Prieš dvejus metus 106 Seimo nariai pateikė Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, siūlydami Konstitucijoje aiškiai  įtvirtinti, kad šeima sukuriama sudarant santuoką ir kyla iš tėvystės ir motinystės. Šiemet, lapkričio 25 d., Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) vyko klausymai dėl pastarojo straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1217.  Tačiau „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė tai įvardija kaip paprasčiausią sprendimo konstituciškai apibrėžti šeimą vilkinimą ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo imitaciją. Plačiau apie tai – pokalbyje su J. Ramoniene.

Supažindinkite Bernardinai.lt skaitytojus su kontekstu, kuriame vyko šie Teisės ir teisėtvarkos komiteto organizuoti klausymai dėl įtvirtinimo Konstitucijoje, kas yra šeima.

Kaip žinoma, 2013 m. lapkričio 15 d. 107 Seimo nariai (vienas iš jų vėliau parašą atsiėmė) pateikė Konstitucijos 38 str. pataisą.  Pasiūlymo tikslas – Konstitucijoje aiškiai  įtvirtinti, kad šeima sukuriama sudarant santuoką ir kyla iš tėvystės ir motinystės. Ši Seimo narių iniciatyva kilo todėl, kad po 2011 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimo šeimos sąvoka tapo tokia plati, kad tiktų bet kokiam bendro sugyvenimo atvejui. Labai svarbu suprasti, kad viena yra teisiškai, juridiškai apibrėžta sąvoka, o kitas dalykas – ką mes šeima vadiname savo kasdieniame gyvenime. Tai buvo pabrėžta ir Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje, bet prieštaraujantiems buvo patogu to „nepastebėti“.

Seimui nusprendus šią Konstitucijos pataisą svarstyti, buvo paskirti pagrindinis ir papildomas komitetai bei nutarta, kad Seimo posėdyje šis klausimas bus jau artimiausioje, t.y. 2014 m. pavasario sesijoje. Taigi, tikėtasi, kad per pusmetį jis bus apsvarstytas komitetuose, gautos visos reikiamos išvados. Deja, dabar jau 2015 m. rudens sesija eina į pabaigą ir galėsime džiaugtis, jei šis projektas į Seimo posėdžių salę paklius 2016 m. pavasarį.

Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas paprašė Vyriausybės išvados. Sunku atrasti argumentuotą to pagrindimą. kodėl buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Jei priėmus Konstitucijos 38 str. pataisą jos įgyvendinimui reikėtų biudžeto lėšų, tuomet būtų logiška. Vyriausybė tokiu atveju turėtų atsakyti, nuo kada ir kiek lėšų ji galėtų skirti šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Tačiau juk šio įstatymo projekte siekiama įtvirtinti tik formalius pagrindus, kuriems esant asmenis galime laikyti šeima. Jokių įpareigojimų remti ar skatinti nėra.

Seimo Konstitucijos komisijai taip pat buvo pavesta apsvarstyti Konstitucijos 38 straipsnio pataisas. Jos buvo svarstomos 2014 m. kovo 19 d. įvykusiame Konstitucijos komisijos posėdyje. Deja, nutarta ne priimti sprendimą dėl įstatymo projekto, bet surengti konferenciją. Toks sprendimas grįstas komisijos pirmininkės (tuomet R. Šalaševičiūtės) nuomone, jog konferencija padės išgryninti pozicijas, nes komisijoje gautos institucijų ir visuomeninių organizacijų pastabos bei pasiūlymai radikaliai skiriasi. 2014 m. birželio 4 d. įvyko numatytoji konferencija „Šeimos samprata Lietuvos Respublikos teisės aktuose“. Deja, konferencijoje išsakyti argumentai nepadėjo Konstitucijos komisijos nariams apsispręsti ir pateikti išvadą dėl projekto.

Todėl prieš metus, 2014 m. gruodžio 9 d., Seimo daugumos sprendimu buvo atsisakyta „Konstitucijos komisijos kaip papildomo komiteto, kadangi ji nepateikė savo išvadų dėl šio įstatymo projekto, kad pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų įstatymo projektą svarstyti komiteto posėdyje“ (2014-12-09 Nr. SPP-209). Deja, visus metus nė viename pagrindinio komiteto posėdyje projekto svarstymas neįvyko.

Tik šių metų lapkričio pradžioje Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė suorganizuoti klausymus, kurių motyvacija panaši į Konstitucijos komisijos. Norima išklausyti pasiūlymus teikusias institucijas, organizacijas, pavienius asmenis. Kyla klausimas, ką dar naujo tikisi išgirsti komiteto nariai, kas dar nebuvo išsakyta raštuose ir iki šiol vykusiuose renginiuose? Raštų parašyta daug, matome tai klausymams parengtoje medžiagoje. Renginių – konferencijų, diskusijų, taip pat buvo daug, kasmet po kelias.  

Kaip suprantu, Jūsų manymu, šie klausymai nelabai prasmingi?

