Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: 
    „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. 
    Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: 'Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!' Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. 
    Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: 'Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves'. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. 
    Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: 'Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. 
    Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“.

Kiti skaitiniai: Ts 11, 29–39a; Ps 39, 5. 7–8a. 8b–9. 10 


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis

Pripažinkime, kad šiandien Evangelijos ištrauka sudėtinga. Karalius lyg ir geranoriškas, surenka visus iš kryžkelių, galėtume suprasti, kad ir vargšus, ir namų neturinčius, bet štai vienas iš atėjusiųjų neturi vestuvių drabužio ir yra išmetamas laukan. Tačiau laimė, jog tai – karaliaus elgesys, kur nepaisant minimos Dievo karalystės įvaizdžio, Dievas taip nepasielgtų. Jis neišmestų neturinčiojo vestuvinio apdaro.

Vestuvinis pokylis yra tam tikra aliuzija į Eucharistiją. Į ją kviečiami visi, nors gerai žinome Bažnyčios istorinę praeitį, kai patys skurdžiausieji ir mažiausiai parapijai naudingi žmonės, būdavo kažkur bažnyčios gale ar net prieangyje, o priekyje įsitaisydavo kilmingieji, kurie žibėdavo savo brangakmeniais nusagstytais rūbais, bet ne širdies atvirumu Dievui, nors taip pat privalome pripažinti, kad tarp jų tikrai buvo šventų žmonių, kaip kad mūsų karalaitis Kazimieras ir kiti. Ir štai šiandien, kai Karalius vis dar kviečia į vestuvinį pokylį į savo Sūnaus Avinėlio vestuvinį pokylį, kilmingieji tam tiesiog neturi laiko, nors šiandien gal labiau sakytume turtingieji ir įtakingieji pasaulio žmonės. Kiek jų yra mūsų parapijose? O dauguma yra paprasti, dažnai pavargę žmonės, kurie išties Viešpaties Vestuvėse ieško Mylimojo, ieško tikrojo jo veido, o ne tik prisivalgymo.

Privalome sustoti ir prie tų, kurie karaliaus kviesti nuėjo dirbti kitų darbų, kiekvienas savais reikalais. Čia mes turime turėti prieš akis sekmadienio Eucharistiją, bendruomenės gimimo ir gyvybės pasisėmimo centrą bei šaltinį, prasiveržiantį iš Dievo. Ir drauge turime suvokti, jog tie, kurie sekmadienio nelaiko atspirties diena, kurie maldoje nepasitaria su Viešpačiu, kurie dirba sunkius ir nebūtinus fizinius darbus, niekada neišgyvens gyvenimo palaimos, nes Viešpaties diena jiems bus lygiai tokia pat rutininė, kaip ir kitos savaitės dienos. Žmogus, kuris nešvenčia sekmadienio, – tiesiog nemyli pats savęs ir save alina, kaip instinktyviai besisukantį daiktą. Sekmadienis – Vestuvių pobūvis su Viešpačiu kvepiančiu naują viltį pilkoje neviltyje, naują prasmę beprasmiame gyvenimo greitkelyje, naują mūsų pačių grožį pasaulio blizgančiame fone. O drauge Jaunikis mus čia pavaišina tokia duona ir vynu, kurių nėra niekur kitur. Atsiliepti į karaliaus kvietimą – eiti į vestuves – tai mylėti save ir gyvenimą, sugebėti pakelti žvilgsį į prinokusį žvaigždėtą rugpjūčio dangų, pamatyti ražienų šepetėlius, išgirsti į rudenėjančią žolę bumpsinčių obuolių juoką. Be vestuvinio sustojimo visa tai tiesiog neįmanoma.

Na ir galiausiai pamąstykime apie šokiruojamą karaliaus elgesį, kai jis išmeta tą žmogų, kuris neturi vestuvių drabužio. Kas yra vestuvių drabužis? Tai žmogaus siela, jo tyra ir atgaila nuvalyta širdis. O kur jį įsigyti? Jie dovanai dalijami Didžiojo penktadienio gatvėje esančioje Gailestingumo parduotuvėje, Avinėlio Krauju išbalintų apsiaustų skyriuje.

Gražaus Jums vestuvių pokylio. Nepražiopsokite šios progos švęsti. Švęsti patį gyvenimą.

Bernardinai.lt archyvas

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai