Pagaliau atšilus orui bendrajame paplūdimyje, prie Baltijos jūros, ties antrąja Smiltynės perkėla, įspraustame tarp vyrų ir moterų pliažų, tankiai spietėsi išsiilgusieji saulės ir vandens. Kai nusibodo gulėti, nusprendžiau pasivaikščioti pakrante. Greitai pražygiavusi moterų paplūdimį, kur nuogas lakstė vienas kitas mažas berniukas, patekau į vadinamąjį „laukinį“. Nors ten nebuvo jokių ženklų, įspėjančių, jog tai nudistų paplūdimys, daugybė nuogalių, o kai kurie ir su vaikais, visiškai nesivaržė pramaišiui gulinčiųjų ar einančiųjų, dėvinčiųjų maudymosi kostiumėlius. Tai driekėsi šimtus metrų. Atrodė, kad tas paplūdimys niekada nesibaigs. Kai bendrajame paplūdimyje žmonės vos išsiteko, neoficialieji nudistai mėgavosi kur kas didesne erdve, jiems mandagiai užleista drovesnių šeimų su vaikais. Pasidžiaugiau, kad mano vaikai jau suaugę ir neteko čia netyčia užklysti su mokyklinukais ar paaugliais. Nemalonu buvo ir pačiai – juk negalėjai eiti užsimerkusi. Taigi, pasivaikščiojimas buvo sugadintas.

Pastebėjus kai kurių tautiečių poilsio paplūdimyje papročius ir kilo visas tuntas klausimų apie vaizdo higieną. Filmus, kuriuose rodomos nuogybės, įprasta ženklinti N-7, N-14 ir S. Tačiau realybei, atrodo, tai negalioja. Ak, tiesa, juk tai tik paplūdimys. O vis dėlto ar dera mamai vestis sūnelį į moterų paplūdimį? Ar nežaloja vaikų buvimas tarp suaugusiųjų nuogalių? Ir apskritai, ar tėvai psichologiškai bei moraliai nežeidžia savo vaikų (ypač priešingos lyties), kai jų akivaizdoje nesidrovi savo nuogumo? Apie tai – pokalbyje su psichiatru, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame Teologijos institute, Austrijoje, dėstytoju Gintautu Vaitoška.

Ar tėvams (ypač priešingos lyties) dera nuogiems rodytis savo vaikams – tiek vaikų psichikos sveikatos, tiek moralinio ugdymo požiūriu?

Psichoanalitinė tradicija, atidžiai nagrinėjusi vaiko psichoseksualinę raidą, teigia, kad vaikui negerai tiek gimtiškumo (lytiškumo) neigimas ar baimė, tiek per ankstyvas jo stimuliavimas. Vaikai, kaip ir suaugusieji, yra gimtiškos (lytiškos) būtybės, todėl matydami nuogus kūnus gali patirti smalsumą, susijusį su tam tikro lygio emociniu sujaudinimu. Žinoma, tokia galimybė didėja su vaiko amžiumi – prasideda antrais trečiais metais.

Neretai žmonės nuogai išrengia vaikus bendrajame paplūdimyje. Iki kokio amžiaus tai derama? Ar vis dėlto tai nėra savotiškas vaiko negerbimas?

Manau, kad kalbant, iki kokio amžiaus vaikai gali lakstyti nuogi ar matyti nuogus suaugusiuosius, geriausiai pasako žmogaus intuicija. Labai mėgstu iš vienos amerikietės mamos girdėtą istoriją apie jos berods penkiametę dukrelę ir septynmetį sūnų. Kartą jie maudėsi vonioje – kaip buvo įprasta, kartu. Po to mergaitė nuėjo į savo ir kitos sesutės kambarį, kuriame ruošėsi nusirengti chalatą ir apsivilkti pižamą. Tuo metu į kambarį įlėkė septynmetis Džonas – tas pats, su kuriuo mergaitė maudėsi. Ji piktai ant jo suriko: „Ko čia brauniesi į svetimą kambarį? Ar nematai, kad aš neapsirengusi?“ Skamba natūraliai, tiesa? Tačiau juk vaikai prieš minutę maudėsi taip pat niekaip neapsirengę, t. y. nuogi – tačiau be jokių problemų. Mano manymu, šis epizodas gerai atspindi principą, kad kiekviena tarpasmeninė situacija – su kuo, kas, kada, kokioje vietoje, kam matant ir t.t. yra kartu – yra labai daugialypė, kaip elgtis, geriausiai pasako žmogaus pajautimas. Štai kada brolis įbėgo į jos kambarį, mergaitei kilo drovos jausmas, kurio viena užduočių, kaip rašė Karolis Wojtyla, yra apsaugoti žmogaus intymią erdvę. Tačiau maudantis kartu ši erdvė nebuvo pažeista – t. y. vaikai akivaizdžiai to nejuto. Tad kiekviena situacija skirtinga – todėl ir nėra labai gerai išvesti kokias nors taisykles – taip pat kad ir tokią, jog vaikai gali kartu nuogi maudytis, o rengtis turi užsidarę. Gal kiti vaikai kitokiose šeimose ir kitose vietose gali jaustis kitaip. 

