Kunigas Rolandas Makrickas po studijų Vatikano Diplomatinėje akademijoje dirbo Šventojo Sosto atstovybėse trijose Kaukazo respublikose (2006–2009) bei Šiaurės Europos šalyse – nuo Islandijos iki Danijos (2009–2013). 2013 m. buvo perkeltas į JAV, ir šiuo metu yra Apaštalinės nunciatūros Vašingtone patarėjas. Per atostogas lankydamasis Lietuvoje, Bažnyčios diplomatas „Bernardinai.lt“ papasakojo ne vien apie artėjantį svarbų popiežiaus Pranciškaus vizitą į JAV, bet ir apie visiems lietuviams svarbią sukaktį, kuri bus minima Vašingtone.

Bernardinai.lt

Rugsėjo pabaigoje popiežius Pranciškus vyks į JAV, kur dalyvaus VIII Pasaulio šeimų susitikime Filadelfijoje, bet prieš tai lankysis Vašingtone bei Niujorke. Šia proga įvyks ir daugiau oficialių susitikimų su Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios, visuomenės atstovais, pasaulio religijų lyderiais ir, žinoma, su JAV katalikais. Vašingtone rugsėjo 23 d. popiežius Pranciškus švęs šv. Mišias prie Nacionalinės šventovės – Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilikos bei šalia esančio Amerikos Katalikų universiteto (American Catholic University). Beje, šioje Bazilikoje įkurta ir lietuvių koplyčia, kuri kitais metais švęs auksinį – 50 metų jubiliejų. Koplyčia pašvęsta Šiluvos Dievo Motinos garbei.

Svarbiausia amerikiečių katalikų šventovė

„Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bazilika pastatyta visų Amerikos vyskupijų katalikų lėšomis, siekiant, kad ji taptų pagrindine – nacionaline šventove, religiniu visos šalies katalikų centru“, – pasakoja kun. R. Makrickas. 1847 metais JAV vyskupai kreipėsi į popiežių Pijų IX, prašydami paskelbti Švč. M. Mariją Amerikos globėja, Nekalto Prasidėjimo titulu. Popiežius Pijus X 1913 m. ne vien palaikė Amerikos vyskupų mintį pastatyti Dievo Motinai skirtą Nacionalinę baziliką, bet ir skyrė piniginę paramą. Tačiau pasirengti statyboms bei surinkti trūkstamų lėšų užėmė nemažai laiko, ir statyba prasidėjo tik 1920-aisiais. Po ketverių metų buvo pradėtos aukoti Mišios bazilikos kriptoje, tačiau prireikė dar kitų 30 metų, kol bazilika buvo galutinai užbaigta. 1990 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė šiai šventovei Mažosios bazilikos statusą.

„Tai pagrindinė visų JAV katalikų šventovė“, – pabrėžia pašnekovas. Kadangi priklauso šalies Vyskupų konferencijai, jos rektorių skiria ne Vašingtono arkivyskupija, bet pačios Vyskupų konferencijos įsteigtas komitetas. Iš šios Bazilikos transliuojamos pagrindinės šv. Mišios didžiųjų Katalikų Bažnyčios švenčių proga. Tai – visos Amerikos katalikų simbolis.

Šiluva – Vašingtone

Prabėgus keletui metų nuo bazilikos pastatymo, buvo nuspręsta joje įrengti įvairių tautų koplyčių, liudijančių pačios katalikų bendruomenės etninę įvairovę. Šiuo metu yra arti 70 įvairaus dydžio koplyčių. „Pirmosios ir didžiausios jų yra įrengtos pagrindinėje bazilikos dalyje – viena iš jų yra lietuvių koplyčia, pašvęsta Šiluvos Dievo Motinos garbei“, – primena kun. Rolandas, pasakodamas apie įdomią jos pastatymo istoriją.

