Bernardinai.lt

Lietuvis Bažnyčios diplomatas kun. Rolandas Makrickas, šiuo metu dirbantis Šventojo Sosto nunciatūroje, Vašingtone, dalijasi mintimis apie istorinį popiežiaus Pranciškaus vizitą JAV rugsėjo 22–28 d. Jis turėjo galimybę ne tik tiesiogiai dalyvauti įvykyje, bet ir asmeniškai bendrauti su popiežiumi, šiam viešint Vašingtone. Beje, pokalbio pabaigoje sužinosite, kas pirmieji JAV pasidarė asmenukę su Pranciškumi.

Artėjant popiežiaus vizitui JAV, kai kurie komentatoriai teigė, jog vienas iš netikėtumų gali būti tas, kad Pranciškus niekuo nenustebins amerikiečių. Kita vertus, popiežius pats nustebs pamatęs, kad tai, į ką jis kviečia, jau gyvuoja JAV katalikų bendruomenėje. Kaipgi buvo iš tikrųjų? Kas ką nustebino?

Manau, kad nuostaba buvo abipusė, tačiau amerikiečių – didesnė. Amerikos katalikus ir visą visuomenę nuo pat pirmosios dienos nustebino popiežiaus paprastumas ir konkretumas. Visos kelionės metu jis atsisakė aukščiausiems valstybės vadovams skirto šarvuoto automobilio ir sėdo į paprastą Fiat 500L. Popiežius susitiko ir bendravo su visų visuomenės sluoksnių ir kartų žmonėmis: vaikais, jaunuoliais, seneliais, ligoniais, benamiais, kaliniais. Susitiko su vienuolėmis ir vienuoliais, kunigais, vyskupais. Lankėsi pas aukščiausius šalies politikus.

EPA nuotrauka

Nustebino ir popiežiaus drąsios kalbos svarbiausiose JAV politikos institucijose: Baltuosiuose rūmuose ir Amerikos Kongrese. Pačioje pirmoje kalboje Baltuosiuose rūmuose jis prisistatė kaip imigrantų šeimos vaikas. Nepabijojo Amerikos politinio elito akivaizdoje parodyti solidarumo Amerikos vyskupams jų siekyje išsaugoti religijos ir sąžinės laisvę, kuri, deja, dabar varžoma kai kurių naujų dabartinės administracijos sprendimų (pvz., naujoji sveikatos draudimo reforma).

EPA nuotrauka

Nustebino popiežiaus Pranciškaus nuoseklus ir kartu naujai išreikštas paraginimas bei pakvietimas visomis teisinėmis ir pastoracinėmis priemonėmis saugoti bei puoselėti tradicinę šeimą, kuri visais laikais buvo ir bus tikroji žmogiškumo mokykla. Evangelijos tiesa apie žmogaus prigimtį yra tiek pat aktuali šio laiko žmogui ir nėra apribota laiku.

Iš savo pusės popiežius žurnalistams lėktuve, pakeliui atgal į Romą, teigė, jog buvo maloniai nustebintas šilto ir entuziastingo amerikiečių sutikimo visuose miestuose, kur tik lankėsi, o ypač Filadelfijoje. Nors ir pirmą kartą lankėsi JAV, tačiau visą gyvenimą iki išrinkimo į Šv. Petro Sostą Pranciškus gyveno ir dirbo Amerikos žemyne, tad šios šalies visuomenės bei Bažnyčios realijos jam yra labai gerai žinomos.

Pirmą kartą istorijoje Katalikų Bažnyčios vadovas kalbėjo JAV Kongresui. Ką tai reiškia amerikiečiams?

Popiežiaus Pranciškaus kalba JAV parlamente buvo pirmasis atvejis istorijoje, kai Romos vyskupas sakė kalbą jungtinėje Kongreso sesijoje, t. y. dalyvaujant Senatui ir Parlamentui bei Aukščiausiajam teismui.

Popiežius Pranciškus yra akivaizdus pasaulio moralinis autoritetas, tad labai natūralu, kad šiuo laiku, kai Amerikos politinį pasaulį skaldo nesutarimai ir įtampos, daugeliu vidinės ir išorinės politikos klausimų, norima išgirsti taip pat ir popiežiaus balsą bei Katalikų Bažnyčios požiūrį į pasaulio ir Amerikos visuomenės problemas.

