Disneilendas laikomas viena smagiausių vietų pasaulyje, taigi tikrai ne ta, kur gali pasigauti itin užkrečiamą jau seniai išnaikintą ligą. Deja, praėjusių metų gruodį būtent Kalifornijos Disneilende tai ir nutiko. Tymų virusas, panašu, įvežtas užsienio turistų, pradėjo užsikrėtimų grandinę, kuri per mėnesį apkrėtė mažiausiai 87 žmones 7 JAV valstijose ir Meksikoje. Dėl ligos protrūkio vėl tapo svarūs argumentai, kodėl reikėtų skiepyti vaikus.

Iš tų 87 užsikrėtimų tymais atvejų mažiausiai 73 buvo užfiksuoti Kalifornijoje – valstijoje, kurioje esama labai daug žmonių, priešiškai nusiteikusių prieš skiepus. Čia kai kur neskiepytų žmonių skaičius patrigubina valstijos ir šalies vidurkį, kuris siekia 3–5 procentus gyventojų.

Pasak dr. Paulo Cieslako, kataliko, šešių vaikų tėvo, Katalikų medikų asociacijos nario, pasipriešinimas skiepams daugiausia kyla dėl klaidinamos informacijos kalbant apie šalutinį skiepų poveikį. P. Cieslakas – nuo 1995-ųjų taip pat dirba Oregono gyventojų paslaugų departamento Visuomenės sveikatos padalinio užkrečiamų ligų prevencijos skyriuje.

„Tiesa, kad kartais skiepas gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį, taip kaip ir bet kuris kitas vaistas. Tačiau faktas, kad tūkstančiai ar milijonai vakcinos dozių nesukėlė problemų, rodo, jog skiepai yra labai saugūs“, – teigia medikas.

Kai kuriuos žmones neigiamai žvelgti į skiepus skatina religiniai ar moraliniai įsitikinimai. Daugelis nusiteikusiųjų prieš skiepus dėl religinių įsitikinimų yra todėl, kad kai kurios vakcinos buvo sukurtos naudojant abortuotų embrionų ląsteles.
JAV Nacionalinis katalikų bioetikos centras (NCBC) – nepelno siekianti tyrimų ir ugdymo institucija, kurios tikslas – pritaikyti Katalikų Bažnyčios mokymą sveikatos apsaugos sistemoje bei gyvybės mokslų srityje iškylančioms etinėms problemoms. NCBC drauge su Vatikano Popiežiškąja gyvybės akademija tyrinėjo moralines problemas, susijusias su skiepais, ir pareiškė, kad katalikai nenusižengia moralei ir netgi elgiasi moraliai atsakingai skiepydamiesi, nepaisydami to, kad kai kurios vakcinos yra sukurtos pasitelkus abortuotų embrionų ląsteles, jei joms nėra alternatyvių vakcinų.

„Esama ištisos formulės, norint išspręsti „bendradarbiavimo su blogiu“ dilemas. Iš tiesų yra dalykų, kurie bet kuriuo atveju – blogis, tačiau kai kurie dalykai yra toleruojami“, – teigia dr. Marie T. Hilliard, kanonų teisės specialistė ir NCBC Bioetikos ir visuomenės politikos vadovė.

Popiežiškoji gyvybės akademija konstatavo, kad, kalbant apie skiepus, visuomeninis gėris nusveria kadaise įvykusį bendradarbiavimą su blogiu, kai 1960-aisiais iš abortuoto embriono buvo paimtos ląstelės sukurti dabartiniams skiepams.

Deja, šiandienės raudonukės, vėjaraupių ir hepatito A vakcinos yra sukurtos naudojant kadaise abortuotų embrionų ląsteles, ir kol kas joms nėra alternatyvų.

„Kiekvienas yra moraliai laisvas naudoti vakcinas, nepaisant jų istorinės asociacijos su abortu, – rašoma NCBC dokumente, paremtame Popiežiškosios gyvybės akademijos išvadomis. – Jei kas nors nusprendžia nesiskiepyti, visuomenės sveikatai kyla rizika, todėl ši rizika nusveria moralinę vakcinų kilmės problemą. Tai ypač svarbu tėvams, kurių moralinė pareiga – saugoti savo vaikų bei aplinkinių gyvybę ir sveikatą.“

Tai labai svarbu tokių užkrečiamų ligų atveju, kurioms pažaboti reikia paskiepyti gyventojų daugumą. Taip apsaugomi kūdikiai, kurie dar per maži, kad būtų paskiepyti, nėščios moterys bei žmonės, kuriems slopinamas imunitetas, pavyzdžiui, sergantys vėžiu.

Dokumente toliau rašoma, kad katalikai vis dėlto turėtų pasipriešinti, kad skiepai būtų kuriami naudojant abortuotų embrionų ląsteles, ir yra įpareigoti naudoti alternatyvias vakcinas, jei tokių egzistuoja.

Pats dr. P. Cieslakas teigia skiepijantis savo vaikus ir ragina savo pacientus elgtis taip pat.

„Kaip tėvas, aš nenoriu, kad mano vaikai susirgtų, noriu, kad mokykloje ar žmonių susibūrimuose jie nepatirtų grėsmės užsikrėsti. Kaip gydytojas, o ypač kaip visuomeninės sveikatos pareigūnas, norėčiau, kad ligų mastai taptų mažesni, norėčiau matyti sveikesnę visuomenę ir kad būtų išleidžiama mažiau pinigų gydant ligas, kurių galima išvengti“, – sako P. Cieslakas.