Jubiliejinis komitetas

1963 metais koplyčios erdvė buvo skirta Rytų apeigų katalikams, tačiau kaip tik tuo metu jiems atsirado galimybė įsigyti žemės plotą visai netoli bazilikos, kur jie pasistatė savo atskirą bažnyčią, atsisakydami teisės į koplyčią. „Tuometinis bazilikos rektorius, puikiai pažinojęs lietuvių išeivių vyskupą Vincentą Brizgį, jo paklausė, ar lietuviai nebūtų suinteresuoti turėti savo koplyčią Bazilikoje. Vysk. Brizgys, pasitaręs su lietuviais kunigais bei aktyvių lietuvių katalikų organizacijų atstovais, sutiko. Buvo surinktos reikiamos lėšos: prisidėjo visos Amerikos lietuvių bendruomenės, ypač Lietuvos Vyčių organizacija. Buvo surinkta tais laikais milžiniška suma: 325 tūkstančiai JAV dolerių, ir koplyčia per 3 metus buvo įrengta.“

Vytautas Kašuba. Mergelė Marija su kūdikiu

Iš pradžių Bazilikos vadovybė manė, kad koplyčiai derėtų skirti Dievo Motinos gimimo titulą. „Šiluva tuo metu buvo mažai žinoma Amerikoje, tačiau kai Vincentas Brizgys papasakojo Dievo Motinos apsireiškimo istoriją – kad tai pirmasis apsireiškimas Europoje – ir visą jį lydėjusį dvasinį bei istorinį kontekstą, visi iškart sutiko su mintimi, kad koplyčia būtų dedikuota Švč. Mergelei Marijai, ypatingu būdu garbinamai Šiluvoje.“

Koplyčiai įrengti buvo pakviesti garsiausi to meto lietuvių architektai ir menininkai: Vytautas Kašuba sukūrė Marijos statulą, Vytautas Kazimieras Jonynas – dvi įspūdingas mozaikas šoninėse sienose, kuriose atsispindi Lietuvos krikščionybės istorija, pradedant krikštu. Daug dėmesio skiriama kenčiančiai Bažnyčiai Lietuvoje – pavaizduoti Sibiro tremtiniai, Mišios, aukojamos lageriuose. Mozaikų meistras Albinas Elskus apipavidalino likusias koplyčios dalis: visos koplyčios sienos padengtos mozaikomis, su giliai apmąstytais simboliais. Pavyzdžiui, Šiluvos miesto vardą, kilusį nuo žodžio ‚šilas‘, primena pušies šakelės su kankorėžiais, pasirinktos dekoracijoms. Koplyčią puošia lietuviškas Vytis, pavaizduotas ir Kryžių kalnas – neatsiejama Lietuvos istorinio ir dvasinio paveldo dalis. Koplyčios lubos dekoruotos mozaika, pristatančia garsiųjų Lietuvos Marijos šventovių Dievo Motinos atvaizdus: Trakų, Žemaičių Kalvarijos, Pažaislio bei Vilniaus Aušros Vartų.

„Daugelis mūsų žinome apie lietuvių koplyčią Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, – ją daug lengviau aplankyti Europoje gyvenantiems lietuviams. Tačiau Vašingtono lietuvių koplyčia savo grožiu, prasme ir reikšme tikrai nenusileidžia Vatikano koplyčios svarbai“, – atkreipia dėmesį kun. Rolandas Makrickas.

Nuo 2013 metų kiekvieną antrą mėnesio sekmadienį Vašingtono ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai dalyvauja Mišiose šioje koplyčioje. „Tai pilnutinis koplyčios įprasminimas, – sako kunigas, – liturginis gyvenimas atsinaujinęs, tad tikiu, kad žmonės pasitiks koplyčios jubiliejų ne vien žvelgdami į ją kaip į meno kūrinį ar istorinį paminklą, bet ir įvertindami tikrąjį šventovės kaip maldai skirtos erdvės grožį ir prasmę.“

Koplyčios jubiliejiniai metai

Vašingtono koplyčia buvo pašventinta 1966 metais, tad 2016-aisiais numatoma įvairiais būdais paminėti koplyčios 50-metį. „Svarbiausi jubiliejui skirti renginiai yra du: pirmiausia – tai paroda, kuri bus atidaryta birželio 30 d. ir vyks iki spalio 17 d.“, – primena kunigas.