Neretai tenka matyti moterų paplūdimyje mamų, atsivedusių savo sūnelius. Vis dėlto ar dera mamai vestis kad ir mažą berniuką į tokią vietą?

Sakyčiau, berniukui gali būti per daug įdomu... Žinoma, čia svarbu amžius. Gal iki kokių dvejų metų tai ir galima, bet vėliau – abejoju. Kartais berniukas, kuris yra per arti mamos ar apskritai moterų, dėl to, kad toks artumas ar nuogumas jį vienaip ar kitaip veikia, turi blokuoti savo gimtiškumą (lytiškumą) moterų link – nes kiekvienas aistringas jausmas jam primena santykį su mama ir yra nepriimtinas. Moters atžvilgiu jis gali formuotis tik švelnius jausmus, o jo seksualumas tada ieško kitų išraiškos būdų, neretai homoseksualių.

Ką manote apie vaikų vietą oficialiame ar neoficialiame nudistų paplūdimyje?

Jei tėvai yra tokie įsitikinę savo teisumu ir „natūralumu“, kad net neabejoja vaikščiojimo nuogiems nauda ir privalumais, galbūt tai galima perteikti ir vaikams. Visgi dažniausiai drovos jausmas yra slopinamas dėl ideologijos – o vaikai nepastebimai ir, žinoma, nenorint, traumuojami. Kilniojo laukinio laikų ar rojaus ilgesį, sakyčiau, reikėtų nukreipti kitur. Tačiau kartais tenka matyti, kaip įvairaus amžiaus vaikai kartu su tėvais nuogi maudosi pirtyje ir niekas į nieką smalsiai nespokso. Bet čia ne nudizmo filosofija.

Klaipėdoje, Smiltynėje, neoficialiame nudistų paplūdimyje (nesama jokių ženklų) teko matyti labai intymų apsinuoginusios mamos žaidimą su kokių septynerių metų savo sūneliu. Jei tai būtų buvęs kūdikis, gal visa tai būtų pasirodę kitaip. Ką pasakytumėt tokiai mamai?

Kad visa tai vyko „nelegaliame paplūdimyje“, savotiškai išduoda šio paplūdimio mėgėjų „atgal į gamtą“ stiliaus filosofiją. Į jos „paketą“ įeina ir teiginys, kad viskas, kas susiję su lyties organais, yra gerai ir net labai gerai... Deja, yra ne vienas gana skausmingas gyvenimo liudijimas, kuriame kokia nors suaugusi mergina prisimena savo hipius tėvus, kurie tikėjo savo ir savo vaikų nuogumo verte ir santūrumo jausmo žala. Kad mama gali gimtiškai (seksualiai) stimuliuoti savo sūnelį, yra pastebėjęs jau S. Freudas. Suprantama, retai tai ji daro sąmoningai (nors retais atvejais pasitaiko tokia seksualinio išnaudojimo forma).Taip elgtis dažniau linkusios mamos, kurios neturi gero santykio su savo vyru ir ryšyje su vaiku pasąmoningai ieško artumo kompensacijos, kuri gali įgyti ir seksualinių niuansų. Patartume tokiai mamai suprasti šių veiksmų žalą  vaiko raidai, o širdies ramybės ir džiaugsmo ieškoti kitaip.

Kalbino Jurga Žiugždienė