Ši kalba amerikiečiams rodo jų valstybinių institucijų atvirumą įvairioms nuomonėms, tarp jų – ir Bažnyčios. Kartu – parama tiems amerikiečiams ir šalies organizacijoms, kurios siekia, kad valstybės žmonės skirtų daugiau dėmesio imigrantų problemai, nusiginklavimui, religijos laisvės saugojimui, mirties bausmės panaikinimui, pagarbai žmogaus gyvybei nuo jos pradžios iki natūralios mirties bei gamtos tausojimui. Popiežius priminė ir apie JAV kūrimo ištakas bei jos pamatinius principus, kuriais besiremianti šalis turi žvelgti į ateitį ir vėl tapti svajonių išsipildymo kraštu.

Jis pabrėžė, kad nėra jokių socialinių ar politinių pasiteisinimų, kad šiais laikais ir bet kurioje pasaulio vietoje žmonės stokotų savo namų, savo žemės, savo darbo ir laisvės išpažinti savo religinius įsitikinimus.

Kai kurie apžvalgininkai teigia, jog popiežiaus kalba JAV vyskupams Vašingtone – viena reikšmingiausių, turėsianti didžiausių pasekmių. Kaip manote, kodėl?

Mano manymu, Pranciškaus kalba Amerikos vyskupams svarbi tuo, kad joje popiežius pasidalino mintimis, kokios turėtų būti vyskupo savybės dabartinėje Amerikos visuomenėje ir Bažnyčioje. Bažnyčia turi herarchišką struktūrą, tad kiekvienos vyskupijos vadovo – vyskupo – vaidmuo ir savybės labai daug reiškia. Pasiaukojantys ir artimi tikintiesiems ganytojai perteikia savo kunigams ir visai bendruomenei autentišką ir gyvą Evangelijos liudijimą. Popiežius išreiškė norą, kad vyskupai būtų labiau tėviški ir atidūs sielovadininkai, jautrūs imigrantų problemoms.

EPA nuotrauka

Jis ypač paprašė vyskupus globoti imigrantus ir gerbti jų kultūrinius skirtumus, nes jie tikrai naujai praturtins Ameriką ir šalies Katalikų Bažnyčią. Yra vilties, kad ši kalba įkvėps vyskupus ir visus dvasininkus būti artimesnius savo tikintiesiems, lydėti juos ne vien per katalikiškas organizacijas, bet ir tiesioginiu savo dėmesiu.

Pastaraisiais dešimtmečiais dėl imigracijos iš Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos šalių, Katalikų Bažnyčia Amerikoje tampa vis labiau ispanakalbe.

Savo kalboje popiežius pabrėžė, kad vyskupai yra ganytojai, kurie meldžiasi, pamokslauja ir gano. Pamokslauja ne sudėtingomis bažnytinės doktrinos temomis, bet savo žodžiais įkvėpia žmones ilgėtis tėviško Dievo apkabinimo. Ganyti su nuoširdžiu rūpesčiu, ne žvelgiant iš aukšto, bet nukreipus žvilgsnį į Gerąjį ganytoją.

Jo kalboje labai ryškiai atsispindėjo būtinybė siekti dialogo ir vienybės tarp pačių vyskupų, dialogo su kunigais, pasauliečiais, šeimomis ir visuomene.

Popiežius pakvietė vyskupus būti tėviškus, artimus savo žmonėms ir kunigams, kad pastarieji netaptų biurokratais, bet atspindėtų Bažnyčios motinišką rūpinimąsi savo vaikais.

Šv. Junipero Serros kanonizacijos mišios šalia Nacionalinės šventovės – Vašingtono Švč. Mergelės Marijos bazilikos.

EPA nuotrauka

Reikia paminėti, kad tai buvo pati ilgiausia ir stipriausia savo turiniu popiežiaus kalba visos kelionės metu. Joje popiežius nepraleido progos padėkoti vyskupams už jų dosnumą ir solidarumą su Šventuoju Sostu, už katalikiškų mokyklų bei karitatyvinių organizacijų veiklą. Popiežius įvertino vyskupų drąsą ir nuolankumą gydant Bažnyčios žaizdas po neseniai išgyventų tragiškų Bažnyčios tarnų nusikaltimų.

Galiu pasakyti, kad tai buvo tikrai stipri kalba, bet popiežiaus stipriausia kalba buvo jo gestai ir jo artumas žmonėms. Šios meilės gestų kalbos Amerika tikrai nepamirš.

Filadelfijoje šeimoms iš viso pasaulio popiežius patikėjo niekuo nepakeičiamą misiją saugoti ir skleisti meilę, būti „vilties fabriku“. Kokie šio įvykio atgarsiai?

