Nuotraukos autorius Tomas Lukšys/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Lapkričio 16–20 d. Europoje trečiąjį kartą minima Informavimo apie alkoholio žalą savaitė. Šių metų tema – „Europos alkoholio strategija: metas veikti!“ Ta proga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Štelemėkas ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė Vaida Liutkutė atsako į klausimus apie alkoholizmo žalą valstybės biudžetui, geruosius valstybinės strategijos pavyzdžius Europoje ir su alkoholizmu tiesiogiai susijusias socialines problemas.

Šių metų Europos Informavimo apie alkoholio žalą savaitės tema yra „Europos Alkoholio strategija: metas veikti“. Papasakokite apie šią strategiją: kokie yra išsikelti uždaviniai, kokiomis priemonėmis planuojama spręsti problemą, ar Lietuva yra realiai įsitraukusi į Strategijos įgyvendinimą?

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė Vaida Liutkutė

Vaida Liutkutė: Europos Sąjungos Alkoholio strategija nustojo galioti 2012 m. Nuo to laiko visa Europos sveikatos ir mokslo bendruomenė siekė šį dokumentą atnaujinti 2016–2022 metams. Jos tikslas – padėti valstybių narių vyriausybėms ir kitoms suinteresuotoms šalims derinti veiksmus mažinant alkoholio žalą ES. Palaikyti naujai ES alkoholio strategijai buvo įkurtas „ES alkoholio ir sveikatos forumas“. Tai buvo kompromisinis aljansas, nes forume už vieno derybų stalo sėdint Europos politikams, sveikatos specialistams ir pramonei, forumas niekada veiksmingai nedirbo.

Naujos Strategijos poreikį nuolat pabrėžė netik šalys narės, bet ir Europos Parlamentas, paskelbęs rezoliuciją dėl naujos Strategijos būtinumo Europoje. Deja, gegužės mėnesį įvykusio Europos Alkoholio ir sveikatos forumo metu eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis pranešė apie tai, kad Europos Komisija neplanuoja priimti naujos ES Alkoholio Strategijos. Tiesą sakant, to niekas nelaukė ir nesitikėjo. Iki šiol sunku suprasti kokios to priežastys. Po tokio pareiškimo daugiau nei 20 Europos tarptautinių sveikatos organizacijų viešu laišku kreipėsi į eurokomisarą ir informavo paliekančios ES alkoholio ir sveikatos forumą. Sveikatos organizacijų teigimu, forumas suteikė galimybę alkoholio pramonei reklamuoti save kaip socialiai atsakingą verslą, neva sprendžiantį žalingo alkoholio vartojimo problemą. Realybėje jie trukdė priimti reikšmingesnius sprendimus.

Paprastai, siekiant įteisinti alkoholio reklamos ar prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, kyla kalbos, kad šis verslo sektorius stipriai papildo valstybės biudžetą akcizo mokesčiu, o ribojant legalų gėrimų pardavimą, auga šešėlinė ekonomika ir kontrabanda. Kiek šie argumentai pagrįsti ir kiek alkoholizmo daroma žala kainuoja Lietuvai?

Sveikatos tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Štelemėkas

Mindaugas Štelemėkas: Pajamos iš akcizų yra lengvai matomos ir yra viena didelė suma, siekianti apie 250 mln. eurų (2014 m.). Tačiau alkoholio žala pasižymi itin plačiu, ekonomikos terminais kalbant, išoriniu poveikiu: t. y. žala ne pačiam geriančiajam, o aplinkiniams. Valstybinio psichikos sveikatos centro ir LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala (t. y. neatsakingo, žalingo alkoholio vartojimo ir alkoholizmo) vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į kurią įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose. Didelė dalis alkoholio ekonominės žalos vis dar lieka neįvertinta, todėl neabejotina, kad ekonominė alkoholio žala gerokai viršija pajamas iš akcizų. Be to, reikia paminėti, kad tiek alkoholio, tiek tabako pramonei nepelnytai priskiriama didžiųjų mokesčių mokėtojų etiketė. Atmetus jų pervedamus mokesčius už akcizus ir PVM, kuriuos sumoka gyventojai, šios pramonės šakos begalėtų pasigirti, kad patenka į pirmąjį svarbiausių mokesčių Lietuvoje mokėtųjų šimtuką.

