Pataisa, kuria siekama dirbtinio apvaisinimo reguliavimo tvarką atiduoti Vyriausybei, lapkričio 19 d. bus skubos tvarka svarstoma plenarime Seimo posėdyje. Galima numanyti, kad Vyriausybė nustatytų tokią tvarką, už kokią pasisakė savo išvadoje, t.y. leidimą neribotai kurti, šaldyti ir naikinti pradėtą žmogišką gyvybę.

Seimo Sveikatos reikalų komitete yra svarstomas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas. Svarstymo procedūra jau įsibėgėjusi, įstatymas taip pat turėtų būti gana greitai priimtas, nes prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų nuostatų neperkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą.

Seimo narių Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio parengtas pirminis Dirbtinio apvaisinimo projekto variantas numato adekvačią gyvybės iki gimimo apsaugą: embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą; embrionų šaldymas draudžiamas, remiama kiaušialąsčių šaldymo alternatyva. Tačiau Vyriausybė pateikė išvadą, kurioje siūlo šių nuostatų atsisakyti ir leisti perteklinių embrionų kūrimą bei jų šaldymą, nes taip dirbtinio apvaisinimo procedūros esą būtų efektyvesnės. Deja, Vyriausybės siūlomas „efektyvumas“ reikštų didelės dalies pradėtų žmogiškų gyvybių nutraukimą.

Vyriausybei antrina Seimo narių grupė, kurie kartu su privačių nevaisingumo klinikų atstovais laikosi to paties utilitaristinio efektyvumo argumento. Lietuvos pirvačių gydymo įstaigų atstovai tikina, kad šaldyti kiaušialąsčių neįmanoma, nors vis daugiau mokslinių duomenų rodo, jog pažangi kiaušialąsčių vitrifikavimo (greitojo šaldymo) technologija yra pakankamai efektyvi ir ji sėkmingai taikoma vakarų šalyse.

Lietuvoje yra dedamos visos pastangos, kad būtų priimtas būtent embrionų šaldymą įteisinantis sprendimas. Štai lapkričio 11 d. nepavykus Seimo Sveikatos reikalų komiteto įtikinti pritarti nuostatai, kuri leistų kurti neribotą kiekį embrionų, kurių didelė dalis būtų užšaldoma, 14 Seimo narių jau lapkričio 12 d. registravo Civilinio kodekso pataisą, kad dirbtinio apvasinimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Tokia pataisa akivazdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, „su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu."

Nepaisant to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė preliminarią išvadą, kad prieštaravimo Konstitucijai nėra, ir pataisa, kuria siekama dirbtinio apvaisinimo reguliavimo tvarką atiduoti Vyriausybei, lapkričio 19 d. bus skubos tvarka svarstoma plenarime Seimo posėdyje. Galima numanyti, kad Vyriausybė nustatytų tokią tvarką, už kokią pasisakė savo išvadoje, t.y. leidimą neribotai kurti, šaldyti ir naikinti pradėtą žmogišką gyvybę.

Priimant sprendimus dėl dirbtinio apvasinimo įstatymo projekto nuostatų svarbu atsižvelgti į tai, kad nevaisingos poros didžiulis noras turėti vaiką ar utilitaristiniai argumentai (efektyvumas, patogumas, finansinė nauda, taupymas) negali užgožti svarbiausios ir didžiausios vertybės – žmogaus gyvybės. Seimo nariams taip pat vertėtų susipažinti su rugpjūčio 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimtu sprendimu byloje Parrillo prieš Italiją. EŽTT konstatavo, kad dirbtinio apvaisinimo in vitro būdu pradėtas embrionas negali būti redukuojamas iki „daikto“ (prekės, nuosavybės), todėl tėvai neturi teisės elgtis su juo „kaip užsinori“, net jeigu užšaldytus embrionus norima panaudoti „kilniems tikslams“ – padovanoti moksliniams tyrimams.  EŽTT patvirtino atskirų Europos Tarybos valstybių (kartu ir Lietuvos) teisę pačioms spręsti dirbtinio apvaisinimo būdu sukurto embriono apsaugos klausimus. LR Konstitucinis teismas dar 1998 m. išaiškino, kad žmogaus gyvybė ir orumas „yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai“. Taigi orumas atsiranda kartu su žmogaus gyvybe. Biomedicinos mokslas akivaizdžiai rodo, kad gyvybė prasideda apvaisinimo momentu. Todėl orumas ir gyvybė turi būti saugomi nuo pradžios, o ne kažkurios vėlesnės žmogaus vystymosi stadijos.

Net pripažįstant, kad egszistuoja požiūrių įvairovė dėl embriono buvimo žmogumi, atsargumo principas reikalauja iš valstybės atsakingo elgesio, t.y. teisės aktų, kurie skatintų ir remtų etišką, nevaisingų porų ir pradėto vaiko interesus subalansuojančią alternatyvą: kiaušialąsčių šaldymą bei kitus žmogaus gyvybę gerbiančius nevaisingumo gydymo būdus.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė – Laisvos visuomenės instituto vadovė