kadangi studijuoju vertimą ir redagavimą, pamaniau, kad tai būtų savotiškas savęs išbandymas, juk poeziją versti nėra lengva, tad nusprendžiau išmėginti savo jėgas, pamatyti, ką išmokau per trumpą studijų laiką. Tai buvo nauja patirtis, niekad nebuvau bandžiusi versti eilėraščio. Išmokau eilėraštį interpretuoti savaip, nes, mano nuomone, neįmanoma eilėraščio išversti pažodžiui, galbūt mano interpretacija neatskleidė viso originalaus eilėraščio turinio.“

Robertas Padroštis, DAU II kurso studentas, komentuoja: „Mėgstu poeziją. Labiau mėgstu ją rašyti, o ne skaityti, tad buvo nelengva ištikimai sekti rašytojų stilių. Poezijos vertimo konkursas labai nudžiugino, nes panašių renginių tikrai nėra daug. Iš pasiūlytų eilėraščių nebuvo sunku atsirinkti patraukliausius, o už tų, kuriuos pasirinkau, akys iš karto užkliuvo. Konkursas tik dar kartą patvirtino, kad poezija ypatinga visapusiška savo laisve ir beribiškumu, todėl ji man tokia patraukli. Tačiau, būtent verčiant poeziją, toks ribų nebuvimas tampa chaotiškas ir norisi ieškoti „teisingą“ vertimo kelią nurodančių taisyklių, standartų. SOAR(T) tikrai sudomino ir labai pagyvino universiteto kasdienybę. Tai kitokia vertimo praktika, nes paprastai tenka dirbti su formalesnio pobūdžio tekstais. Žinau, kad tikrai lauksiu kitų metų konkurso.“ 

Ugnė Šalkevičiūtė, VR II kurso studentė, teigia: „Taip, poezija yra įdomi ir įtraukianti. Pasirinkau eilėraštį, kurį buvo įdomu skaityti ir kurį, maniau, bus įdomu skaityti ir kitiems. Regis, išmokau geriau perteikti norimą informaciją kitais žodžiais, t. y. perfrazuoti kontekstą tinkamesniais žodžiais, kad tekstas skambėtų taip pat, tik galbūt geresniais žodžiais, o ne kasdieniniais ar nuobodžiais.“

Milda Martinkėnaitė, DAU III kurso studentė, sako: „Poezija visada buvo šalia, nors ją skaityti niekada nebuvo pati mėgstamiausia veikla. Konkurse dalyvauti paskatino dėstytojai, ir pirma mintis nebuvo pati teigiamiausia. Juk koks vargas – skaityti siūlomus versti kūrinius, galvoti, kurį pasirinkti versti, galiausiai ir versti.... Bet vis dėlto pasidarė smalsu ir nusprendžiau išmėginti savo jėgas. Ir man labai labai patiko! Pirmiausia kūriniai, iš kurių reikėjo rinktis, buvo labai naujoviški ir įdomūs jaunųjų poetų darbai. Antra, jau, matyt, praėjo tas paaugliškas poezijos neigimo ir vengimo metas, nes pasidarė itin smalsu, kas slepiasi už kiekvieno poezijos kūrinio ir kaip tai būtų galima priartinti prie mūsų kalbos, kad vertimas kuo labiau atspindėtų tai, ką nori pasakyti pats autorius. Trečia, tai įnešė kūrybos į DAU studijų procesą. Studijoms artėjant į pabaigą gauname begalę rimtos, susistemintos medžiagos, kurioje meniškumo ir kūrybos, deja, nelabai rasi, tad šis konkursas tikrai praskaidrino surimtėjusias dienas universitete.“

Ieva Kačinskytė-Vright, būsimoji vertėja, redaktorė, VR III kurso studentė, prisipažįsta: „Atvirai pasakius, niekada rimtai apie tai nemąsčiau. Poezija patinka. Mielai klausausi draugų, pažįstamų kūrybos, bet poezijos knygą retai paimu į rankas. Mielesnė proza. Išgirdusi kvietimą, susidomėjau, bet taip pat ir suabejojau savo jėgomis. Anksčiau nebuvau „rimtai“ vertusi poezijos, todėl buvo šiek tiek baugu. Bet nugalėjo smalsumas ir noras sužinoti šį tą naujo. Ieškojau neilgo ir nesudėtingo eilėraščio. Iš pirmo žvilgsnio toks pasirodė Omaro Bynono eilėraštis „The Blue“. Pradėjusi versti šį eilėraštį supratau, kad pirmas įspūdis buvo apgaulingas. Versti poeziją tikrai nėra lengva. Teko nemažai pavargti ieškant poetiškų kai kurių angliškų žodžių atitikmenų. Eilėračio pavadinimo vertimas taip pat buvo sunkus procesas. Atrodo, išversti vieną žodį – niekai. Tačiau taip tikrai nėra. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto smalsumas nugalėjo baimę ir išdrįsau dalyvauti. Gavau daug naudingų patarimų iš eilėraštį vertinusių dėstytojų ir redaktorių. Šios žinios bus naudingos ateityje verčiant įvairius tekstus, gal net ir poeziją. Nuoširdžiai rekomenduoju visiems vertimą studijuojantiems bandyti savo jėgas tokiuose konkursuose. Svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Labai geras būdas kaupti patirtį ir mokytis ne tik iš savo, bet ir iš kolegų klaidų.“

Rimantė Grigaitytė, VR II kurso studentė, apie savo patirtį sako: „Visada labiau žavėjausi grožine literatūra, tačiau niekada nenuvertinau poezijos, ji man atrodė kai kuo patraukli ir įdomi. Konkurso idėja man patiko, jis man pasirodė kaip puiki galimybė padirbėti su savimi, savo vertimo ir kalbos supratimo įgūdžiais. Eilėraštį rinkausi, turiu pripažinti, gana atsakingai. Pirmiausia, žinoma, žiūrėjau, kad eilėraščio tema ir stilius tiktų man, kad man pačiai jis skambėtų gražiai ir su juo norėtųsi dirbti. Antras kriterijus buvo pats tekstas – žodžiai. Skaičiau eilėraštį ir pabandžiau jį išsiversti mintyse, taip susidūriau su sunkumais ir pasižiūrėjau, ar jie nepakiš kojos man verčiant. Taigi išsirinkau tokį eilėraštį, kuris man patiko ir savo idėja, ir žodynu. Tai buvo pirmasis mano bandymas versti eilėraštį. Teko gerokai pasukti galvą dėl kai kurių niuansų. Tai tikriausiai ir buvo didžiausia pamoka. Viską, ką išmokau per dvejus studijų metus, panaudojau, o gavusi redaktorių pastabas, atkreipiau dėmesį į poezijos vertimo niuansus. Taigi manau, kad naudos iš šio konkurso  tikrai buvo ir trumpalaikei praktikai, ir tolimesnėms studijoms bei karjerai.“

Vertimo konkurso dalyviai pajuto sklendimo trauką. SOAR(T) konkursas, sėkmingai pakilęs šįmet, ketina tapti tradiciniu jaunųjų poezijos vertėjų konkursu.