Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, Vilniaus miesto įkūrėjo, paminklas. Pastatytas sostinėje 1996 m. pagal išeivio skulptoriaus Vytauto Kašubos projektą

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

2015 m. rugpjūčio 15 d. sukanka 100-osios dailininko Vytauto Kašubos (1915–1997) gimimo metinės.

V. Kašuba gimė Minske, kur gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, perėjo į ką tik atsidariusią Marijampolėje amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Po metų, kiek padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo ir 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą. 

Skulptorius Vytautas Kašuba. Kadras iš LRT laidos „Kūrybos metas“, 1998 m. Šaltinis – lrt.lt

1941–1943 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Skulptūros studijos dėstytojas, studijos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. atvyko į JAV, apsigyveno Niujorke. Šiame mieste ir mirė 1997 m., sulaukęs 81-erių.

Skulptoriaus žmona – Aleksandra Kašuba. Taip pat menininkė, pernai su jos kūryba buvo galima susipažinti Nacionalinėje dailės galerijoje.

Kaip teigia dr. Nijolė Tumėnienė sostinės V. Kasiulio muziejuje tebevykstančios kūrėjo gimimo šimtmečiui skirtos piešinių parodos anotacijoje, „dailininkas nuėjo ilgą ir tikslingą kūrėjo kelią. Jis skaudžiai išgyveno Tėvynės netektį, patyrė išėjūno dalią, kurią suvokė kaip visuotiną XX a. civilizacijos plėtros pasekmę. Atsidūręs su šeima Niujorke, V. Kašuba sukūrė nemažai skulptūrų ansamblių, pritaikytų naujų modernių bažnyčių aplinkai, šiuolaikinėms erdvėms (Pranciškonų vienuolynui ir Šv. Augustino bažnyčiai), originalias šventųjų tekstų sienas Vatikano paviljonui Niujorko pasaulinėje parodoje (1964) bei kitų monumentalių, archajiškos deformacijos įkvėptų skulptūrų („Pranašas“, 1966; „Kalimas prie kryžiaus“, 1967). Visą gyvenimą dailininkas išliko Lietuvos patriotas, sukūrė daug darbų istorijos tema, tarp jų – medalių ir paminklų projektų, iš kurių reikšmingiausias – 1996 m. Vilniuje pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. V. Kašubos gulbės giesmė – jo sukurtos ir Lietuvos dailės muziejuje saugomos reljefų sienos: „Būties kelionė I. Likimo erdvėse“ ir „Būties kelionė II. Svetimuose krantuose“. Šie kūriniai išaukštino skulptorių kaip vieną ryškiausių egzodo dailininkų, įkūnijusių lietuvių dailėje beveik neliestą išeivio, klajūno, tremtinio, keleivio tematiką, kurią plėtojo lietuvių poetai, susirūpinę individo egzistencija XX a. ir prabilę apie tautos lemties apmąstymus.“

Skulptoriui ne kartą skirti garbingi apdovanojimai. Tarp žymiausių – 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje atiteko sidabro ir aukso medaliai už medžio drožinius, 1993 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, o 1994 m. V. Kašuba apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.

Daug savo kūrinių V. Kašuba dovanojo Lietuvai. Muziejininkų teigimu, mūsų šalyje saugoma per 240 menininko sukurtų skulptūrų, reljefų, apie 20 medalių, 200 piešinių.

Parengta pagal Visuotinės lietuvių enciklopedijos, V. Kasiulio muziejaus, lt.wikipedia.org ir Bernardinai.lt informaciją