Evgenios Levin nuotrauka

Kai sostinės Senamiestyje ir centre veikia šitokia gausa restoranų ir kavinių, reklamos gali labai pasitarnauti apsisprendžiant ne vien į kurias iš jų eiti, tačiau dar labiau – į kurias ne. Viena iš tokių maitinimo įstaigų buvo „Charlie pica“, o dabar prisidėjo ir „Keulė rūkė“.

Jau keletą metų nebevaikštau į „Charlie“ picerijas, kurios nuolatos reklamavo savo „velniškas 66, 6 proc. nuolaidas“ ir mosavo velnių ragais. Jie nevengė pašiepti krikščionims svarbių simbolių, todėl padėjo apsispręsti, kur neiti pietauti su draugais.

Dabar panašiai „išsišoko“ mėsainių užkandinė „Keulė rūkė“, įsikūrusi Pylimo gatvėje. Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ kavinė pasiskelbė: „Šiandien sekmadienis, „šventa diena“, bet šiandien mes nesiūlom niekam eiti į bažnyčią, degti žvakelių ir melstis. Tai būtų didelis pažeminimas tiems, kurie žuvo dėl religinių fanatikų kaltės. Žmogaus gyvybė neturi vertės, kai gyveni tik iliuzija apie pomirtinį gyvenimą. Mes gyvename vieną kartą ir turime mėgautis kiekvienu momentu. Šiandien sekmadienis ir mes švenčiam gyvenimą ir šluostomės barzdas kvailomis maldomis.“ Šalia jie įsidėjo nuotrauką, kurioje išniekinta Bibliją vaizduojanti knyga, išplėšyti ir riebalais išmozoti jo puslapiai, kuriais kas nors, suprask, ką tik nusivalė barzdą.

„Keulė rūkė“ reklama

Ką gi, galima manyti, jog šitaip jie nusprendė išreikšti užuojautą Paryžiuje per teroristinius išpuolius žuvusioms aukoms. Tačiau ar tikrai? Tiesą sakant, panašiau, jog kavinės savininkai šitaip naudojasi nekaltų žmonių mirtimis savo populiarumui ir pelnui padidinti. Jie pasitelkė visą pasaulį pašiurpinusį ir nuliūdinusį įvykį ir iš to pasidarė sau reklamą. Kiekvienam lieka nuspręsti, ar tai yra etiška. „Keulė rūkė“ galėjo savo profilyje tiesiog išreikšti užuojautą Prancūzijai ir gedintiems artimųjų žmonėms, tačiau vietoj to, Prancūzijai tuo metu visoje šalyje paskelbus gedulą, kvietė žmones ateiti „švęsti gyvenimą“ ir valgyti riebius mėsainius, kad net per barzdą varvėtų. Štai tokio tipo užuojautą jie pademonstravo gedintiems prancūzams. Negana to, kavinės savininkai kandžiai pašiepė krikščionių tikėjimą pomirtiniu gyvenimu, kuris krikščioniškųjų šaknų Prancūzijoje daugeliui gyventojų yra vilties šaltinis ir vienintelė paguoda mylimųjų netekusiems žmonėms, turintiems viltį susitikti amžinybėje.

Žinoma, prieš paleisdama tokią reklamą, kavinė turėjo numanyti, kad ji įžeis dalies klientų ir piliečių religinius įsitikinimus, tačiau, matyt, apskaičiavo, kad Lietuvoje praktikuojantys krikščionys tesudaro 7-8 proc. gyventojų ir juos verta „paaukoti“ dėl potencialių netikinčių klientų, kuriems ši reklama gali pasirodyti sąmojinga. Kita vertus, nežinau, kodėl neapykantą kurstanti reklama turėtų kam nors imponuoti.

