Vyskupų sinode toliau vyksta atviri debatai svarbiais šeimų sielovados klausimais. Apie nuomonių išsiskyrimą bei sunkumus suderinti skirtingus aspektus Katalikų Bažnyčios pasauliniame Šeimos sinode liudija ir pirmadienį, spalio 12 d., paskelbtas privatus kelių kardinolų laiškas popiežiui Pranciškui, prieš tai daugeliui delegatų atsiribojus nuo dokumento.

Laiškas, kuris, kaip pranešama, buvo įteiktas popiežiui šių metų Sinodo sesijos pirmą dieną, aštriai kritikuoja susitikimą; jame netgi teigiama, jog panašu, Sinodas „skirtas lengviau pasiekti iš anksto nuspręstus rezultatus svarbiais aptariamais klausimais“.

Nors apie laišką pirmą kartą buvo prabilta spalio 12 d. minint 13 kardinolų parašus, tos dienos popietę mažiausiai keturi iš jų atsiribojo nuo iniciatyvos, teigdami, jog niekada tokio laiško nepasirašė ir nepalaiko jame dėstomų argumentų.

Situacija paskatino Vatikano atstovą spaudai Federiką Lombardi SJ pirmadienio spaudos konferencijoje žurnalistams pasakyti, kad derėtų „atsargiai“ viešinti informaciją apie dokumentą, prieš tai įsitikinus dėl kiekvieno menamo parašo.

Teigiama, jog laiškas, kurį visą kartu su pasirašiusiųjų sąrašu pirmadienio rytą publikavo italų žurnalistas Sandro Magisteris, popiežiui buvo įteiktas spalio 5 d. pačioje Sinodo darbų pradžioje.

Parašytas angliškai ir galimai pasirašytas keleto įtakingiausių kardinolų, tarp kurių ir keletas delegatų, vadovaujančių Sinodui, ir kurių uždavinys – padėti sklandžiam susirinkusiųjų darbui.

Laiške teigiama, kad naujosios Sinodo procedūros, kurios, organizatorių teigimu, neva skirtos sužadinti daugiau diskusijų tarp 270 dalyvaujančiųjų vyskupų, „kai kuriose stovyklose yra vertinamos, kaip atvirumo ir tikro kolegialumo stoka“.

Pokyčiai „sukėlė susirūpinimą, kad naujosios procedūros nėra ištikimos tradicinei Sinodo dvasiai ir tikslui“, teigiama laiške. „Nėra aišku, kam reikalingi šie procedūriniai pakeitimai“. „Daugelis Sinodo tėvų jaučia, jog naujosios procedūros atrodo skirtos lengviau pasiekti iš anksto nuspręstus rezultatus svarbiais aptariamais klausimais“.

Laiškas padeda labiau suprasti, Pranciškaus pasisakymą Sinode spalio 6-osios rytą, kai, anot Vatikano atstovo, popiežius stengėsi užtikrinti susirinkusiuosius, kad Sinodo darbe Bažnyčios doktrina apie santuoką „nebuvo suabejota“.

Kadangi popiežiaus kalba nebuvo paviešinta, vienas iš Sinodo dalyvių sakė, jog Pranciškus kreipėsi į grupę, prašydamas „atidžiai įsigilinti ir... pamėginti suprasti, kokios Bažnyčios nori Viešpats“.

Popiežius, anot jėzuito Antonio Spadaro įrašo Tviterio paskyroje, tą dieną dalyvių paprašė nepasiduoti „sąmokslo hermeneutikai“, kuri yra „sociologiškai silpna ir dvasiškai nenaudinga“. Pagal pirmadienio žinias, Pranciškus gavo laišką, dieną prieš šį pasisakymą.

Nenumatytoje kalboje vyskupų Sinode antradienį popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į du dalykus. Pirmiausia, jog ši sesija yra 2014 metų Sinodo tęsinys, kuris niekada nesiekė suabejoti Bažnyčios mokymu apie santuoką. Taip pat prašė šio Sinodo darbo horizonto nesusiaurinti vien iki Komunijos išsiskyrusiems klausimo. Instrumentum laboris pateikia kur kas platesnę perspektyvą, ir joje turi vykti ir Sinodo asamblėjos darbas.

Antra, jis pabrėžė, kad 2014 metų Sinodo oficialūs dokumentai yra ir dvi jo kalbos: inauguracinė ir baigiamoji bei finalinis Sinodo dokumentas.

Popiežius įsiterpė po to, kai kardinolas Lorenzo Baldisseri išsamiai paaiškino naująją darbo metodiką.

Finalinis dokumentas buvo vertinamas kontroversiškai, kadangi į jį buvo įtraukti tarpinio dokumento paragrafai, nesurinkę dviejų trečdalių daugumos – tai yra konsensuso. Įprastai konsensuso nepasiekę pasiūlymai buvo išbraukiami iš Sinodo baigiamojo dokumento.

Tačiau popiežius, anot F. Lombardi, pabrėžė, jog „Sinodo taryba nagrinėjo baigiamąjį dokumentą laikotarpiu tarp ypatingosios ir eilinės sesijos ir kad raportas buvo papildytas“.

„Popiežius pasakė, jog dokumentą patvirtino Sinodo taryba, dalyvaujant popiežiui“, – pabrėžė Lombardi.

Nors nėra neįprasta, kad popiežius neplanuotai įsiterptų į Sinodo eigą, tačiau pirmą kartą Šventojo Tėvo kalbos Sinode yra laikomos oficialiais paties Sinodo dokumentais.