Šie padrąsinantys popiežiaus žodžiai skirti Amerikos katalikams ir šeimoms. Didieji Bažnyčios organizuojami susitikimai įkvepia tikinčiuosius naujam entuziazmui pažinti savo tikėjimo grožį ir nesenstantį Evangelijos aktualumą. Šis susitikimas ir šeimų šventė Filadelfijoje ypatingu būdu padėjo šeimoms atsinaujinti ir įvertinti savo kilnų pašaukimą būti gyvybės kūrėjais kartu su Dievu. Kiekviena nauja gyvybė yra nauja pasaulio viltis, ir šeimoje ši viltis auginama, ginama ir naujai atsikuria per šeimos narių tarpusavio meilę ir pagarbą.

EPA nuotrauka

Filadelfijos šeimų šventė nustebino dalyvių gausumu – tad ir žiniasklaidos priemonės neslėpė susižavėjimo. Reikia tikėtis, kad šis entuziazmas laikui bėgant atneš gražių vaisių Amerikos visuomenėje ir katalikiškose bendruomenėse.

Išties vizitą lydėjo didžiulis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys, entuziazmas. Tačiau ar tikrai visa Amerika palankiai sutiko popiežių? Kokius lūkesčius jis nuvylė?

Amerikos ir pasaulinė žiniasklaida dėmesingai sekė pirmąją popiežiaus Pranciškaus kelionę į JAV. Kartu su popiežiumi lėktuvu keliavo per 80 žurnalistų. Pačios kelionės metu pasaulinė žiniasklaida labai teigiamai įvertino popiežiaus kalbas ir ypač jo išskirtinai natūralų ir nuoširdų bendravimą su visais. Paprastai kritika ir kai kurių nepasitenkinimas išreiškiamas po tam tikro laiko tarpo. Tikriausiai, ne išimtis bus ir ši kelionė.

Tie kurie tikėjosi, kad popiežius kažkokiu būdu parodys savo palankumą visuomenėje vyraujančioms liberalių grupių idėjoms tikriausiais liko nuvilti, nes tokio palankumo nesulaukė.

Kaip jūs asmeniškai išgyvenote šį įvykį? Turėjote progą pasveikinti Pranciškų?

Dalyvauti popiežiaus kelionėje – tai tarsi gyvai išgyventi Apaštalų darbų knygoje aprašytas Jėzaus mokinių kelionių istorijas, skelbiant Jėzaus mokslą. Man asmeniškai tai buvo ypatinga Dievo Apvaizdos dovana, nes popiežius, viešėdamas Vašingtone, buvo apsistojęs Apaštalinėje nunciatūroje, į kurią buvau paskirtas 2013 metais. Tad su Šventuoju Tėvu bendravau kiekvieną dieną ir labai šeimyniškoje bei paprastoje aplinkoje. Rugsėjo 24 d. popiežius kartu su nunciatūroje dirbančiais kunigais aukojo šv. Mišias, valgė prie bendro stalo su mumis: buvo be galo paprastas ir atviras su mumis visais.

Šalia popiežiaus – šešiolikmetė Amerikos lietuvė Enija Davidonytė.

Turėjau progą jam papasakoti Kryžių kalno istoriją. Man paprašius, popiežius taip pat palaimino Marijos atvaizdą ir uždėjęs ranką ant jo pasakė: „Lituania e’ una terra mariana“ (Lietuva yra Marijos žemė.) Apie lietuvių ypatingą pamaldumą Dievo Motinai jis žinojo iš Argentinoje gyvenusių mūsų tautiečių.

Labai džiaugsmingas prisiminimas liks ir apie Vašingtono lituanistinės mokyklos Sutvirtinimo klasės mokinių susitikimą su popiežiumi Pranciškumi prie Apaštalinės nunciaturos.

Kiekvieną dieną, popiežiui išvykstant ir grįžtant į nunciatūrą, nedidelės grupelės įvairių Vašingtono arkivyskupijos katalikiškų mokyklų moksleivių turėdavo galimybę jį pasveikinti. Pavyko suderinti, kad devyni lietuvaičiai iš Sutvirtinimo klasės taip pat galėtų dalyvauti.

Jie ne tik pasveikino popiežių Pranciškų, bet net trys iš jų, ir pirmieji Amerikoje, su popiežiumi pasidarė asmenukę ir, savaime aišku, neliko nepastebėti Amerikos spaudos ir televizijos laidų. Tad galime pasididžiuoti, kad šios istorinės viešnagės Vašingtone metu lietuvių jaunimas popiežiui išreiškė ne vien savo džiaugsmą, bet ir visam pasauliui parodė savo sumanumą.

Susirašinėjo Saulena Žiugždaitė

Aistė Orentas, trečioji 'selfie' garsenybė. Ji taip pat mielai patarnauja lietuviškose Mišiose. Kun. R. Makricko archyvo nuotr.

Asmenuke su popieziumi