Kita vertus, dr. P. Cieslakas pritaria, kad žmonės turėtų teisę atsisakyti skiepų, jei tai prieštarauja jų sąžinei.

„Manau, kad mes nebendradarbiaujame su blogiu, skiepydami savo vaikus vakcinomis, kadaise pradėtomis kurti naudojant abortuotus embrionus, kadangi mes neturime nieko bendro su tais abortais. Tai jau praeitis. Tačiau kai kurių tėvų sąžinę tai slegia ir, manau, kad mes turėtume tai gerbti.“

Barbara Loe Fisher, JAV Nacionalinio vakcinų informacijos centro prezidentė ir viena steigėjų, įsitikinusi, kad visi tėvai turi teisę būti informuoti ir jiems leista nuspręsti, kurie skiepai yra tinkami jų vaikams.

„Informuotas sutikimas reiškia, kad tu turi teisę būti visiškai informuotas apie medicininės intervencijos naudą ir riziką ir gali laisva valia priimti sprendimą be spaudimo ar bausmės grėsmės, – įsitikinusi B. L. Fisher. – Tai – etikos principas, žmogaus teisė, vadinasi, tai turi būti taikoma ir skiepų atveju.“

B. L. Fisher prisipažįsta esanti sunerimusi dėl nepasiskiepijusių kaltinimo ir gėdijimo, kilus tymų protrūkiui. Ji ragina tėvus skaityti tiek skiepų aprašus, tiek medicininę literatūrą bei ligų kontrolės ir prevencijos puslapių informaciją.

„Manau, kad žmonėms sprendžiant dėl informacijos kokybės tereikia tik pasitikrinti, ar ji pagrįsta. Tad jei informacija paremta solidžiais šaltiniais, žmonės ją priima kur kas rimčiau.“

Nors nauji tymų atvejai kelia susirūpinimą, pasak dr. P. Cieslako, jų protrūkis nėra toks stiprus, koks galėjo būti – ir tai būtent visuotinės vakcinacijos nuopelnas.

„Faktas, kad liga neužsikrėtė visi yra liudijimas, jog daugelis esame jai atsparūs, o iš jų – dauguma būtent dėl to, kad buvome paskiepyti. Deja, didžioji dalis užsikrėtusiųjų paskiepyti nebuvo“, – tvirtina P. Cieslakas.

„Kaip katalikas aš abejočiau ar nesiskiepyti yra socialiai atsakinga. Skiepytis – tai ne tik gėris tau, bet ir tavo artimajam“, – įsitikinęs P. Cieslakas.

JAV Nacionalinio katalikų bioetikos centro publikacijų direktoriaus bioetiko dr. Edwardo Furtono teigimu, skiepyti savo vaiką naudojant moksliškai patvirtintas ir aiškiai naudingas vakcinas, taip padedant apsaugoti visuotinį gėrį, yra moralinė pareiga. „Tymai, kiaulytė ir raudonukė – tai svarbūs vaikystės skiepai, todėl tėvai turi jausti ypatingą pareigą rūpintis savo vaikais ir juos mylėti. Vaikai patys negali priimti šių sprendimų, todėl protingus sprendimus turi priimti jų tėvai“, – sako dr. E. Furtonas.

Pasak dr. E. Furtono, nepagrįstos baimės dėl galimo kenksmingo šalutinio poveikio neturi įveikti objektyvios pareigos pasinaudoti skiepijimo galimybe. „Norėdamas priimti teisingą moralinį sprendimą, kiekvienas katalikas privalo gerai ištirti savo sąžinę. Tai reiškia, jis turi suvokti, kurios jo baimės yra pagrįstos protu ir faktais, o kurios – daugiau, sakykime, prietarais. Teisingai suformuota sąžinė prieis prie išvados, kad skiepijimas – tai moralinė pareiga“, – įsitikinęs dr. E. Furtonas.

„Mano nuomone, negali būti jokio klausimo, jokių debatų, kad tėvai, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, taip daro norėdami jiems gero. Žinoma, jie taip daro ne dėl to, kad nori pakenkti savo vaikams ar visuomenei, tačiau vis dar išlieka aktualus fundamentalus mokslo ignoravimo klausimas, lemiantis skiepų neigimą. Tai nėra piktavalis ignoravimas, tačiau vis tik ignoravimas ir ne kas kita. Todėl jis visa kur turi būti atremiamas švietimu“, – mano bioetikas.

Dr. E. Furtono teigimu, esama puikių prieinamų šaltinių, leidžiančių geriau suprasti imunizaciją. „Tačiau natūralu turėti klausimų, abejonių, baimių ir netikrumo kalbant apie šią sritį, ypač turint omenyje, kokie yra įtikinami mitai apie skiepus, – sako dr. E. Furtonas. – Mes esame protingos būtybės, ir mokslas reprezentuoja patį geriausią išmanymą, kaip mums apsisaugoti nuo rimtų ligų plitimo... Prietarai ir nepagrįsti įsitikinimai nėra geras mūsų moralinių veiksmų pagrindas.“

Pagal www.catholicagencynews.com  ir www.rationalcatholicblog.wordpress.com parengė Jurga Žiugždienė