Tam tikras oficialiai neapskaityto alkoholio lygis yra visose šalyse, net ir tose, kur alkoholis yra labai pigus. Vis dėlto Lietuvos problema yra itin aukštas legalaus alkoholio vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Lietuvoje oficialiai neapskaitomas alkoholis sudaro apie 16 proc. Nors negalima ignoruoti šešėlio, tačiau didelė dalis baimių dėl šešėlio yra išpūstos ir susipynusios su mitais. Legalaus alkoholio suvartojimo mažinimui yra gerai žinomos įrodytos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės, tačiau siekiant realaus efekto labai trūksta nuoseklumo ir politinės valios iš pačių politikų.

Kokioms Europos valstybėms iki šiol geriausiai pavyko susitvarkyti su gyventojų priklausomybe nuo alkoholio jų šalyse ir kokios yra tos gerosios praktikos, kurias būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje?

Vaida Liutkutė: Mažiausiai alkoholio Europoje suvartojančios šalys – Islandija, Norvegija, Švedija. Čia įgyvendinama griežta alkoholio vartojimo kontrolės politika. Beveik draudžiama alkoholio reklama, prekyba priklauso valstybės monopoliui, yra aukštos alkoholinių gėrimų kainos, ribotas prieinamumas. Itin geru pavyzdžiu laikoma Islandija, kuriai pastaraisiais metais pavyko smarkiai sumažinti jaunimo alkoholio vartojimą. Šiuo metu Islandijos jaunimas – vienas mažiausiai geriančių visoje Europoje. Islandijoje visiškai draudžiama alkoholinių gėrimų reklama, alkoholį įsigyti galima tik nuo 20 metų. Šios šalies ekspertai gerąja savo praktika ne kartą dalinosi ir Lietuvoje.

Kalbant apie priklausomų ar žalingai alkoholį vartojančių pacientų gydymą, geriausių rezultatų pasiekia tos šalys, kuriose taikomos trumpalaikės intervencijos. Tai atvejai, kai gydytojas paklausia pacientų apie rizikos veiksnius ir juos įvertina, bei pataria keisti gyvenseną, suteikia informacijos, kur pacientas gali rasti pagalbą, paskatina jį ir vėliau pasiteirauja apie pažangą.

Taikant minimalią intervenciją pavyksta sumažinti alkoholio vartojimo kiekį, dažnį ir intensyvumą. Geriausi trumpalaikių intervencijų rezultatai gaunami pirminės sveikatos priežiūros grandyje, t. y. kada alkoholio vartojimą pagal specialius testus įvertina šeimos gydytojas. Ypač trumpalaikes intervencijas, taikomas pavojingai ir žalingai alkoholį vartojantiems pacientams, kurie nesikreipia dėl gydymo ir pagalbos, nes dažnai nesuvokia alkoholio keliamos rizikos ir žalos. Deja, Lietuvoje tokios sistemos kol kas neturime.

Skaičiuojama, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje suteikus trumpalaikes prevencijos intervencijas 25 proc. rizikos grupei priklausančių asmenų, Europoje būtų galima išvengti 408 000 negalios ir priešlaikinės mirties metų, kurie kasmet kainuoja apie 740 milijonų eurų.

Kokių socialinių problemų ar paplitusių ligų paprastai nesiejame su alkoholizmu, nors jos turi tiesioginį ryšį?

Mindaugas Štelemėkas: Didžiausia problema yra ne tai, kad atskirų ligų ar socialinių problemų nesusiejame su alkoholiu, o tai, kad nematome alkoholio sukeliamos žalos kaip visumos.

Pažiūrėjus televizijos laidas apie policijos darbą, kyla klausimas: ką policininkai vakarais ir naktimis veiktų, jei žmonės negertų? Pavyzdžiui, su alkoholio vartojimu siejami 70-80 proc. nužudymų, 60 proc. sunkių sveikatos sutrikdymų, pusė išprievartavimų, 40 proc. viešosios tvarkos pažeidimų. Didžioji dalis su alkoholiu siejamų nusikaltimų yra susiję su agresija ir yra sunkūs. Tokie žmonės patenka į kalėjimus, o vieno kalinio išlaikymas per metus valstybei kainuoja per 5,8 tūkst. eurų.

Visuomenėje pasigirsta diskusijų dėl vaikų namų pertvarkų, tačiau ar diskutuojama apie priežastis, kodėl vaikai iš viso atsiduria vaikų globos namuose? 80–90 proc. vaikų į globos namus patenka iš šeimų, kuriose viena iš pagrindinių prie to vedusių priežasčių yra tėvų girtavimas, o čia reikalingi sprendimai jau kur kas sudėtingesni.

