Laurent Moreau iliustracija

Rugsėjį dažnai pasitinkame su šiokiu tokiu nerimu ir neišvengiamu chaoso įsiveržimu į kasdienybę. Vis dar besikeičiantys vaikų tvarkaraščiai, pradedami lankyti nauji būreliai, kažkas į mokyklą žengia pirmąkart, bet daugeliui vis dar sunku rytais keltis... O neretai tenka susidurti ir su problema, ką veikti vaikui dieną – ypač pradinukui, kurio tėveliai paprastai dar nenori apkrauti būreliais, o ir pamokos jiems baigiasi apiepiet. Puikiausia išeitis – pradėti kuo anksčiau vaikus pažindinti su knyga. Juo labiau, kad šį mėnesį leidėjai siūlo nepaprastai daug enciklopedijų ir pažintinių knygų, prie kurių, tiesą sakant, ir pati praleidau ne po vieną valandą – juk yra, ką sužinti, pamatyti, atrasti.

Enciklopedija apie Lietuvą. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2015. 240 p.

Šiais laikais enciklopedijų vaikams lyg ir netrūksta, tačiau vis ir vis pasirodo naujų. Ir džiugu, kai jos kokybiškos, išsamios, gražiai išleistos. Šioje knygoje žinios, faktai bei įdomybės apie mūsų šalį sudėlioti į 14 skyrių, apimančių Lietuvos praeitį, kalbą ir raštą, trumpai pristatomi svarbiausi istoriniai faktai, pereinant prie miestų, geografijos, gyvūnijos, etnografinių regionų, tradicijų, kultūros, sporto ir galiausiai pristatant žymiausias asmenybes.

Kiekviename skyriuje yra pora trumpučių rubrikų – „Ar žinai, kad“ ir „Faktomanams“ – jose pateikiamos įdomybės, keistenybės ir retenybės bei įdomūs faktai ar skaičiai.

Knyga puiki ir grafine prasme – ryškios ir cahrakteringos nuotraukos padeda „įvaizdinti“ tai, ką galbūt dar ne visi matėme ar žinome, patyrėme.

Gražiausios lietuvių legendos ir padavimai. – Kaunas: Vaiga, 2015. 160 p.

Lietuvių legendos ir padavimai taip pat nuolatos perleidžiami, trumpinami, pateikiami perpasakoti ar pristatomi su kirtingomis įvykių variacijomis. Leidėjai rašo, jog ši knyga parengta remiantis Zahorskio, P. Vingio, Jono Remeikos ir Motiejaus Valančiaus siužetais. Čia rasime ir visiems gerai žinomų pasakojimų apie Jūratę ir Kastytį, Vilniaus įkūrimą, Čičinską, Lizdeiką, ir mažiau žinomų – tokių kaip Rambyno velnias, Nuotakos kalnas, Krokų pieva ir pan.

Vienintelis dalykas, kuris mane visada glumina tokiose knygose, tai interpretacijos ir skirtingos pabaigos. Tada aš jau nebežinau, kuri istorija ar padavimas yra tikrasis. Tarkim čia – nuo Perkūno kirčio žūsta Kastytis, o ne Jūratė, kuri lieka gyva ir vis dar gyvena jūroje. Nežinau, kodėl taip yra, nesu padavimų specialistė, gal taip ir turi būti, tačiau įtariu, kad ši painiava nepalengvina gyvenimo ir skaitantiems vaikams, kurie per pamoką jau gali nebesuprasti, kokia iš tiesų yra Jūratės ir Kastyčio ar Lizdeikos istorija.

O šiaip jau padavimai yra tikrai svarbus ir reikalingas mūsų literatūros žanras, poetizuojantis Lietuvos praeitį ir realioms vietoms ar nutikimams suteikiantis iškilmingumo, ypatingumo.

R. Česūnienė, L. Česūnas. Mėgintuvėlis kosmose. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 80 p.

Tai jau trečioji autorių knygelė, kurioje kartu su smalsliuoju Mėgintuvėliu domimės pasauliu ir esame kviečiami įvairius cheminius procesus pažinti patys.

Šioje knygelėje atsiranda dar vienas veikėjas – Cilindriukas, kuris kartu su Mėgintuvėliu leidžiasi į nepaprastai įdomią kelionę į kosmosą. Čia teks susipažinti su įvairiomis planetomis, objektais, patirti susidūrimą su asteroidais. Rasime ir svarbesnių faktų, skaičių.

 Knygelė parašyta nepaprastai šmaikščiai, žaismingai, pagrindiniai pasakojimo įykiai sumaniai dera su siūlomais atlikti eksperimentais, kurie tikrai stebina ir vaikus turėtų ypač traukti. Tiesa, daugelį jų leidėjai siūlo atlikti kartu su suaugusiaisiais.

Pasakyk KODĖL/ vertė E. Sabaliauskaitė. – Vilnius: Alma littera, 2015. 110 p.

