Demonstracijos Sietle

Gruodžio 7-8 dienomis Paryžiuje vyks Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP 21), kurioje po rekordiškai karštų 2014 metų žmonės tikisi valstybių lyderių susitarimo, kaip bendromis pastangomis sumažinti atmosferos taršą. Likus pusmečiui iki JT Konferencijos savo encikliką „Laudato si“ paviešino ir popiežius Pranciškus, siekdamas „pakurstyti mūsų aistrą rūpintis pasauliu“ ir paraginti pasaulio lyderius priimti ambicingus sprendimus. Anksčiau Šventasis Tėvas yra viešai pasisakęs, kad politikai, susitikę 2014 m. Limoje vykusioje konferencijoje, nebuvo pakankamai ryžtingi.

Kova su klimato kaita – moralinis įsipareigojimas

Naujausia mokslinė studija, publikuota prestižiškiausiame moksliniame žurnale „Nature“, atskleidžia, kad, norint išvengti dramatiškų klimato kaitos padarinių, reikia palikti po žeme du trečdalius iškastinio kuro telkinių. Nesulaukdami politinių sprendimų, žmonės jungiasi į aplinkosaugos judėjimus bei akcijas mėgindami daryti poveikį „iš apačios“. Viena iš jų, įgaunanti pagreitį – tai the Guardian inicijuota kampanija „Keep it in the ground“, skatinanti fondus, visuomenines organizacijas ir pavienius žmones išimti savo investicijas iš iškastinio kuro įmonių.

Šis po pasaulį plintantis investicijų atitraukimo judėjimas sieja investavimą su moraline atsakomybe. Pagrindinė jo žinia – nemoralu gauti pelną, net ir skirtą karitatyvinei veiklai, iš sektoriaus, kuris atsakingas už klimato kaitą, bioįvairovės nykimą ir grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei. Naujuose regionuose plintanti maliarija, ekstremalus derliaus mažėjimas pietų šalyse ir plūstantys klimato migrantai – tik keletas klimato kaitos padarinių.

Apie šią moralinę atsakomybę enciklikoje kalba ir popiežius Pranciškus primindamas, kad krikščioniškoji tradicija teisės į privačią nuosavybę niekada nelaikė absoliučia bei neliečiama ir visada pabrėždavo bet kurios privačios nuosavybės formos socialinę funkciją. Bažnyčia gina teisėtą teisę į privačią nuosavybę, tačiau ne mažiau aiškiai moko, jog privati nuosavybė visada susijusi su socialiniu įsipareigojimu, kad gėrybės tarnautų visuotinei paskirčiai, kurią joms suteikė Dievas (93 str.). Viena vertus, popiežius primena, kad klimatas ir naudingieji ištekliai yra bendrasis gėris, kita vertus sako, jog nešame atsakomybę ir už tai, kaip naudojame savo privatų turtą. Jis eina dar toliau sakydamas, kad ekologinė krizė mus šaukia į gilų vidinį atsivertimą (217 str.).

Rugsėjo 16 dieną Sietlo (JAV) gyventojai pradėjo akciją prie „Microsoft“ korporacijos įkūrėjo Billo Gateso karitatyvinio fondo būstinės spausdami jo valdytojus Billą ir Melindą Gates'us išimti 1,4 mlrd. dolerių investicijų iš iškastinio kuro sektoriaus. Piketui prie Fondo būstinės vadovauja buvęs miesto meras. Gatesų fondas – šiuo metu didžiausias pasaulyje karitatyvinis fondas, remiantis medicinos tyrimus. Fondo lankytojų centre žmones pasitinka užrašas, jog „kiekvienas asmuo nusipelno galimybės gyventi sveiką ir vaisingą gyvenimą“. Protestuotojų plakatai jiems atsako: „Taip, jie tikrai turi teisę! Tučtuojau išimkite investicijas iš iškastinio kuro.“ Akcijos dalyviai ketina rinktis kiekvieną dieną, kol Fondas įsipareigos perkelti savo turtą iš iškastinio kuro kompanijų.

Sietlo nevyriausybinės organizacijos parašė laišką Fondo vyriausiajai valdybai teigdami, kad pasaulinis Gatesų fondas turi moralinę pareigą išimti visą savo turtą iš iškastinio kuro kompanijų. „Turint omenyje Gatesų fondo dydį ir prestižą, akivaizdu, jog jūsų investicijų išėmimas nusiųs stiprią žinią pasaulio politiniams lyderiams, kad socialiai ir moraliai nepriimtina pelnytis iš pramonės, kuri sukelia globalinį atšilimą, kelia grėsmę bioįvairovei ir pasauliniam planetos saugumui“, – rašoma laiške. Savo turtą iš iškastinio kuro sektoriaus jau išėmė daugiau nei 180 žinomų organizacijų, tokių kaip Standfordo ir Glazgo universitetai, Brolių Rokfelerių fondas.

Tikslas – pakeisti kryptį

Prie šio judėjimo prisidedantys žmonės nesutinka su pasitaikančiais kaltinimais, kad veikla, nukreipta prieš iškastinio kuro pramonę, yra veidmainiška, nes visi naudojame iškastinį kurą. Pasak jų, šios ir panašių akcijų tikslas – pakeisti globalių tendencijų kryptį. Nepaisant augančio susirūpinimo klimato kaitos grėsmėmis ir jau diegiamų priemonių, lig šiol į atmosferą patenka vis didesni šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Taigi iniciatoriai siekia pasukti šią kreivę mažėjimo kryptimi. Jie tvirtina nesitikintys atvesti prie bankroto iškastinio kuro įmonių, tačiau mano, jog, nors akcijų kainoms ši kampanija didelio poveikio neturės, tačiau prasta šių įmonių reputacija gali turėti reikšmingų pasekmių.

