Australijos Brisbano arkivyskupas Markas Coleridge, vadovaujantis vienai iš angliškai kalbančių grupių, kalbėdamas apie Sinodą, sako, jog nors  prelatai turi daugybę įvairių nuomonių, kai kurie mano, jog yra pasirinkimas tik tarp tokių: ar „apleisti Bažnyčios mokymą“ ar pasitikėti „nekintamumo burbulu“.

Tarp šių dviejų kraštutinumų išties yra didžiulė teritorija, kurią reikia ištirti: „Žodžiai ir sielovadinė veikla, sakanti - „gerai, mes neiname į kraštutinumus, neišmetame Bažnyčios mokymo pro langą, bet nesakome, kad mes nieko nesirengiame daryti. Tad reikia ištirti visokias galimybes šioje tarpinėje žemėje, kur Dvasia mus veda ir kviečia“.

Arkivyskupas pabrėžia riziką idealizuoti santuoką ir šeimos gyvenimą. Jis sako, kad šiame Sinode pastebimas pavojus kalbėti apie šeimą labai idealizuotai ir romantiškai, nutolstant nuo pačios šeimos gyvenimo tikrovės. Iškyla tendencija žvelgti atgal į įsivaizduojamą „šeimos aukso amžių“, kai šeimą sudarė mama, tėtis ir trys ar keturi vaikai. Tai nebėra daugelio žmonių realybė šiandien, ir jei Sinodas to nesuvokia, tai paprasčiausiai reiškia, kad vyskupai kalba tarpusavyje tokiu būdu, kuris nesuprantamas kitiems žmonėms, - teigia Brisbano ganytojas.

Jis pabrėžia, kad vyskupams reikia išlaikyti ryšį su žmonių šeimų gyvenimais. Jis mano, kad vyskupai turėtų būti tarsi „antenos“, kurios turėtų įsiklausyti ir suprasti šeimų įvairovę ir sudėtingumą. „Užuot kalbėję apie šeimos gyvenimo krizę, turime suvokti, kad iš tikrųjų krizėje yra mūsų pačių kartais per siauras supratimas, kas yra santuoka ir šeima“, – apibendrina vyskupas.

Jo interviu buvo publikuotas „Catholic leader“ žurnale ir keliuose kituose leidiniuose.