Žvelgiant iš šalies, gali atrodyti, jog tai yra gerai, puiki proga pasikalbėti, pristatyti savo požiūrį. Tačiau pateikiamos pozicijos, kurios yra akivaizdžiai skirtingos, jau ne kartą yra išsakytos anksčiau. Ir akivaizdu, kad nieko nauja daugiau nebus pasakyta. Man sunku įsivaizduoti, kad kuris nors komiteto narys galėtų pakeisti savo nuomonę. Ypač išvadų rengėjai – J. Sabatauskas ir V. Aleknaitė-Abramikienė. Galime kalbėti, kiek tik norime, tačiau ar tai veda į sprendimą? Pirmųjų klausymų metu pusantros valandos buvo išsakomi bendrieji pastebėjimai, o toliau ketinama vėl organizuoti klausymus ir jau kalbėti apie kiekvieną pastabą, komentarą. Kiek tokių susitikimų reikės, sunku nuspėti. Taip pat nėra aišku, kada bus prieita iki konkrečios organizacijos pateiktų pastabų. Kartais atrodo, jog Seimo nariai įsivaizduoja, kad nevyriausybinės organizacijos tiesiog neturi ką veikti ir daugybę kartų gali vaikščioti į klausymus. Tai ir pagarbos kitų darbui klausimas.

Šie klausiai iš esmės skirti tik Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams. Pasibaigus klausymams, į kuriuos kviečiami visuomenės atstovai, dar turės įvykti komiteto posėdis, kuriame Seimo nariai turės priimti sprendimus. Šiuose klausimuose ir bet kurioje kitoje diskusijoje apie šeimą viskas susiveda į tuos du skirtingus požiūrius: ar valstybė pripažįsta, kad žmonių prisiimtas įsipareigojimas turi išskirtinę vertę, ar ji pataikauja kiekvienam, kuris „nepasivargina“ pats savimi pasirūpinti, kalbu apie suaugusiuosius, laisvus žmones. Na, gal ir atrandama kokių smulkių dalykų, kur reikėtų tam tikrų pataisymų, bet pirmiausia komitetui reikia apsispręsti, kokį variantą renkasi: ar pritaria, jog ši pataisa – tai perteklinis reguliavimas ir ją atmeta, kaip siūloma viename komiteto sprendimų, ar visgi pritaria iniciatorių pasiūlymui ir pateikia savo išvadą. Įdomu pastebėti, kad komitetas gali pateikti šiuos abu sprendimus kaip alternatyvas. Ir tai visai nenustebintų. Klausimas – kada tai įvyks, kada tas sprendimas bus priimtas.

Vadinasi, galutinis taškas dar nėra padėtas?

Deja, taip. Nesinorėtų tikėti, bet tikrai kyla mintys, kad organizuodami tokius klausymus,  komiteto nariai vengia prisiimti atsakomybę ir aiškiai išreikšti savo, kaip tautos atstovų, poziciją dėl šeimos sąvokos. Tokiu būdu jie trukdo savo poziciją išreikšti likusiems Seimo nariams, kurie negali dėl projekto balsuoti Seimo posėdyje.

Seimo narius juk renkame ne tam, kad jie mūsų tik klausytųsi, bet ir kad išklausę spręstų. Tai atsakomybės prisiėmimo klausimas. Visi puikiai suvokiame, kiek nedaug tereikia: išreikšti savo poziciją balsuojant.

Tačiau kaip suprasti tą, kad nors dauguma Seimo narių pateikė Konstitucijos straipsnio pataisą, apibrėžiančią šeimą, ir jai pritaria, tačiau realybėje tai nėra įgyvendinama?

Tai nulemia rocedūros. Pagrindinis komitetas turi pateikti savo išvadą Seimui, ir jis tai galėjo padaryti jau prieš metus. Deja, to nepadarė.

Šiuo metu netgi yra registruotas Seimo narių siūlymas pakeisti pagrindinį komitetą – vietoj Teisės ir teisėtvarkos komiteto paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą.

Kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį procesą vilkina?

Vienareikšmiškai sunku atsakyti. Gal tai komiteto pirmininko, socialdemokrato J. Sabatausko sprendimas? Supratau, kad jis mano, jog ši Konstitucijos pataisa yra perteklinė nuostata, kad jau dabar viskas yra pasakyta.

Manau, svarstymai ir sprendimai būtų labiau pamatuoti, jei Seimo nariai sau atsakytų, kodėl šeima yra visuomenės ir valstybės pamatas. Ne vaikai, ne visi piliečiai, bet šeima. O dabar pirmiausia yra svarstoma, ar nebus nepažeisti kieno nors interesai ir pan. Tiesiog įsiveliama į detales ir pabėgama nuo esmės. Taigi, Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų sėsti, svarstyti, balsuoti ir pateikti sprendimą, o toliau tegul viskas vyksta Seimo posėdyje. Galutinį sprendimą priims visi Seimo nariai.

Žinoma, Seimo posėdžių salėje taip pat gali visko nutikti – kas nors „išsigąsti“ ir neateiti. Todėl labai priklauso nuo visų mūsų, piliečių, kad sužinoję, jog šis klausimas bus svarstomas Seimo posėdyje, pasirūpintume, kad mus atstovaujantys Seimo nariai tame posėdyje iš tiesų dalyvautų ir išreikštų savo nuomonę. Svarbu, kad jie nesurastų kokių nors svarbesnių priežasčių su kuo nors susitikti savo kabinete, o ne tuo metu būti posėdžių salėje.

Kalbėjosi Jurga Žiugždienė