Vytautas Jonynas. Mindaugo krikštas

Paroda bus įrengta žemutinėje bazilikos kriptoje, kur nuolat veikia ekspozicijų salė. Parodos tikslas, anot sumanytojų, pirmiausia atskleisti koplyčios istoriją: kaip vyko pasiruošimas statyboms, įrengimas, kokie autoriai dalyvavo ir pan. Be to, bus siekiama atskleisti, kokia yra Šiluvoje įvykusio apsireiškimo religinė prasmė, kodėl Šiluvos šventovė tokia brangi lietuviams, koks yra iš pačios šventovės kylantis pamaldumas, kuris net ir už Atlanto atsispindi lietuvių dvasiniame gyvenime. Trečioji parodos dalis skirta Lietuvos etnografijai. „Tai, ką matome koplyčios viduje, lietuvių tautiniai rūbai, koplytstulpiai, kryžiai, dekoras – visa tai bus eksponuojama parodoje, – sako pašnekovas. – Paroda skirta ne tik lietuviams, norintiems artimiau susipažinti su savo koplyčia, bet ir patiems amerikiečiams – baziliką per metus aplanko iki 4 milijonų piligrimų. Tad – puiki proga pristatyti Lietuvą ir lietuvių koplyčią, esančią bazilikoje.“

„Pagrindinis šventės akcentas – iškilmingos padėkos šventosios Mišios spalio 9 d., prisimenant, kokiais ypatingais laikais gyvename. Koplyčia statyta prieš 50 metų, tad ženklina 25 sovietmečio metus, o dabar jau 25-erius nepriklausomybės metus. Esame gražioje kryžkelėje, ir koplyčia savotiškai atspindi tą dvasinį ir istorinį Lietuvos kelią“, – apibendrina kun. R. Makrickas.

Idėjos įgyvendinimas

Kaip bus rengiama paroda ir kas yra jos kuratoriai? Ar išeivijoje yra tikrų koplytstulpių, o gal teks juos gabentis iš Lietuvos? „Paroda rūpinasi lietuvių komitetas, sukurtas būtent šiam jubiliejui – jį sudaro aktyvūs Vašingtono lietuvių bendruomenės nariai bei Lietuvos ambasados Vašingtone atstovai, o vadovauja dr. Viktoras Nakas. Žmones subūrė prelatas Edmundas Putrimas, atsakingas už užsienio Lietuvių sielovadą pasaulyje. Prie parodos parengimo darbų aktyviai prisideda ir pačios bazilikos atstovai, kurie nuolat organizuoja panašias ekspozicijas.“

Kaip pasakoja kun. Rolandas, parodai reikalingų eksponatų rasti nėra sunku, nes JAV yra ne vienas lietuviškas muziejus, pristatantis lietuvių etnografiją ir kultūrą. Didžioji dalis koplytstulpių, tautinių ir liturginių rūbų bus paimti iš Baltimorės lietuvių namų, kur yra didžiulė Lietuvos etnografinių, kultūrinių bei religinių simbolių ekspozicija. „Bus ieškoma ir kitose vietose ir tikrai bus galima pamatyti labai įspūdingų eksponatų, – neabejoja kunigas. – Šia etnografine ir religine dalimi rūpinasi pats komitetas, o istorinę dalį, remdamiesi išlikusia archyvine medžiaga pačioje bazilikoje, kuruos patys bazilikos atsakingi asmenys.“