S. Magisteris išvardina 13 laišką pasirašiusiųjų sąrašą, vėliau keturi asmenys viešai paneigė savo įsitraukimą.

Devyni asmenys, kurie viešai nepatvirtino ir nepaneigė savo paramos iniciatyvai yra: vokiečių kardinolas Gerhardas Mulleris, Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovas; Australijos kardinolas George Pellas, Vatikano ekonomikos sekretoriato vadovas; Ganos kardinolas Robertas Sarah, Liturgijos ir sakramentų kongregacijos vadovas; JAV kardinolas Timothy Dolanas ir kanadietis kardinolas Thomas Collinsas.

Keturi iš tariamai pasirašiusiųjų, kurie paneigė savo sąsajas su laišku: italų kardinolai Mauro Piacenza ir Angelo Scola; prancūzas kardinolas André Vingt-Trois; ir vengrų kardinolas Peteris Erdö, Sinodo generalinis relatorius.

F. Lombardi pirmadienio spaudos konferencijoje stengėsi paaiškinti kai kuriuos neaiškumus, susijusius su Sinodo darbų eiga, ypač kalbėdamas apie tai, ar Sinodo pabaigoje spalio 25 dieną numatoma paskelbti baigiamąjį dokumentą.

Atstovas pasakė, jog šis klausimas yra popiežiaus kompetencija. Pasak Lombardi, spalio 24 d. Sinodas planuoja balsuoti už tam tikrą finalinį dokumentą, kuris bus įteiktas popiežiui Pranciškui. Popiežius, sakė Lombardi, nuspręs, ar publikoti šį dokumentą „iškart“ ar parengti savo, pavyzdžiui, apaštalinį paraginimą, kaip tai padarė 2013 metais, išleisdamas encikliką „Evangelijos džiaugsmas“.

F. Lombardi ir kiti keturi kalbėjusieji Sinodo atstovai apžvelgė kai kuriuos šeštadienio atvirosios sesijos pasisakymus.

Bazilijonas kun. Thomas Rosicia, kanadietis, talkinantis Vatikano spaudos biurui bendradarbiauti su anglakalbe žiniasklaida, pristatė keletą temų, apie kurias kalbėjo vyskupai.

T. Rosica sakė, jog vienas vyskupas ypač pabrėžė, koks svarbus būtų Bažnyčios rūpinimasis išsiskyrusiais, įvardindamas „artimesnio palydėjimo žmonėms sunkiose situacijose poreikį“.

„Bažnyčia privalo būti lydinti motina, kuri nė vieno neatstumia, bet pasiekia visus, – citavo vyskupą Rosica. – „Svarbu tvirtai laikytis teologinių principų, tačiau bažnytinę discipliną padaryti lankstesnę, o ne neįmanomą sielovadiškai sunkioms ar beveik neįmanomoms situacijoms.“

Rosica sakė, jog kitas vyskupas išryškino poreikį Bažnyčiai dirbti su „naujomis šeimos struktūromis“, tokiomis kaip vaikus auginantis vienas gimdytojas, vienos lyties poros ir pabėgėlių šeimos.

„Dauguma šeimų yra paprasčiausiai paliktos anapus sielovadinių strategijų, ir mums reikia išplėtoti sielovadines strategijas daugeliui įvairių situacijų, kuriose atsiduria šiandienės šeimos“, – citavo vyskupą kunigas.

„Turime pasiekti tuos, kurie nepatenka į mūsų tradicines kategorijas, – sakė jis. – Naujosios šeimos nebegali likti svetimos Bažnyčiai ir Bažnyčia negali likti šių naujų situacijų nuošaly.“

Du JAV arkivyskupai taip pat pateikė naujų apmąstymų apie Sinodo darbą. Tikriausiai tai jų pasisakymų šeštadienio atviroje sesijoje santraukos.

Niujorko kardinolas T. Dolanas pirmadienį savo tinklaraštyje parašė, kad Bažnyčioje atsirado „naujoji mažuma“, tai yra: „tie, kurie, pasitikėdami Dievo malone ir gailestingumu, stengiasi gyventi dorybingai ir ištikimai“.

„Šie nuostabūs žmonės šiandien dažnai jaučiasi mažuma, be abejo, [šiuolakinėje] kultūroje, tačiau kartais netgi Bažnyčioje! – rašė Dolanas. – Aš manau, kad jų yra kur kas daugiau nei mes manome, tačiau esant dabartiniam spaudimui, jie dažnai jaučiasi išskirti.“

„Jie žvelgia į Bažnyčią ir į mus, ieškodami palaikymo ir padrąsinimo, šilto įtraukimo jausmo, – rašė jis: – Negalime jų nuvilti!“

Filadelfijos arkivyskupas Charlesas Chaputas parašė apie žodžio inkliuzyvus reikšmę, sakydamas, jog jis girdėjo „ne kartą, kad Bažnyčia turi būti inkliuzyvi, įtraukianti“.

„Tačiau labai sunku įtraukti tuos, kurie nenori būti įtraukti arba nori būti įtraukti pagal jų pateikiamas sąlygas, – rašė Chaputas. –Kitaip tariant, aš galiu pakviesti žmogų į savo namus, galiu padaryti juos kiek įmanoma šiltesnius ir svetingus. Tačiau žmogus anapus durų turi pats apsispręsti įžengti vidun.“

„Pamoka paprasta, – rašė jis. – Turime būti svetinga Bažnyčia, kuri suteikia pastogę tiems, kurie nuoširdžiai ieško Dievo. Tačiau mes turime likti Bažnyčia įsipareigojusi Dievo Žodžiui, ištikima Bažnyčios tradicijai ir skelbianti Jėzaus Kristaus tiesą.“

Sinodo dalyviai po pirmadienį ir antradienį vykusių diskusijų 13-oje kalbinių grupių, trečiadienį vėl tęsė darbą bendroje sesijoje.

Pagal NCR ir CNA parengė S. Žiugždaitė