Kiekvienas geriantysis šeimoje savo pavyzdžiu gali parodyti, kaip reikia arba nereikia gerti. Kita vertus, mokslas aiškiai rodo, kad alkoholio reklama, prieinamumas ir kaina ypač stipriai veikia jaunimą, t. y. tik pradedančius vartoti alkoholį paauglius. Lietuvoje turime situaciją, kad nepilnamečiams alkoholio nusipirkti tikrai nėra sunku, o visi bandymai alkoholio prieinamumą mažinti sutinkami itin agresyviai iš verslo pusės (pavyzdžiui, prekyba degalinėse, alkoholio reklamos neuždraudimas). Alkoholio reklama labiausiai veikia paauglius sukuriant teigiamą alkoholio įvaizdį ir sėkmės iliuziją, o šie vartojimą pradeda nuo silpnesnių gėrimų. Lietuvoje, turinčioje itin daug bėdų dėl alkoholio, reklama vis dar leidžiama, o akcizas alui, jei ir didinamas, tai daug mažiau nei kitiems alkoholiniams gėrimams.

Buvę alkoholikai teigia, kad alkoholikui gali padėti tik kitas alkoholikas, todėl, norėdama veiksmingai padėti žmonėms, valstybė turi glaudžiai bendradarbiauti su anoniminiais alkoholikais ir kitomis savitarpio pagalbos grupėmis, kurios palydėtų žmogų sveikimo keliu. Kiek tad valstybė yra padėti kažką nuveikti ir kur čia yra bendruomenės misija?

Vaida Liutkutė: Nėra vienintelio teisingo pagalbos nuo alkoholio priklausomybės būdo – vieniems gali padėti sveikstantys alkoholikai konsultantai, kitiems – „Minesotos“ programa, priklausomybės ligų gydytojas, vaistai, savigalbos literatūra, šeimos ir individualus psichologinis konsultavimas. Anoniminiai alkoholikai, kaip ir anoniminės grupės, skirtos alkoholikų šeimos nariams – veiksminga pagalbos priemonė, tiems, kurie ją pasirenka. 

Priklausomybė – tai gydytojo diagnozuojamas psichikos sutrikimas, kurį reikia gydyti. Tai nėra susilpnėjusios valios problema, o sutrikęs nevaldomai stiprus potraukis. Kadangi šie sutrikimai lėtiniai, ilgalaikiai, pasižymi dažnais atkryčiais, akcentuojama, kad svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas ne gydymui, o prevencijai. Šiuo atžvilgiu – tai nėra sveikatos priežiūros sistemos atsakomybė, o pirmiausia nuoseklios valstybės teisinės bazės problema. Veiksmingų gydymo paslaugų šalyje kūrimas pasmerktas žlugti, nes sveikstantys pacientai grįžta atgal į visuomenę, kurioje alkoholis pigus ir lengvai prieinamas. 

Kokios akcijos Informavimo apie alkoholio žalą savaitės metu vyksta kitose Europos Sąjungos valstybėse? Kokią vietą užima socialinės reklamos?

Vaida Liutkutė: Dauguma Informavimo apie alkoholio žalą savaitės renginių vyks Briuselyje. Europos Parlamente vyks vienos dienos renginys, skirtas sprendimų priėmėjams priminti apie alkoholio vartojimo žalą Europoje ir apie problemos sprendimus. Taip pat bus organizuojami pusryčiai su visų šalių narių sveikatos etašė. Ispanijoje organizuojama tarptautinė konferencija apie alkoholio politiką, o visos kitos šalys prie Informavimo savaitės prisijungia pagal galimybes per įvairius nacionalinius renginius ir iniciatyvas.

Socialinei reklamai daug dėmesio nebus skiriama. Europos Sąjungos regionas suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Vidutiniškai vienas gyventojas suvartoja apie 12,5 litrų gryno alkoholio – dvigubai daugiau nei likusio pasaulio vidurkis. Esant tokiam suvartojimo rodikliui, reikalinga kuo greičiau mažinti bendrąjį alkoholio vartojimą. Todėl socialinei reklamai ir kitoms visuomenės informavimo formoms nėra teikiama pirmenybė. Nėra mokslinių įrodymų, kad tik visuomenės švietimo kampanijos būtų veiksmingos siekiant ilgalaikių elgesio pokyčių, todėl šiuo metu Europai reikia imtis pačių veiksmingiausių alkoholio vartojimo mažinimo priemonių.

Parengė Monika Midverytė OFS