Žymioji Larousse enciklopedija vis dažniau prabyla ir lietuviškai. Šios, vaikams skirtos enciklopedijos išskirtinumas – paprastumas, aiškumas, šmaikštumas ir puikūs vizualiniai sprendimai.

Šioje knygoje stengiamasi pateikti kuo daugiau skirtingų klausimų į dažniausiai vaikų užduodamus „kodėl“, o atsakymai, stengiamasi, kad būtų kuo paprastesni ir aiškesni, juos iš dalies atspindi ir pačios ilsiutracijos, išsiskiriančios šmaikštumu. Visi klausimai-atsakymai suskirstyti į 6 skyrius: istorija, gamta, kūnas, gyvūnai, kasdienybė, visata. Kiekvieno skyriaus pradžioje vaikai kviečiami įklijuoti lipdukus, į jiems skirtas vietas, o skyriaus pabaigoje – pasitikrinti žinias.

J. Bauer. Raganiukė Gūdžiojoje girioje/ vertė L. Masytė. – Vilnius: nieko rimto, 2015. 104 p.

Leidykla „Nieko rimo“ tęsia berods praeitais metais pradėtą knygų seriją „Kūrybiška Europa“, taip stengdamasi supažindinti mažuosius skaitytojus su skirtingų šalių mums retais ir mažai pažįstama vaikų literatūra. Šįkart susipažįstame su slovėnų rašytojos Janos Bauer knyga, ne tik nominuota keliems apdovanojimams, bet ir įvertinta kokybiškos literatūros vaikams ženklu – „Auksine kriauše“.

Su pagrindine šio pasakojimo veikėja susipažįstame iš karto. Tą šeštadienį link Gūdžiosios girios atskriejo kažkas keisto... Mažas, lopiniuotas balionas su arbatinuku vietoj krepšio. Įsipainiojo į gervuogių krūmus ir įstrigęs sustojo. Arbatinuko dangtelis su trenksmu atsidarė. Laukan išsiropštė maža, susivėlusi būtybė. Siaubingai įsiutusi. Apsitaisiusi vasariškai ir su kepuraite, iš kurios stirksojo žaliuojantys dvišakiai ragiukai. Kas tai?.. Po šimts kankorėžių! Tai juk raganiukė! Gūdžiosios girios gyventojai nė neįtaria, kas jų laukia, mat raganiukė nusiteikusi itin karingai.

Ar žinai, kaip veikia pasaulis?/ vertė G. Zokaitytė. – Kaunas: Vaiga, 2015. 160 p.

Mus kasdien supa daugybė paslaptingai veikiančių daiktų. Tai įvairūs prietaisai, pavyzdžiui, skaitytuvas prekybos centre ar radijo imtuvas namie, gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, lietingas oras ar pavasarį bundančios gėlės. Ar kada susimąstėte, kodėl pienas šaldytuve visada šaltas arba kodėl užsidega žalias šviesoforo signalas? Jei taip, ši knyga kaip tik jums. Jei ne, galbūt ji sužadins jūsų smalsumą ir norą atskleisti kasdienių daiktų paslaptis.

Knygoje paprastai aiškinamos kasdieninio gyvenimo paslaptys. Jas padeda suprasti daugybė išradingų iliustracijų. Kaip vanduo patenka į čiaupą? Kaip vaizdas patenka į televizorių? Ar internetas turi laiškanešį? Iš kur šviesoforas žino, kada įjungti žalią šviesą? Kaip pienas patenka į prekybos centrą?

Mūsų kasdieninis gyvenimas kupinas stebėtinų dalykų, kuriuos laikome savaime suprantamais. Tačiau kaip viskas veikia? Kokie nematomi procesai vyksta? Jei nesuprasite kurio žodžio, galite iš karto atsiversti žodynėlį. Atsakydami į knygos gale siūlomos viktorinos klausimus galėsite pasitikrinti, ką jau žinote apie pasaulį ir kaip viskas jame veikia.

Aš ir pasaulis. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2015. 224 p.  

Dar viena šio mėnesio nauja enciklopedija, pasak leidėjų, parengta pagal lietuvių autorių parengtus tekstus, atsižvelgiant į pradinių mokyklų pagrindinių dalykų programas, lietuvių pomėgius, interesus, skaitymo įpročius.

Knygoje rasite skirtingų skyrių: žmogus, namai, gyvūnai, augalai, pasaulis, pasaulio istorija, Lietuva, mokslas, kultūra. Enciklopedija skirta smalsiems vaikams, kuriems įdomu būtų sužinoti iš ko gaminami zefyrai, kada prasideda mokslo metai Australijoje ir kodėl išnyko dinozaurai (oi, o gal keletas jų liko?). Iš ko statomi namai, kiek kalbų moka delfinai ir kur įkurta pirmoji mokykla Lietuvoje?

