Tam, kad susitvarkytume su pagrindinėmis Europą kamuojančios pabėgėlių krizės priežastimis, būtina, kad Vakarų šalių lyderiai ir tarptautinė bendruomenė įsisąmonintų savo atsakomybę dėl Sirijos ir Artimųjų Rytų.

Jau ketverius metus pasaulis nesugeba sustabdyti karo Sirijoje. Tai nebegali tęstis toliau. Privalome dėti naujas pastangas tam, kad šis konfliktas būtų sustabdytas. Paskaičiuota, jog vien tik Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios jau žuvo 200 tūkstančių žmonių. Šeši milijonai iš 22 milijonų Sirijos gyventojų dabar yra tapę pabėgėliais ir, kad ir kaip būtų liūdna, atrodo, kad kol kas šis skaičius tik didės.

Tai – šokiruojanti statistika. Deja, realybė yra ta, kad brutalus pilietinis karas dar toli gražu neartėja prie pabaigos. Nepaisant ne vienus metus trunkančių JAV ir jos sąjungininkių veiksmų, ISIS ir kitos islamistinės grupuotės ir toliau veikia visame regione, nebaudžiamai vykdydamos genocidą ant paties Europos slenksčio.

Kurdų mažylio Aylano, rasto Bodrumo paplūdimyje Turkijoje, fotografija tapo pasaulio bejėgiškumo visa tai sustabdyti simboliu. Visos žmonijos labui privalome imtis veiksmų dabar ir užtikrinti bent kiek daugiau stabilumo visam regionui. Tačiau ilgalaikis konflikto sprendimas yra įmanomas tik Europos Sąjungos, JAV, Rusijos ir Kinijos bendrų pastangų dėka.

Rusija akivaizdžiai didina savo karinį aktyvumą Sirijoje. Matome pranešimus apie rusų reaktyvinius lėktuvus Sirijoje, čia steigiamas karines bazes. V. Putinas puikiai žino, kad mes turime šią informaciją, bet jis taip pat žino, kad tarptautinė bendruomenė bijo sau pripažinti, jog dabartinis konfliktas regione yra ne tik netoleruotinas, bet galiausiai taps ta našta, su kuria ji susitvarkyti nebebus pajėgi. Eskaluodamas savo karinį įsitraukimą šiuo metu V. Putinas užsitikrina, kad derybose dėl konflikto sureguliavimo jo balsas bus itin svarbus. Sirijos klausimo sprendimo be tiesioginio Rusijos įsikišimo įsivaizduoti neįmanoma.

Kas dėl Kinijos – šią valstybę turime įtikinti, kad dabartinis „status quo“ nebetenkina jos ekonominių interesų. Šiuo metu pats tinkamiausias laikas pasinaudoti neseniai pasiekto susitarimo su Iranu sėkme ir imtis iniciatyvos drauge sureguliuoti situaciją visame regione. Juk vos prieš du mėnesius Jungtinių Tautų Saugumo taryboje su Iranu buvo pasiektas istorinis susitarimas, kuriam vadovavo ES.

Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini turėtų pasiremti šia patirtimi ir esamu palankiu momentu bei sukurti visa apimančią viziją, kuri atvestų į Sirijos ir viso regiono stabilizavimą. Tai reiškia, kad reikia inicijuoti politinį sprendimą Jungtinių Tautų Organizacijoje – sprendimą, kuris leistų užbaigti ketverius metus trunkantį pilietinį karą ir sustabdytų tolesnį islamistinių grupuočių plėtimąsi.

Akivaizdu, kad JAV vadovaujama tarptautinė koalicija ne tik nepajėgia sunaikinti ISIS, bet net nesugeba sustabdyti tolesnės džihadistų ekspansijos Irako ir Sirijos teritorijose. Šios nesėkmės patiriamos ne tik dėl karinio įsitraukimo stokos. To priežastis pirmiausia – bendros vizijos, kuri pasiūlytų visiems priimtiną sprendimą regione, nebuvimas.

Be abejonės, tokios vizijos kūrimas nebus paprastas ir neprieštaringas procesas. Tam prireiks kalbėtis su V. Putinu. Kalbėtis, remiantis savo pamatinėmis vertybėmis ir principais bei siekiant pagrindinio tikslo – sustabdyti karą. Tai taip pat reikštų bendradarbiavimą su Iranu, siekiant, kad jis pakeistų savo dabartinę elgseną ir taptų konstruktyvaus sprendimo regione dalimi.

Taip pat reikia didinti teikiamą paramą ne tik Sirijos nuosaikiajai ir demokratinei opozicijai, bet ir Sirijos Laisvajai armijai. Kaip žinia, net ir JAV vadovaujamos anti-ISIS koalicijos narės turi skirtingus prioritetus šiame regioniniame marionečių kare, vykstančiame Sirijos žemėje.

Tačiau privalome pamėginti. Vakarai nebeturi iš ko rinktis – nebėra gerų variantų, belikę tik mažiau kenksmingi variantai. Tačiau jei nepadėsime rimtų diplomatinių pastangų ir nesukursime bendros vizijos regionui, tada sprendimo variantų tik mažės, o humanitarinė krizė ant Europos slenksčio bus eskaluojama toliau. Tas formatas, kuris pasiteisino derybose su Iranu, t.y. Jungtinių Tautų Saugumo taryba plius Vokietija, pirmininkaujant ES, gali būti panaudotas ir tam, kad į bendros vizijos kūrimą būtų įtraukti visi regiono žaidėjai.

Savaime suprantama, toks susitarimas turi įvertinti mūsų jau padarytas istorines klaidas ir garantuoti teises sunitams, šiitams, alavitams, kurdams ir kitoms religinėms bei etninėms grupėms.

Metas Europos Sąjungai imtis šios iniciatyvos. Pasaulis privalo suteikti viltį Sirijos pabėgėliams, sugebėjusiems ištrūkti iš chaoso savo šalyje. Tai viltis, kad vieną dieną jie galės sugrįžti namo.

Tai yra dar didesnis iššūkis, nei stringančios Vidurio Rytų taikos derybos ar susitarimas su Iranu. Tačiau mūsų besitęsiančių nesėkmių išdavos būtų pragaištingos Europai, regionui ir pasauliui. Tie, kurie vis dar mano, kad karas Sirijoje, B. al Assado smurto operacijos prieš civilius ir ISIS vykdomas genocidas yra toli ir mūsų neliečia (ar kažkokiu būdu išsispręs savaime), turėtų pabusti dabar pat.

Guy Verhofstadt, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos pirmininkas; Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vicepirmininkas

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Petras Auštrevičius, Guy Verhofstadt.