Kretingos krašto enciklopedijos galerija

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Buvo laikas, kai vaikystėje Kretinga man asocijavosi su vienu vieninteliu dalyku – Žiemos sodu ir virš fontano sėdinčia stirnos iškamša jame, mat keletą kartų apsilankėme ten pakeliui iš Palangos. Dėl to negalėjau patikėti, kai kartą tėvai aiškino, jog Kretinga yra didesnė už Palangą. Kaip taip gali būti? Juk Palanga su Basanavičiaus gatve yra vasaros pramogų centras! Kas gali gyventi Kretingoje... Tačiau vėliau gyvenimas susiklostė taip, jog mano kelias gerokai dažniau pasuka būtent į Kretingą. Ji atskleidė žymiai daugiau perlų, nei būčiau galėjusi pagalvoti.

Tie, kas keliauja traukinio maršrutu Klaipėda – Vilnius, žino, kad pro Kretingą važiuoja „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai. Kas kartą traukinio lange pirmiausia pasirodo į dangų pasistiebęs Kretingos bažnyčios bokštas. Būtent jis palydi ir išvykstant, sukeldamas švelnų virpulį ir ilgesį širdyje. Tai – labai savita miesto vėliava ir ryškiausia tapatybės dalis. Mieste, kuriame gyvena vos 19 000 žmonių, įsikūrę net penki vienuolynai. Žinomiausias jų, kuriam priklauso ir pati bažnyčia, yra brolių pranciškonų vienuolynas. Būtent kartu su brolių atėjimu į šią vietovę pradėjo kurtis ir pats Kretingos miestas. Čia broliai pirmiausia grįžo prieš 25 metus išėję iš pogrindžio. Tačiau pranciškonams talkina net keturių kongregacijų sesutės – Šv. Klaros neturtėlės seserys, Švenčiausiosios Širdies pranciškonės misionierės, Dievo Meilės Misionierės ir Nepaliaujamos pagalbos šv. Pranciškaus seserys.

Vienos unikaliausių – seserys klarisės. Tai Antrajam šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurtam ordinui priklausančios sesutės, pasirinkusios uždarą kontempliatyvų gyvenimą. Jos niekur neišeina už vienuolyno ribų ir aukoja savo laisvę už brolių pranciškonų misijas, už Lietuvą ir daugelį kitų intencijų. Tačiau, kaip teigia pačios sesutės, vienybėje su Dievu jos atranda tikrąją laisvę ir sako, kad ne jos, o mes esame už grotų. Visą savo laiką jos pašvenčia maldai, darbui ir bendruomenei. Būtent iš Šv. Klaros seserų vienuolyno į daugelį bažnyčių atkeliauja komunikantai.

Šv. Klaros seserų vienuolynas
Šv. Klaros neturtėlės seserys (Kretingos krašto enciklopedijos galerija)

Algirdo Darongausko nuotrauka

Beje, šiais, Pašvęstojo gyvenimo, metais, apsilankius pranciškonų Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje ir seserų klarisių koplyčioje bei išpildžius įprastas sąlygas, galima pelnyti atlaidus.

Daugelis žino ir myli šventąjį Pranciškų Asyžietį, tačiau artimiausia jo bendražygė šv. Klara dažniausiai kukliai lieka šešėlyje, mažai kieno atrasta. Švenčiant jos pasišventimo Dievui 800 metų jubiliejų, Kretingos pranciškoniškasis jaunimas pastatė miuziklą apie šv. Klaros gyvenimą „Šviesa, apšvietusi pasaulį“.

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Kalbant apie muziką, Kretingoje atradau daugybę talentingų žmonių. Tai savotiška krikščioniškos muzikos kalvė. Iš Kretingos kilusi ir čia dažnai sugrįžta žinomiausia giesmių ir krikščioniškosios dainuojamosios poezijos autorė bei atlikėja Angelė Joknytė. Jos kurtų giesmių galima išgirsti daugelyje Lietuvos bažnyčių, o giedantieji ne visada žino tikrąją autorę. Kas kartą gera išgirsti jos sodrų aksominį balsą ar dainuoti kartu prie vieno stalo.

Angelė Joknytė (viduryje) su kolektyvu

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Kretingą ryškiai geltona spalva apšviečia ir kita talentinga giesmių autorė bei atlikėja Rasa Lapienė, draugų ir klausytojų vadinama tiesiog „Piene“. Kaip sako pati, sėdusi prie pianino kaskart tarsi valtele išplaukia iš širdgėlos ar suspaudimo. Ne tik ji – jos dainos bei giesmės nuramina ir sudirgusias klausančiųjų širdis, nes kalba apie didelę meilę To, kurio ilgisi kiekviena širdis. Būdama pasaulietė pranciškonė, Rasa patarnauja grodama per šv. Mišias, kartu su draugų kolektyvu rengia giesmių vakarus. Ir man kartkartėmis tenka džiaugsmas dalyvauti dainų vakaruose, nuvalančiuose kasdienybės dulkes.

Kretingoje užaugo vienas geriausių dabartinių Lietuvos gitaristų Romanas Sabakonis. Būdamas krikščioniškojo roko grupės „ICHTHUS“ narys, Romanas neseniai išleido ir savo solinį albumą „(Out of the) Train Window“.

