Ramūnė Pranckevičiūtė (Lietuva)

Gruodžio 3–6 dienomis Taikomojo meno mugė „Craft Vilnius 2015“ vėl kvies žiūrovus tiek pažvelgti į profesionaliai atliktus taikomojo meno kūrinius, tiek ką nors įsigyti, tiek patiems įsitraukti į veiklą kūrybinėse dirbtuvėse.

Mugės organizatoriai pabrėžia, kad nuo seno žmonės norėjo kurtis gražesnę buitį, savo namams įgyti daiktų, kurie būtų perduodami iš kartos į kartą, taptų šeimos relikvijomis, turinčiomis ypatingą reikšmę. Kai suklestėjo pramoninė įvairių namų dekoro elementų gamyba, žmonės tarsi pamiršo autentiško, vienetinio meno kūrinio galią. Mugės metu bus siekiama priminti žmonėms šiuos dalykus.

Rūta Naujalytė. Lietuva

Planuojama pristatyti taikomųjų menininkų profesionalų kūrinių iš šiuolaikinės tekstilės, juvelyrikos, drabužių dizaino srities, odos, metalo bei stiklo. Pagrindinė šių metų renginio tema, anot organizatorių, – daiktai ir jų istorijos. Taip pat mugės metu keliamas klausimas, kaip gimsta idėjos, tampančios menu. Litexpo parodų rūmų erdvėje bus pristatomi ne tik įdomiausi Lietuvos bei užsienio šalių taikomosios dailės menininkai, bet bus bandoma pažvelgti ir į jų kūrybos ištakas.

Tetiana Chorna. Ukraina

Taip pat lankytojus kvies ir menininkų rengiamos dirbtuvės, kur bus galimybė susipažinti su įvairiausiomis  taikomojo meno technologijos – tekstilės, keramikos, stikladirbystės, juvelyrikos ir kt. „Craft Vilnius 2015“, anot organizatorių, yra dalis gyvosios meno istorijos, tad renginio organizatoriai kviečia meną ne tik stebėti ar paliesti, bet ir apie jį kalbėtis. Mugėje numatomos apskrito stalo diskusija tarp Vilniaus ir Estijos dailės akademijų bei kitų mokslo įstaigų, ruošiančių taikomojo meno specialistus.

Virginija Juršienė. Lietuva

Menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės teigimu, taikomojo meno mugė „Craft Vilnius“ – tai gyvoji meno istorija. Natūralu, kad ruošiantis, dalyvaujant ar lankantis mugėje kyla klausimų apie taikomųjų menų menininkų profesionalumą ir jų pristatymą užsienio meno rinkoje, ribą tarp profesionalaus ir neprofesionalaus meno bei ribą tarp komercinio ir nekomercinio meno. 
Atrenkant kūrinius, kurie bus pristatyti parodų erdvėse, buvo atsižvelgiama į kelis vertinimo kriterijus ir aspektus: originali idėja, kūrėjo profesionalumas, meistriškumas, kokybiškas kūrinio atitikimas medžiagoje bei pritaikymas žmogui ir aplinkai. Taikomajame mene, anot menotyrininkės Danutės Zovienės, kaip ir kiekvienoje meno srityje, ribos nyksta – taikomajame mene rasime ir konceptualių sprendimų, ir vaizduojamųjų elementų, taip pat visiškai neberibojamos medžiagų pasirinkimo galimybės. Tai vėlgi gali būti vertinama kaip žingsnis modernėjimo link.

Ties komerciniu ir nekomerciniu taikomojo meno aspektu, griežtos ribos šiandien taip negalima brėžti. Kadangi pats renginio pavadinimas „craft“ yra nuoroda į amatą, tai nesunkiai leidžia suvokti, kad šios mugės kūriniai yra orientuoti į jų panaudojimą, žmogaus buities pagražinimą. 
Mugėje dalyvaus ne tik Lietuvos menininkai, bet ir svečiai iš Italijos, Ukrainos, Izraelio, Maljorkos, Lenkijos, Gruzijos, Latvijos bei Estijos.

Daugelio tarptautinių parodų dalyvė Eva Tomas yra vyresnės kartos vengrų kilmės taikomojo meno kūrėja, gimusi Užkarpatėje, o šiuo metu gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Ji vienintelė Lietuvoje yra taip įvaldžiusi porceliano meistrystę, kuris beje yra pati sunkiausia medžiaga iš naudojamų keramikoje. Menininkė derina lietą ir lipdytą porcelianą, koliažo principu lipdo formas, konstruodama konceptualias kompozicijas. Menininkė kuria sages, auskarus, karolius, taures, puodelius, šiuolaikinius porceliano darbus iš kelių skirtingų technikų. Eva Tomas darbams renkasi limožo porcelianą bei su kobaltu ir platina maišytą porcelianą, kuris kūriniams ir jų formoms suteikia žaismingumo ir skambesio.

Tadas Deksnys. Lietuva

Mugės metu savo dirbinius pristatys tarptautiniu mastu žinomas juvelyras Tadas Deksnys. Juvelyrikos darbuose menininkas naudoja sidabrą, auksą, titaną, varį, molį. Savo kūrinius – įvairius modernių formų papuošalus – autorius traktuoja kaip dekoratyvias formas. Šaltam metalui menininkas suteikia šilumos, judesio, raibuliavimo, lengvumo įspūdį. Savo papuošalams paįvairinti menininkas naudoja titaną, emalį – šios medžiagos menininko kūriniams suteikia daugiau spalvos, nuotaikos, gyvybės.

Oleksii Koval. Ukraina

Viešnia iš Ukrainos Svitlana Karunska skulptūras kuria iš bronzos ir stiklo. Autorė kuria skulptūrėles, papuošalus ir menines kompozicijas, susidedančias iš įvairių geometrizuotų detalių ir formų, skulptūrėles, biustus su žmonių galvomis ir paukščių simbolika. Skulptūrėlėse bei papuošaluose dominuoja stilizuotos ir minimalistinės, estetiškos formos, kurias autorė išbaigia rinkdamasi mėlynos ir ryškių spalvų koloritą.

Tekstilininkė Margarita Taurinskienė kuria įvairius tekstilės gaminius pasitelkdama skirtingas technikas – batikos, gobeleno, neaustinio audinio, tapybos ant šilko, veltinio vėlimo technikas, o kadangi kūryboje nevengia eksperimentų, kartais naudoja ir mišrias technikas.

Maija Vitola. Latvija

Jaunosios kartos menininkės Elzė Sakalinskaitė ir Milita Balčikonytė ves kūrybines šilkografijos dirbtuves. Menininkių teigimu, visi dirbtuvių dalyviai  bus  ne tik supažindinti su šilkografijos technika ir jos būdais, bet galės patys pasitelkiant šią techniką dekoruoti medvilninį maišiuką, kurį vėliau išsineš su savimi. Aušra Petroškienė ves knygos įrišimo kūrybines dirbtuves. Jų metu dalyviai galės susilankstyti ir susiūti knygutę. Bus supažindinama su  viduramžiais naudota knygos įrišimo technologija bei kuriama nauja šio įrišimo interpretacija.

Taip pat numatomos įvairios keramikos, gintaro graviravimo, ekslibrisų bei įvairios kitokios kūrybinės dirbtuvės. Parodos rengėjai kviečia tiek patiems, savo rankomis, pajausti, ką duoda prisilietimas prie meno kūrinio, tiek įsileisti į namus tą šilumą, jaukumą kurį gali suteikti tik meno kūrinys.