Evgenios Levin nuotrauka

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“. Kelios valandos iki parodos atidarymo jos kuratorė menotyrininkė Gabija Surdokaitė-Vitienė pasakoja apie tai, kaip susiklostė, jog Rūpintojėlis tapo lietuvių tautos simboliu, iš kur į mūsų kraštus atkeliavo toks Kristaus įvaizdis.

Paroda „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ supažindina su lietuviško Rūpintojėlio ištakomis, profesionaliosios, daugiausia bažnyčiose funkcionavusios dailės sąveika su liaudiškąja. Parodoje eksponuojami senieji bažnyčiose ir koplyčiose tebesaugomi XVII a.–XX a. I pusėje sukurti meno kūriniai, vaizduojantys Susimąsčiusį Kristų (17 vnt.), taip pat gausi religinės liaudies skulptūrų kolekcija iš įvairių šalies muziejų (79 vnt.). Parodos akcentas – nuotrauka iš 1937 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos su Juozo Mikėno ir Vytauto Kašubos Rūpintojėliu centre. 

Evgenios Levin nuotrauka

 

Anot menotyrininkės, šis įvaizdis labiausiai išplito Centrinėje ir Rytų Europoje, netgi randamas kai kuriose Rusijos cerkvėse. Sėdinčio, mąstančio Kristaus vaizdinio pradininkais yra laikomi pranciškonai. kenčiančio Kristaus vaizdinys pirmiausia atsiranda Pranciškonų raštuose XIII–XIV a. Apie tai skaitome šventųjų vietų aprašymuose, Kristaus kančios istorijose. Literatūrine forma, pasakojimu išreikštas vaizdinys formą įgauna tik XV a. Šis atvaizdas labai plačiai paplinta XV–XVI a. sandūroje centrinėje ir Rytų Europoje, o XVII a. persikelia į Lotynų Ameriką.

Lietuva šioje vietoje, anot G. Surdokaitės-Vitienės, niekuo nėra išskirtinė, nes joje pirmas užfiksuotas išlikęs atvaizdas yra XVI a. pr. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje sienoje ištapytas mąstančio Kristaus atvaizdas. Pranciškonai tradiciškai beveik visose bažnyčiose turėdavo tokio tipo atvaizdus.  

Nuo XVII a. pradžios Rūpintojėlio skulptūrų yra ir Lietuvos provincijos bažnyčiose. Parodoje rodomi eksponatai iš Valkininkų, Vidiškių, dalis XVIII a. eksponatų yra iš Daugų, Aleksandravėlės bažnyčios. Parodos rengėjai buvo išsikėlę tikslą iš įvairių bažnyčių ir koplyčių surinkti jiems žinomas skulptūras. Dėl techninių kliūčių, kurias lėmė skulptūros senumas ir prasta būklė, nepavyko atsivežti tik dviejų eksponatų.  

Rūpintojėlio, kaip tautos įvaizdžio, formavimosi laikas yra XIX a. pab.–XX a. pr., kai kilo lietuvių sąjūdis, valstybės atkūrimo idėjos, buvo ieškoma lietuviškumo šaknų. Į tautodailę gręžtasi kaip į tautos esmės šaltinį. Taip buvo atkreiptas dėmesys į lietuviškus kryžius ir į liaudies skulptūrą, kurios Lietuvoje buvo tikrai daug.   

Evgenios Levin nuotrauka

 

 

 

Pirmasis į rūpintojėlius koplytėlėse dėmesį atkreipė lietuvybės propaguotojas Povilas Višinskis, po to – Mykolas Brenšteinas iš Telšių, Lietuvos praeities tyrinėtojas. Jis pirmasis Lietuvoje asmeniškai pradėjo rinkti liaudies skulptūras. Šioje parodoje yra eksponuojamos keturios skulptūros iš jo rinkinio. 