Romanas Sabakonis

Šlovinimo giesmių albumą „Širdį atiduodu Tau“ išleido ir veikliausia jaunimo organizacija Kretingoje „Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba“.

Kretingos krašto enciklopedijos galerija

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Atvykusi į Kretingą iš sostinės, pasijaučiu atsidūrusi sumažintoje pasaulio versijoje. Gatvėse čia neūžia visuomeninis transportas, visur galima nueiti pėsčiomis ir gyvenimas, regis, vaikšto grakščiai ir neskubėdamas it koks Chodkevičių giminės ainis. Kitaip nei sostinėje, kur plaukia patvinusi bevardžių ir beveidžių žmonių upė, o sausakimšuose autobusuose šonais glaudžiasi anoniminiai bendrakeleiviai, čia žymiai daugiau žmonių turi vardus – pažįsta vienas kitą ir sudaro šeimyniškesnę vietos bendruomenę. Eidama į bažnyčią sutinku pažįstamų spinduliuojančių močiučių; nuėjusi nusipirkti sausainių labinuosi su pažįstama pardavėja; perkančiai traukinio bilietą šypsosi pažįstamas „Lietuvos geležinkelių“ kasininkės veidas. Čia ir aš esu daugiau „Aš“ nei eilinis statistinis vienetas.

Paėjėjus kiek toliau nuo bažnyčios centrine Vilniaus gatve, už Lurdo slėnio iškyla Pranciškonų gimnazijos pastatas, buvusios Šv. Antano kolegijos rūmai. Mažesnieji broliai pastatė šią gimnaziją tarpukariu, 1933 metais. Tai – vienintelė katalikiška pranciškonų mokykla Lietuvoje. Joje su jaunimu dirba ne tik mažesnieji broliai, tačiau ir pranciškonės misionierės, Nepaliaujamos pagalbos seserys. Prieš keletą metų brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis OFM Šv. Antano rūmų pastate įkūrė kavinukę „Geroms“. Pats brolis Gediminas daug laiko praleidžia virtuvėje gamindamas patiekalus kavinės lankytojams. Ieškodamas naujų evangelizacijos formų jis tiki, kad Gerąją Naujieną, Dievo meilę žmogus gali patirti ir per skanų maistą. Todėl ir pavadinimas yra „Geroms“ – kaip žemaičiai sako „Dėdelis geroms yra skanē pavalgyt“. Kavinėje neprekiaujama alkoholiu, vyksta kultūriniai, liudijimų vakarai.

Kretingos pranciškonų gimnazija

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Paėjėjus dar kiek toliau, prasideda Kretingos dvaro parkas. XVIII a. pabaigoje jį įkūrė tuometinis savininkas Vilniaus vaivada M. Masalskis. Pradžioje parkas buvo geometrinio stiliaus. Šiandienį Kretingos parko vaizdą formavo grafas Juozapas Tiškevičius, pertvarkęs jį peizažiniu stiliumi. Parko suplanavimas, reti augalai, mažosios architektūros elementai, o Žiemos sode vešantys egzotiškų kraštų augalai traukė svečius iš įvairiausių pasaulio valstybių. Lankytojus džiugino ne tik augalų ir vandens harmonija, gėlynai, bet ir tai, kad iki XX a. pradžios Kretingos parkas buvo vienintelis, esantis arčiausiai pajūrio. Tiškevičiai, kitaip nei kiti dvarininkai, leido parke lankytis miestelėnams ir valstiečiams.

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Ši žalioji miesto erdvė suteikia Kretingai dar daugiau aristokratiško orumo ir ramybės. Žvyruoti takeliai vinguriuoja aplink tris kaskadinius tvenkinius, kuriuose vasarą žaismingai turškiasi vaikai. Čia įrengtas ir Kretingos dvaro malūnas. Grafas Juozapas Tiškevičius rekonstravo nuo XVI a. žinomą malūną ir 1878 m. įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę bei dvaro stalių dirbtuves. Šiuo metu malūne įrengta Kretingos muziejaus etnografijos rinkinių ekspozicija.

Kretingos dvaro malūnas. (Kretingos krašto enciklopedijos galerija)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Kretingos dvaro vandens malūne veikianti etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“.

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Kretingos dvaro vandens malūne veikianti etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“. (Kretingos krašto enciklopedijos galerija)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Kretingos dvaro bravoras (Kretingos krašto enciklopedijos galerija)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Kavinė „Pas grafą“ Žiemos sode (Kretingos krašto enciklopedijos galerija)

Jolantos Klietkutės nuotrauka

2002 metais pietinėje parko dalyje, buvusio vaismedžių sodo vietoje, pastatytas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu – sukurta erdvinė kompozicija su 13 skulptūrų iš ąžuolo, akmens ir metalo, kurios žymi senąsias Baltų kultūros tradicijas. 1997 metais Kretingos dvaro parkas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros vertybe.

Jolantos Klietkutės nuotrauka

Visgi didžiausią įspūdį palieka bendravimas su žmonėmis. „Tropni“ žemaičiai myli savo kraštą ir su pasididžiavimu kartoja „Kam tu gausi geriau kap Kretingelie“. Tačiau jie paprasti ir nuoširdūs žmonės, nors mažakalbiai ir reikia šiek tiek kantrybės juos prisijaukinti.