Liepos 19-22 dienomis Vankuveryje, Kanadoje, vyko vienas didžiausių kasmetinių AIDS epidemijos srityje dirbančių mokslininkų ir medikų susitikimų, VIII Tarptautinės AIDS asociacijos konferencija (www.ias2015.org), kurioje dalyvavo per pusseptinto tūkstančio dalyvių. Konferencija buvo organizuota kartu su Britų Kolumbijos universiteto AIDS padaliniu, kurio būstinė yra šv. Pauliaus ligoninėje, įsteigtoje, katalikiškos Apvaizdos seserų kongregacijos.

Nusipelnęs ir žinomas kovos su AIDS epidemija veteranas Julio Montaner, dirbantis šioje srityje dešimtmečius, liepos 23 dieną „HuffingtonPost“ dienraščio interneto portale pristatė keletą duomenų: antiretrovirusinį gydymą gauna per penkiolika milijonų asmenų ir tai yra didelis pasiekimas, kurio realumu ne taip seniai mažai kas tikėjo. Kita vertus, 22 milijonai asmenų negauna tokio gydymo. Kasdien per 5600 žmonių pasaulyje užsikrečia ŽIV, o 2014 metais nuo šios epidemijos mirė per 1,2 milijono žmonių. 

AIDS ekspertas ypatingai pabrėžė antiretrovirusinio gydymo reikšmę kovoje su epidemija. Greita diagnozė ir betarpiškas gydymas sulėtina ligos eigą bent per pusę. Ir dar vienas labai svarbus mokslinis rezultatas – labai išsamus ir solidus tarptautinis klinikinis tyrimas parodė, kad antiretrovirusinę terapiją nuosekliai naudojantys asmenys praktiškai nebeperduoda viruso kitiems. Taigi, ši terapija ne vien tiesiogiai padeda ligoniams, pratęsia jų gyvenimus iki vidutiniškai 75 metų amžiaus, išlaikydama ir gyvenimo kokybę, bet ir veikia kaip itin veiksminga prevencija, užkertanti kelią ŽIV perdavimui tiesiogiai ir netiesiogiai. Reikšminga ir tai, kad antiretrovirusinė terapija nereikalauja kokios nors specialios infrastruktūros, o tai svarbu neturtingoms, mažai išteklių turinčioms valstybėms. Didysis uždavinys – padaryti šią terapiją pasiekiama visiems ligoniams. Tai yra realu ir jei tai būtų padaryta, pasak daktaro Montaner, 2030 epidemijos mastus, palyginus su 2010-aisiais, būtų galima sumažinti net 90 procentų.

Konferencijoje dalyvavo ir katalikiškų humanitarinių organizacijų bei katalikiškų medicinos įstaigų delegatai. Kai kuriose šalyse katalikų Bažnyčiai priklausančios klinikos ar medicinos punktai yra vieninteliai, galintys suteikti antiretrovirusinį ir kitokį gydymą neturtingoms arba nuošalioms populiacijoms.

Kun. Roberto Vitillo, Caritas Internationalis ekspertas AIDS klausimais, kalbėjo apie katalikiškų organizacijų darbą AIDS prevencijos ir gydymo srityje. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į katalikiško tinklo pajėgumus, JAV vyriausybė per devynerius metus skyrė virš 700 milijonų dolerių Katalikų pagalbos tarnybai iš JAV, kuri, savo ruožtu, juos perskirstė įvairiausiems poreikiams dešimtyje pasaulio valstybių: vaistų įsigijimui ir šimtų tūkstančių asmenų gydymui, medikų formacijai ir dešimčių tūkstančių savanorių apmokymui, ir pan. Yra ir kitų reikšmingų iniciatyvų, kaip kad šventojo Egidijaus bendruomenės vykdomas didelis DREAM projektas.

Konferencijos metu dr. Julio Montaner perskaitė laišką, kurį jam popiežiaus Pranciškaus vardu atsiuntė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Popiežius padėkojo visiems, kurie savo darbu ir pastangomis gelbėjo AIDS epidemijos aukas, ypač įvertino antiretrovirusinės terapijos naudą, linkėdamas, kad sutelktos mokslinės ir politinės bendruomenės pastangos ją padarytų prieinama iš tiesų visiems.

Konferencija popiežiaus žodžius sutiko plojimais, o dr. Montaner savo ruožtu paklausė: popiežius supranta ankstyvo ŽIV gydymo būtinybę; kodėl vis dar yra mokslininkų, kurie tai ginčija?