Būtent Mykolas Brenšteinas 1907 m. Krokuvoje publikuoja straipsnį, kur susimąsčiusį Kristų-smūtkelį pavadina tik Lietuvai ir Lenkijai būdingu fenomenu. Antra įdomi jo mintis buvo tai, kad jis šį palinkusį, parimusį atvaizdą susieja su žemaičiais. Jis rašo, kad tai yra akivaizdžiausia žemaičių dvasios išraiška ir šio krašto simbolis. Ši mintis Lietuvoje labai prigijo, nes M. Brenšteinas buvo didelė figūra tiek tarp lenkų, tiek tarp lietuvių.

Minėtos idėjos vystosi nuo 1918 m. nepriklausomybės atkūrimo iki pat ketvirto dešimtmečio. 1937-uosius metus galime laikyti kulminaciniu tašku, tautinės simbolikos kūrimo pabaiga, nes tais metais Paryžiuje vyko pasaulinė paroda ir Lietuvos skyriaus spaudos komitetas nusprendė parodyti liaudišką skulptūrą – Rūpintojėlį. Pagal vieną seną skulptūrėlę, kuri eksponuojama šioje parodoje, skulptorius Juozas Mikėnas sukūrė modelį, lietą iš gipso. Paryžiaus meno parodos eksponatą išdrožė kitas garsus lietuvių skulptorius Vytautas Kašuba. Skulptūra daugiau kaip dviejų metrų aukščio, drožta iš ąžuolo, stovėjo lietuviško paviljono centre. Nuo to laiko, kad Rūpintojėlis yra lietuvių tautos simbolis, niekam nekilo abejonių.  

Pati mintis, kad Rūpintojėlis yra lietuvių tautos simbolis niekada nebuvo kvestionuojama, tačiau spaudoje pasirodė pačios V. Kašubos skulptūros kritikos, kad ši neatitinka lietuvių liaudies dvasios – yra per didelė, per šiurkšti. Tačiau šie balsai taip ir liko neišgirsti. Vėliau V. Kašubos skulptūra grįžo į Lietuvą, yra eksponuojama M. K. Čiurlionio muziejuje.  

Evgenios Levin nuotrauka

Menotyrininkė taip pat išsklaido visuomenėje gyvus mitus, esą liaudies meistrai buvę beraščiai ir kūrę viską iš savo vaizduotės. Istoriniai dokumentai liudija, kad dauguma meistrų mokėję skaityti ir studijavę šventųjų gyvenimus. Skulptūroms, kadangi jos turėjo būti pašventintos, galiojo griežti kanonai, kiekvienas šventasis privalėjęs būti vaizduojamas su jam pritinkama atributika.

Viena sena skulptūra tapo tiek jau moderniaisiais laikais Vytauto Kašubos sukurtos garsios Rūpintojėlio skulptūros prototipo, tiek anksčiau Kauno Sobore stovėjusio, o vėliau išgabento į Raudondvario bažnyčią altorėlio prototipu.

Sovietmečiu uždrausti, o nuo Nepriklausomybės atgavimo įsibėgėję religinės dailės tyrimai įvairiems Lietuvos muziejams sudarė sąlygas surengti keletą įsimintinų parodų. Pirmoji (1999–2003) buvo „Krikščionybė Lietuvos mene“ (Lietuvos dailės muziejus), vėliau sekė parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, skirtos šv. Kazimiero vaizdavimui, pranciškonų, jėzuitų dailei. Bažnytinio paveldo muziejuje surengtos parodos auksakalystės menui ir liturginės tekstilės istorijai Lietuvoje pristatyti. Nors minėtose parodose liaudies dailė buvo eksponuojama, „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ yra išskirtinė ir pirmoji minėtų renginių kontekste. Paroda nagrinėja religinės ir pasaulietinės kultūros sąsajas, akcentuoja užmirštuosius bažnytinio meno klodus ir nubrėžia punktyrus tarp bene svarbiausio XX a. Lietuvos simbolio, tautos ir valstybės ikonos – Rūpintojėlio ir jo ištakų, senojo katalikiškojo Susimąsčiusio Kristaus atvaizdo.

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka

Evgenios Levin nuotrauka