Tokių skaudžių įvykių akivaizdoje mažiausiai reikia kurstyti neapykantą rasiniu ar religiniu pagrindu ir šitaip stiprinti įtampą visuomenėje bei maitinti ir taip gajus stereotipus. Tokia ir panašaus tipo reklamos stigmatizuoja tikinčius žmones kaip pavojingus radikalus, nesvarbu, ar jie būtų krikščionys, ar musulmonai, ar budistai, ir meta tariamos kaltės dėl įvykusios nelaimės šešėlį. Kiekvienam sąmoningam piliečiui, ar jis turėtų religinių įsitikinimų, ar ne, yra aišku, jog toks įtampos tarp visuomenės narių kurstymas turi tik neigiamą poveikį ir nepadeda kovoti su terorizmu, o tik „patręšia“ radikalius nusiteikimus kitokių žmonių atžvilgiu. Šiuo atveju neteigiu, kad viena nevykusi kavinės reklama gali turėti žymų poveikį, tačiau kalbu apie iš esmės ydingą laikyseną ir socialinį neatsakingumą. Juk socialiniai tinklai yra būtent ta vieta, kur informacija plinta žaibiškai ir bręsta visokie radikalūs judėjimai.

Jau ne kartą stebėjome, kaip panašūs teroristiniai išpuoliai vėliau visuomenėse sulaukia grandininių reakcijų ir nusineša dar daugiau nekaltų žmonių gyvybių. Po žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje, šalyje daug kartų išaugo islamofobiškų incidentų. Nacionalinė islamofobijos stebėjimo agentūra pranešė, kad per porą sausio savaičių (išpuolis įvyko sausio 7 dieną) buvo užfiksuoti 128 antimusulmoniški incidentai, nors per visus 2014 metus jų įvyko 133. Agentūros prezidentas teigė, kad niekada lig tol nebuvo užfiksuota tokia neapykanta islamą išpažįstančių Prancūzijos piliečių atžvilgiu. Vienoje mečetėje buvo susprogdinta granata, kita buvo apšaudyta, o daugelis aprašinėtos lozungais: „Arabai, nešdinkitės“. Čia akivaizdus pavyzdys, kaip dėl keleto radikalų beprotiškų veiksmų vėliau kenčia šimtai nekaltų žmonių, kurie nepelnytai sutapatinami su agresoriais. Taigi žinant apie tokių grandininių reakcijų pavojų, reikėtų visomis išgalėmis vengti klaidingų apibendrinimų ir nusikaltėlių priskyrimo ištisai visuomenės grupei. Gaila, kad „Keulė rūkė“ praleido progą patylėti, kaip taikliai parašė viena komentatorė.

Tuo tarpu su terorizmu kovoti galima tik suvienijus visų geros valios žmonių jėgas, ar jie būtų tikintys, ar netikintys, krikščionys ar musulmonai, baltaodžiai ar juodaodžiai, jauni ar seni. Religiniai lyderiai iškart pasakė smerkiantys bet kokį smurtą Dievo vardu, nes jis nesuderinamas su tikėjimu. „Noriu iš visų jėgų pakartoti, kad žmonijos problemų neišspręs smurtas ir neapykanta, ir kad Dievo vardo naudojimas jiems pateisinti yra piktžodžiavimas“, – teigė popiežius Pranciškus. Egipto sostinėje įsikūrusio pagrindinio sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ vadovas šeštadienį taip pat pasmerkė „neapykantos kupinas“ teroro Paryžiuje atakas ir paragino pasaulį susivienyti kovai prieš ekstremizmą. Taigi žiauri agresija vienodai papiktina tiek netikinčius žmones, tiek krikščionis ir musulmonus.

Šiuo atveju, ačiū Dievui, niekas neatakuos „Keulė Rūkė“ užkandinės, kaip greičiausiai atsitiktų, jei reklamoje būtų pavaizduota ne Biblija, o Koranas, ir užkandinė veiktų ne Vilniuje, o Pakistano sostinėje Islamabade. Laimė, suprantame, kad smurtas nepateisinamas jokiu atveju ir tik gimdo smurtą. Tačiau yra civilizuotų būdų išreikšti savo poziciją dėl nevykusių reklamų – paprasčiausiai nesilankyti toje įstaigoje. Taigi šiandien išbraukiu „Keulė rūkė“ iš lankytinų maitinimo įstaigų sąrašo.