„Niekas nereikalauja pernakt nutraukti iškastinio kuro naudojimą. Investicijų atitraukimo akcijų siekis – įtikinti investuotojus per penkerius metus parduoti turimas anglies, naftos ir dujų kompanijų akcijas. Deginsime tam tikrą kiekį iškastinio kuro ir vėliau, tačiau tikslas yra sumažinti anglies dioksido emisijas“, – iniciatorių poziciją pristato the Guardian.

Nepriklausomas investavimo ekspertas Rokas Lukošius teigia, jog iškastinio kuro kompanijų akcijų patrauklumas krito dėl smarkiai sumažėjusių energetinių išteklių kainos, tačiau prie sumažėjusio tokių kompanijų patrauklumo menkai prisidėjo socialiai atsakingo investavimo idėjos, kurios palyginti nesenai pradėtos sieti su klimato kaita. Anksčiau socialiai atsakingas investavimas buvo siejamas su tokiais klausimais, kaip vaikų išnaudojimas darbo rinkoje.

Pasak Roko Lukošiaus, investuotojai rimtai nevertina pasaulio lyderių galimybės susitarti dėl esminį poveikį rinkai turinčių sprendimų, nes visi turi pernelyg skirtingus interesus. Pats R. Lukošius skeptiškai vertina ir tokių kampanijų galimybes pasiekti, kad du trečdaliai iškastinio kuro telkinių liktų po žeme. „Didžiausią įtaką gali padaryti ne pats turto išėmimas iš iškastinio kuro sektoriaus, tačiau jo perinvestavimas į atsinaujinančią energetiką. Šiuo atveju nebe taip svarbu, iš kur tą kapitalą išimti, bet svarbiau – kur padėti. Kai kris atsinaujinančios energetikos kainos, iškastinio kuro rinka automatiškai susitrauks. Vadinasi, didžiausią poveikį šie judėjimai turėtų tuo atveju, jeigu fondai ir privatūs investuotojai savo kapitalą perkeltų į atsinaujinančią energetiką. Anglies eros pabaigą lemtų auganti konkurencija energetikos rinkoje.“

Lietuvoje nėra ekologiškai atsakingų pensijų fondų

Nors ne visi turi galimybę investuoti savo turtą į akcijas ir fondus, dauguma Lietuvos gyventojų naudojamės pensijų fondų paslaugomis, kur mūsų būsimos pensijos kaupiamos investuojant į įvairias ūkio šakas. Devyni iš dešimties papildomai pensiją kaupiančių gyventojų ją kaupia viename iš keturių pagrindinių – SEB, Swedbank, DNB ir AVIVA grupės – pensijų fondų. Deja, pasak Roko Lukošiaus, visų jų politika ir investavimo principai labai panašūs ir neįmanoma išskirti vieno, kuris siūlytų socialiai ir ekologiškai atsakingą investavimo kryptį.

„Šiuo metu neįmanoma išsirinkti socialiai atsakingos ar ekologiškos investavimo krypties, nes dabartinių pensijų fondų struktūra labai panaši: visi jie investuoja ne tiesiogiai į akcijas, o į kitus indeksų fondus, neišskirdami socialiai atsakingo investavimo krypčių. Tie indeksų fondai paskirsto kapitalą po didžiausias skirtingų sektorių įmones – nuo bankų iki naftos bendrovių, priklausomai nuo rinkos. Tai reiškia, jeigu žmogus investuoja į tokį fondą, jo pinigai proporcingai keliauja ir į naftos, ir į biomedicinos, ir informacinių technologijų bei kitas įmones“, – aiškina Rokas Lukošius. Siekiant visiško skaidrumo ir norint investuoti pagal sąžinę, lieka tiesiogiai investuoti į pasirinktų įmonių akcijas, tačiau tai gali daryti tik didelį kapitalą investuojantys žmonės.

Kalbant apie investavimą į akcijas per investicinius fondus, daugiausia dėmesio žaliajam investavimui skiria DNB bankas, suteikiantis galimybę investuoti į atskirą „Atsinaujinančios energetikos“ arba į „Skandinavijos“ fondą, kuriame iškastinio kuro kompanijos sudaro tik 4 proc. Kituose nagrinėtuose bankų siūlomuose akcijų fonduose iškastiniu kuru besiremiančios kompanijos sudaro nuo 12 iki 30 suvirš procentų.

Pradėti nuo mažų dalykų

Visgi tai tėra vienas iš būdų prisidėti mažinant klimato kaitą ir tik nedidelė dalis pavienių žmonių aktyviai investuoja. Tačiau dėmesį į savo investicijas turėtų atkreipti nevyriausybinės ir bažnytinės organizacijos, universitetai, fondai.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus primena, kad kiekvienas gali išreikšti savo poziciją ir susirūpinimą klimato kaita pradėdamas nuo mažų dalykų. „Labai kilnu rūpintis kūrinija nedideliais kasdieniais veiksmais. Jei žmogus, nors jo ekonominės sąlygos ir leidžia jam daugiau vartoti bei išleisti pinigų, užuot įjungęs šildymą šilčiau apsirengia, vadinasi, jis jau persiėmė palankiais aplinkos apsaugai įsitikinimais ir jausenomis“, – enciklikoje „Laudato si“ rašo popiežius, kartu su neabejingais žmonėmis laukiantis JT klimato kaitos konferencijos Paryžiuje.

Daugiau Roko Lukošiaus įžvalgų investavimo temomis galima skaityti www.finansistas.net