Unikalūs bazilikos eksponatai

Bazilikoje veikiančioje nuolatinėje ekspozicijų salėje eksponuojami išties unikalūs objektai, liudijantys apie aktyvų Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų dalyvavimą visuotinės Bažnyčios gyvenime, Vatikano II susirinkimo įvykiuose. Vienas iš tokių yra paskutinė popiežiaus tiara – iškilmingas galvos apdangalas, primenantis tris karūnas, kuris būdavo dėvimas ne liturgijos metu, pabrėžiant popiežiaus turimą galią, kylančią iš jo buvimu Jėzaus vietininku. „Katalikams tai itin brangus simbolis, – sako kun. Rolandas Makrickas. – Paulius VI buvo paskutinis popiežius, nešiojęs tiarą: baigiantis Vatikano II susirinkimui, jis norėjo visam pasauliui parodyti naują Bažnyčios veidą, jos atsigręžimą į kenčiančius ir vargstančius. Todėl nusprendė parduoti popiežiškąją tiarą, kurią jam buvo dovanoję Milano arkivyskupijos tikintieji, kai jis buvo išrinktas popiežiumi.“

Albino Elskaus mozaikos

Tiarą įsigijo JAV katalikai, o pinigai buvo skirti skurdžiausioms Afrikos šalims. Dabar ši tiara eksponuojama bazilikos kriptoje.

Kitas simboliškas eksponatas – popiežiaus Jono XXIII stula, kurią šis dėvėjo atidarydamas Vatikano II susirinkimą: „Šiuos du išskirtinius eksponatus nori pamatyti visi baziliką lankantys piligrimai.“

Jubiliejuje laukiama Lietuvos atstovų

Kun. Rolandas Makrickas neabejoja renginių sėkme: „Susidomėjimas būsima paroda išties nemenkas, juk eksponatai paveikūs labiau nei, pavyzdžiui, tekstai. Ekspozicija padės geriau suvokti koplyčios kūrėjų idėją.“

Lietuviai JAV norėtų, kad apie šį projektą kuo plačiau sužinotų tautiečiai visame pasaulyje. „Žinoma, nedaug kam gal pavyks atvykti ir dalyvauti, tačiau pati šventė bus filmuojama, galvojama sukurti dokumentinį filmą, parengti leidinį, tačiau visa tai vyks po šventimo. Norima surinkti kuo daugiau medžiagos ir visą koplyčios istoriją aktualizuoti.“

Pirmasis koplyčios jubiliejus buvo minimas 1991-aisiais, kai ši lietuvių maldos vieta skaičiavo 25-erių metų sukaktį, tačiau politinė ir visuomeninė to meto Lietuvos situacija buvo sudėtinga: „Ką tik paskelbta nepriklausomybė, ką tik išgyventi sausio įvykiai, o minėjimas buvo numatytas kovo mėnesį. Kardinolas Vincentas Sladkevičius taip ir negalėjo išvykti iš šalies, nors buvo kviestas aukoti Mišių.“

2008-aisiais minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų, iškilmingas Mišias koplyčioje aukojo tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Į šventę 2016 m. spalį yra kviečiami aukščiausi Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vadovai: „Jie įtraukti ir į jubiliejinį komitetą kaip garbės nariai kartu su Vašingtono arkivyskupu kardinolu Donaldu Wuerliu, apaštaliniu nuncijumi JAV Carlo Maria Viganò bei JAV vyskupų konferencijos pirmininku Josephu Kurtzu.“

Jubiliejaus renginiuose dalyvauja ir juos remia taip pat ir Lietuvos ambasada Jungtinėse Valstijose.

Šiai proga sukurtame interneto puslapyje galima sekti informaciją apie tai, kaip jubiliejui ruošiamasi ir kaip jis vyks artimiausioje ateityje: www.siluva50usa.org.

„Daugelis amerikiečių sako, kad tai gražiausia koplyčia visoje Bazilikoje – tikrai, ir savo dydžiu, ir grožiu ji nepaprastai įspūdinga“, – teigia kun. Rolandas Makrickas, tarnaujantis Šventojo Sosto atstovybėje, Vašingtone.