Kiekvieną puslapį lydi išsamios ir detalios iliustracijos su paaiškinimais, svarbiausiais faktais. Nuo pasaulio vėliau pereinama prie Lietuvos - kuo ji įdomi pasauliui, kokie svarbiausi jos istorijos ir dabarties, kultūros ypatumai, išskirtinumai.

J. Kliebenstein. Diena, kai aš tapau kietas/ vertė T. Četrauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015. 256 p.

Knygos autorė jau vaikystėje mėgo kurti įvairias istorijas. Vėliau studijavo kalbas, dirbo mokytoja ir galiausiai visas jėgas skyrė rašymui. Šioje knygoje pasakojama apie Martiną ir Karlį, kurie nori būti kieti. Tokie kaip Lukas ir nuostabioji penkiukė. O šiai atrodo, kad Martinas ir Karlis visiškai nekieti, ir stengiasi jiems apkartinti gyvenimą, krėsdami visokias kiaulystes.

Kai kietuoliai pripila į kuprines surūgusios dvokiančios grietinės, Martino ir Karlio kantrybė baigiasi. Deja, jų keršto planas neišdega ir virsta bausme – atostogomis nykioje stovyklavietėje. Tačiau paskui viskas apsiverčia aukštyn kojomis, atostogos virsta puikiomis ir paaiškėja, jog Lukas visai ne toks didis herojus, koks dedasi esąs.

Be abejonės, knyga labiausiai patiks berniukams.

Knyga nestokoja humoro ir šmaikščių pasakojimų, papildyta iliustracijomis. Pasakojama pirmuoju asmeniu, tad nestinga vaikiškų pamąstymų apie gyvenimą, jo „sunkumus“. Vis dėlto tai ir knyga apie draugystę – juk kai turi bent vieną draugą ir jis tikras, net penki „kietuoliai“ nustoja būti pasaulio centru.

L. Carroll. Alisa Stebuklų šalyje/ vertė V. Vitkūnienė. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. 192 p.

– Bet aš nenoriu turėti reikalų su pakvaišėliais, – pareiškė Alisa.

– Na, nieko nepadarysi, – tarė Katinas, – visi mes čia kvaištelėję. Aš kvaištelėjęs. Tu kvaištelėjusi.

– Iš kur žinai, kad aš kvaištelėjusi? – paklausė Alisa.

– Turėtum tokia būti, – tarė Katinas, – antraip nebūtum čia atsidanginusi.

Tvankią vasaros popietę Alisa nusekė paskui Baltąjį Triušį ir atsidūrė įstabioje Stebuklų šalyje. Taip prasidėjo neįtikėtinas nuotykis, po kurio gyvenimas niekad nebeatrodys nykus. Vaizduotės meistras Lewisas Carrollis sukūrė nepakartojamą keisčiausių įvykių ir personažų puotą, kuria viso pasaulio pakvaišėliai mėgaujasi iki šiol.

Žavingos ilsiutracijos, pilnas (nesutrumpintas) pasakojimas, tikiu, pakvies vaikus į nepaprastą kelionę, kurios, tiesą sakant, niekaip racionaliai nepaaiškinsi. Čia tiek visokiausių neracionalių ir neprotingų dalykų, kad lieka tik stebėtis, skaityti ir sekti pasakojimą iki pabaigos. Kad ir kaip ta pabaiga gerai būtų žinoma.

S. Masteikaitė. Lėti ir tylūs dalykai. – Vilnius: Right Thing, 2015. 27 p.

Trumpos S. Masteikaitės istorijos vaikams, iliustruotos giliais ir turtingais S. Jakaitės piešiniais, tikrai išsiskiria ryškiaspalvėje vaikiškų knygų jūroje. Auksinę gervę už geriausią animaciją 2014 m. gavusios autorės sukūrė ne tik neįprasto formato, bet ir kitokio turinio kūrinį vaikams.

Knygoje rasime trumpas istorijas apie Žvejį, apie Karves, apie Sapnus, apie Neteisybę, apie Ponią, Kuri Nemylėjo Vaikų, apie Mirtį, apie Mamą. Autorėms rūpi užmegzti nuoširdų, tikrą, jautrų pokalbį, pasidalinti kasdienio gyvenimo, kaip stebuklo ir pasaulio, kaip geros, saugios ir paslaptingos vietos, išgyvenimu. Tiek tekstai, tiek iliustracijos taiko į jausmus, į širdį, siekia nesaldaus grožio ir gėrio estetikos.

 „Mes gerbiame vaiko teisę kartais pabūti vienam, pamąstyti, paliūdėti ar panuobodžiauti. Taip pat klausti ir gauti rimtus atsakymus. Augti yra rimtas darbas“, – yra rašiusi šios knygos autorė.

Pridurčiau, jog tai išties labai savita knyga. Patiks tikrai ne visiems, o ir kalbinis knygos lygmuo stebina, kartais kiek šokiruoja, verčia klausti, kodėl taip pasakoma ir ką būtent tokiu kalbos audiniu norėta pasakyti vaikams, parodyti.